Darbas yra vaistas

"Vasarą, rudenį šluoju, lapus grėbiu, gėlių darželius tvarkau. O ką daugiau veikti? Juk mano žmona jau mirusi. Namie gi nesėdėsi. O čia besidarbuodamas aš pajudu, pasportuoju. Kasryt atsikeliu kaip į darbą ir einu aplinkos tvarkyti“, - pasakojo pensininkas.

J.Kiaušinis tikino, jog aplinkiniai, pamatę jį besidarbuojantį, ateina padėkoti, pagirti senolį už tokią puikią iniciatyvą.

„Tačiau dėkoja labiau svetimi žmonės, o ne tie, kurie gyvena šiame name, - sakė J.Kiaušinis. - Aš ir medžius apgeniu, kiek reikia, žinote, kai priauga daug šakų, naktį žmonėms baisu namo pareiti, juk gali užpulti kas nors krūmynuose pasislėpęs.“

Toks kasrytinis jo darbas, pasak J.Kiaušinio, trunka jau 20 metų. Vyras tikina, jog vaistų iki šiol jam nereikia, nes darbas gydo nuo visų ligų.

„Pas gydytojus einu tik rentgeną pasidaryti, profilaktiškai. Jaučiuosi sveikas, nes dirbu“, - kalbėjo pašnekovas.

J.Kiaušinis teigė, jog ilgus metus teko dirbti sostinės degtinės gamykloje, Panerių gatvėje.

„Neprasibaliavojau, kaip matote, iki šiol jėgų kupinas, jokių pragulų - juokėsi jis. - Aš pareinu padirbėjęs namo, pavalgau ir einu miegoti, o kitą dieną vėl į darbus kimbu. Aplinkos tvarkymas yra gera mankšta.“

Pensininkas pasakojo, jog jo jaunystės laikais žmonės nežinojo, kas yra tinginystė. „Aš pensijos gaunu daugiau kaip 800 litų, užtenka, aišku, jeigu gerčiau, tai mažai man tų pinigų būtų. Reikia juk mąstyti ekonomiškai, tada ir užteks visko“, - aiškino J.Kiaušinis.

Paklaustas, kaip vertina šalies pašalpų sistemą ir tai, kad pašalpų gavėjų pastaruoju metu padaugėjo, Juozas moja ranka.

„Man tai nerūpi. Aš tik žiūriu, kad sveikas būčiau, kad nesirgčiau. O dėl darbo, kokiam girtuokliui gali sakyt nesakęs, kad reikia dirbti, jam bus tas pats“, - trumpai tarė jis ir pridūrė, jog dirbs tol, kol galės: „Buvo kažkada, kai galvojau, mesiu viską, juokiasi iš manęs visi, sako: „kvailas tu, kiti pinigus už tokį darbą gauna. Juk yra kiemsargis tam.“ Tačiau J.Kiaušinis nusprendė, jog kai kurių gyventojų pašaipos neturėtų būti priežastis sėdėti namie rankas sudėjus.

„Tegu kalba kas ką nori. Pakartosiu, kad darbas yra sveikata. Mat kai vaistus reikia pirkti, dar ne tiek kainuoja. Taigi galiu sakyti, kad savotiškai sutaupau, nes nesergu, o nesergu todėl, kad dirbu“, - šypsojosi senolis.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"