Aušra Nikolajevienė: "Brangiausi vardai neišsitrina"

Aušra Nikolajevienė: "Brangiausi vardai neišsitrina"

"Mes visi turime savitų sutrikimų; kiekvienas - daugiau ar mažiau lemiamų mūsų genetikos, gyvenimo aplinkybų... Tokie patys yra ir šitų namų gyventojai. Kaip ir visi kiti", - sakė Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Aušra Nikolajevienė. Ypatinga moteris ypatinguose namuose.

Švelniai, jautriai, atsargiai - taip ji kalbėjo apie vaikus ir netgi jų tėvus, kurie juos palieka, apie kolegas, apie vaikystės draugus, savo senelius ir visus žmones. Labai atsargiai, bet vis tiek - rizikavo ir pravėrė duris į šventąją žemę: savo širdį. Kai baigėme pokalbį, paskleidė ant stalo vaikų suklijuotus atvirukus: "Aš jums noriu padovanoti..." Ant kiekvieno atviruko buvo užrašyta AČIŪ. Daugybė atvirukų su AČIŪ, išsprūdusiu iš mažų pirščiukų, kuriems dar sunku valdyti pieštuką. Ačiū iš anksto, už viską, visiems. Negalėjau paimti: nenusipelniau. Užtat su dėkingumu priėmiau šios moters pasitikėjimą, ir tai, kuo ji pasidalino, atiduodu jums.

Susigrąžinami

Nuvilnijo triukšmingas gruodis su gausybe renginių, svečių, dainų, dovanų... Tikriausiai išvargino. Norisi atokvėpio?

Iš tikrųjų gruodis mums - intensyviausios veiklos mėnuo. Pas mus - kaip ir bet kurioje šeimoje: per šventes namai pilni svečių, meilės, šilumos, apsikabinimų. Lavina emocijų dėl dovanų... Vaikai švyti iš laimės, o dėl jų švyti ir mūsų darbuotojai, svečiai. Praūžus šventėms, ateina ramybė ir prasideda naujas kasdienio gyvenimo etapas.

Vaikai neklausia, kur dingsta svečiai sausį - iki kito gruodžio?

Jie nedingsta. Esame mylimi ištisus metus. Turime ištikimų bičiulių - pavienių ir grupėmis, kurie nuolat mus lanko, globoja, padeda. Mielai priimame visus geros širdies žmones į svečius, stengiamės, kad jie čia jaustųsi laukiami. Esame atvira bendruomenė. Norime, kad vaikai būtų visuomenės dalis, pažintų įvairius žmones, kuo daugiau bendrautų, matytų įvairiaspalvį gyvenimą už šių namų sienų, o svarbiausia - patys jį gyventų. Todėl labai džiaugiamės, kai esame kviečiami į išvykas, į teatrą, į svečius - tiek mokymo įstaigų, tiek įmonių, tiek geros valios žmonių...

Kiek mažų gyventojų yra šiuose namuose?

Šiandien - 51. Amžius - nuo gimimo iki septynerių metų. Pas mus auga 14 kūdikių, gimusių 2014 metais, ir dar 6 - gimę 2013 m. Dvidešimt lėliukų.

Dvidešimt - per dvejus metus... Kaip jie čia atsidūrė?

Vieni buvo atvežti iš gimdymo namų, nes tėvai atsisakė. Kiti buvo paimti iš šeimų, nes tėvai neturi įgūdžių juos prižiūrėti... arba nepakankamai prižiūri dėl alkoholio, narkotikų priklausomybės, darbo ir nuolatinio būsto neturėjimo, arba smurtauja. Priežastys skirtingos.

Ir kas jų laukia vėliau?

Tai nuolatinis mūsų rūpestis: jų ateitis. Valstybės politika šiandien tokia: padaryti viską, kad vaikai augtų šeimose, pirmiausiai - biologinėse. Su problemiškomis šeimomis dirba socialiniai darbuotojai: padeda įgyti reikiamų įgūdžių, susirasti darbą, gyvenamąją vietą, pataria lankytis pas psichologus, kreiptis į specialistus dėl priklausomybių. Tačiau kai tėvai nenori keistis, Kūdikių namai siekia, kad mažylis kuo greičiau gyventų naujoje šeimoje - būtų įvaikintas arba globojamas.

Kiek vaikų iš jūsų namų pernai grįžo pas savo tikrus tėvus?

Septyniolika sugrįžo į biologines šeimas. Aštuoniolika buvo įvaikinta ir paimta globai. Šiemet įvaikintas trejetukas.

Daugiau skaitykite dienraščio "Vakarų ekspresas" priede "Šeštadienis"

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder