TIKIU likimu, jokiais Zodiako ženklais netikiu, laimingų skaičių neturiu ir labai nekenčiu burtininkių.
DUOMENYS. Mano ūgis metras septyniasdešimt septyni, batai - 42 dydžio (stabiliai), svoris po vestuvių buvo 85, dabar - 74. Akių spalva - žalia.
APIE ŠVENTES. Niekada gimtadienių nemėgdavau švęsti, nekenčiu gauti dovanų, nekenčiu siurprizų. Aš gimtadienio nešvęsčiau iš viso, bet žmona Lina yra gimusi dviem dienomis anksčiau. Mums abiem nepatinka švęsti triukšmingai. Mes draugų rate susėdam, pabendraujam.
APIE BENDRAVIMĄ. Mes apskritai su žmona dažnai bendraujam iki paryčių. Mes jau vedę beveik treji metai, bet vis dar šnekam ilgai. Man tai didžiausia palaima, nes aš esu plepys, man patinka kalbėtis įvairiomis temomis.
APIE TYLĄ. Mano mašinoje nėra muzikos, po renginių man nepatinka triukšmas, nes aš visą save atiduodu renginiams.
APIE VAIKYSTĘ. Augau Naujojoje Akmenėje jos klestėjimo metais - veikiant cemento gamyklai. Tai buvo turtingas miestas, čia veikė ir teatrai, ir sporto rūmai, dirbo geriausi visų sričių specialistai. Mėgau sportą ir svajojau apie futbolininko kelią.
PIRMOJI MEILĖ. Buvo tokia mokykloje. Ateidavau vos ne septintą ryto ir laukdavau progos, kada ją pamatysiu. Mokiausi gal kokioje septintoje ar aštuntoje klasėje. Aš tada, kaip ir dabar, buvau labai negražus, niekas į mane nežiūrėjo, tad aš vienas pasvajodavau ir tiek... Aš bijojau merginų. Ir dabar bijau.
APIE PAŽANGUMĄ. Buvau labai blogas mokinys. Ko gero, aš jau nuo pirmos klasės žinojau, kas būsiu. Mane domino teatras, sportas. Kai rugsėjo pirmąją ateidavau į mokyklą, visada sau prisiekdavau, kad būsiu pats geriausias. Ir visada išbūdavau geras tik dvi pamokas. O paskui apsimesdavau, kad nieko nebesuprantu ir panašiai.
LIKIMO IŠDAIGOS. Gyvenu Klaipėdoje, tačiau nedaug trūko, kad būčiau atsidūręs Vilniuje. Po mokyklos išvažiavau stoti į aktorinį arba režisūrą Vilniuje. Tačiau važiuoti traukiniu pabodo ir Šiauliuose išlipau aplankyti pusseserės. Ji sako: "Rytoj važiuoju stoti į Klaipėdą, į konservatorijos fakultetus." Galvoju - vis drąsiau dviese. Ji neįstojo. O aš įstojau. Šitaip tapau teatro režisūros studentu ir klaipėdiečiu.
KARJEROS PRADŽIA. Diskotekas vedžiau būdamas dar penktoje klasėje. Pačioje diskotekų vedėjų kastoje buvo įprasta, kad naujokas bent pusę metų turi pasukinėti lempas, pakilnoti garsiakalbius, prireikus parnešti alaus ar cigarečių. Už tai tau leisdavo tik pastovėti prie pulto... Pats darbas buvo visai kitoks nei dabar.
PIRMOJI DARBOVIETĖ. Kai studijavau, finansinė padėtis reikalavo dirbti. Vienas žmogus paragino pabandyti laimę "Bilduke". Tuomet tai buvo vienintelis naktinis klubas Lietuvoje. Žmonės važiuodavo iš Kauno, Vilniaus. Atėjau darbintis būdamas antrakursis. Klubo vadovas sako: "Jeigu tu iki rytojaus surasi man vieną dainą, kurios ieškau labai ilgai, priimsiu." Tai buvo "Sweet" daina "AC/DC". Buvau iškart priimtas dirbti pagrindinėje salėje.
IŠŠŪKIAI. Trečiame kurse perėjau į masinių renginių režisūros specialybę ir dėl to nesigailiu. Tiesa, sceną iki šiol sapnuoju. Regiu save teatre ir svajoju į jį sugrįžti. Tačiau gyvenimas padiktavo kitas sąlygas.
PALINKĖJIMAI. Mano gyvenimo variklis, kuris gali būti palinkėjimu kitiems - prieš pradėdamas kritikuoti kitus, pradėk nuo savęs.
NAUDINGI PATARIMAI. Visiems savo draugams sakau, kad vesti reikia nuo 33 metų. Iki to laiko tu turi užduotį išsilakstyti.
TOBULA MOTERIS. Ta, su kuria tu gali kalbėtis iki paryčių, protinga, rami.
TOBULAS VYRAS. Tas, kuris sugeba įsiklausyti ir iš pusės žodžio suprasti savo žmoną. Vyras turi padėti žmonai namuose. Aš padedu. Virtuvė priklauso man.
PRAVARDĖS. Vaikystėje mane pravardžiuodavo Giriniu, todėl, kad nuolat išdykaudavome miškuose ir sugalvodavome vienas kitam pravardes. Taip išėjo, kad mes traukėme burtus ir man atiteko ši pravardė. Keistai jaučiuosi, kad niekada gyvenime neturėjau savo tikrojo vardo ir pavardės. Iki Klaipėdos mane vadino Giriniu, Klaipėdoje mane ėmė vadinti Palmeriu.
"PALMERIO" KILMĖ. Kai dirbau "Bilduke", buvau be galo ilgais plaukais, iki alkūnių. Aš juos rišdavau palmės principu. Tais laikais vykdavo šeimos vakarėliai ir viena šeima pasakojo savo įspūdžius iš kelionės. Pamatę mane paklausė: "O jūs labai panašus į palmę, gal galėtumėte pastovėti šalia?" Pastovėjau, baigėsi renginys ir man prilipo ši pravardė.
APIE SESERĮ. Turiu nuostabią seserį Vaidą. Tokios man visi galėtų pavydėti. Ji versli, turi keturis vaikus, gyvena Naujojoje Akmenėje ir iš vietinio atlyginimo sugebėjo įsigyti būstą bei išgyventi. Šiuo metu mums patinka vienas kitą stebinti. Vaikystėje nuolat mušdavomės dėl nesąmonių. Aš visada grįždavau iš lauko pažaidęs futbolą, o ji pykdavo, kad aš nesiprausęs einu valgyti.
APIE KNYGAS. Šiemet su žmona iškėlėme sau užduotį perskaityti knygą. Nuolat klausinėjame vienas kito, na, ar jau perskaitei? Ką, dar neperskaitei naujos knygos? Kaipgi neperskaičiau?! Aš gi naujos aparatūros 8 aprašymus jau seniai perskaičiau!
APIE ATGAILĄ. Žmonių, kurių norėčiau atsiprašyti, yra labai daug. Dažnai mintyse atgailauju, nes dažnai pasikarščiavęs kažką padarau ne taip, bet visada jau tą pačią valandą atgailauju.
GRAŽIAUSIA SPALVA. Raudona.
APIE SPORTĄ. Man nuo vaikystės labai patinka lauko tenisas, bet kol kas nerandu partnerio. Labai norėčiau pradėti žaisti. Visą paauglystę žaidžiau. Norėčiau toliau tęsti. Jau baigiu įkalbėti savo kolegą Marių, tai galbūt eisime kartu.
APIE VALGĮ. Tai - mano "arkliukas". Man patinka persodinti daigiukus, pačiam užauginti daržoves, pačiam konservuoti. Uošvijoje, Šilutės rajone, yra kur man pasireikšti. Jeigu aš ateinu į svečius, visi mano draugai prašo, kad atneščiau savo marinuotų šparagų. Tokio tobulo skonio, sako jie, mes nesame ragavę. Patinka gaminti jautieną. Ir vakarais yra tokia tradicija - didžiulis "bliūdas" salotų. Mes neiname kasdien į parduotuvę. Kiekvieną sekmadienį susikuriame meniu, ką valgysime kitą savaitę, ir apsiprekiname tikslingai.
APIE SILKĘ IR ŠALTIBARŠČIUS. Visi aplinkui stebisi, kad tai yra man patys šlykščiausi patiekalai. Kai buvo kokie penkeri šešeri metai, močiutė pakvietė mane į tvartą, pasiūlė kartu pašerti gyvulius. Aš stebėjau šį procesą. Ji supylė kefyrą, pridėjo įvairių daržovių, viską permaišė ir supylė kaip ėdalą kiaulėms. Po to grįžome į virtuvę ir aš pamačiau lygiai tą patį. Tie patys burokėliai, bum, bum, bum sumaišė, įpylė kefyrą ir sako valgykit. Nuo tos dienos aš nesu ragavęs šaltibarščių. O silkutės nevalgau todėl, kad smirda.
APIE GRYBUS. Kartą prisirinkau grybų ir jau ruošiausi juos konservuoti. Gerai, kad šovė į galvą paskambinti uošvei ir paklausti, kas čia per nesąmonė. Uošvė dėl visa ko įspėjo, kad tik nemėginčiau valgyti. Vėliau pasirodė, kad didžioji grybų dalis buvo nuodingi ir nevalgomi.
APIE KELIONES. Mano šalis yra Italija. Aš nuvažiavau į Romą ir jaučiausi kaip namie. Aš ten žinau kiekvieną gatvelę. Man patinka egzotiškose šalyse paragauti tikrų vaisių.
APIE PRINCIPUS. Mane perkalbėti labai lengva. Aš esu labai atlaidus ir kartais pasigailiu pasiduodamas įvairiems abejotiniems pasiūlymams.
APIE BLOGUS SAPNUS. Aš į juos žiūriu kaip į įspėjimą. Labai išsigąstu ir pradedu skambinėti artimiesiems. Jie mane ramina: "Nedurniuok". Bet man patinka pasirūpinti kitais.
APIE TURTUS. Aš niekada neturėjau daug pinigų ir niekada jų neturėsiu. Man patinka investuoti į daiktus, kuriuos aš myliu. Į šeimą, į sveikatą. Ko gero, jeigu turėčiau daug pinigų, visus juos išleisčiau kelionėms.
PRIE VAIRO. Vairuodamas esu visiškas idiotas. Isterikas.
APIE KITUS PRIE VAIRO. Nekenčiu egoistų prie vairo. Kurie įsivaizduoja, kad yra vieni kelyje. Nemėgstu nemandagių vairuotojų.
APIE ŠOKIUS. Mokykloje lankiau pramoginius šokius, bet po to gavau į partneres negražią merginą ir nebešokau. Pabėgau. Kai manęs klausia, kodėl aš niekada nešoku, atsakau, kad daug metų žiūriu, kaip keistai jūs atrodote šokdami. O jeigu jau aš kartais šoku, tai aplink mane atsiranda mažiausiai kelių metrų laisvas plotas. Matyt, kažką ne taip darau.
METŲ LAIKAS. Mėgstamiausias metų laikas yra vasara, tas momentas prieš lietų, kai apsiniaukia dangus ir tuoj pakvips be galo.
APIE ĮVAIZDĮ. Aš buvau metalistas, todėl nešiojau labai ilgus plaukus. Bet mane privertė plaukus nusikirpti ir pakeisti įvaizdį, kai aš jau dirbau kitokius darbus, tokius, kaip baro vadovas.
APIE POKŠTUS. Šviežiausias balandžio 1-osios pokštas buvo pernai, kai aš prisidirbęs su persidirbimais gulėjau ligoninėje. Mano dukrytė Lėja buvo ką tik gimusi. Skambina mano žmona ir sako: "Taip išėjo. Mes vėl laukiamės." Man tai buvo šokas. Nors šiaip mane Melagių dieną apgauti nelengva, bet tąkart kažkaip apgavo.
APIE KITUS. Patinka išsilavinę, santūrūs žmonės. Kantriai, be didelio rėkimo, siekiantys savo.
APIE ŽVEJYBĄ. Esu žvejys-ligonis. Vienintelės vietos, kur aš pailsiu, tai žvejyba ir virtuvė. Žvejoju visur, man nesvarbu pagauti, man svarbu procesas. Didžiausios žuvies pagavęs nesu, esu pagavęs, ko gero, pačią mažiausią žuvį iš visų.
APIE KLAIPĖDĄ. Gaila, kad Klaipėda savo judėjimu nebėra pavyzdys kitiems miestams, kaip anksčiau. 1989-1992-aisiais Klaipėdą garsino ryškūs renginiai ir grupės, nes visi degėme, brandinome ir gvildenome įvairiausias idėjas, net neturėdami gausybės priemonių joms realizuoti. Dabar niekas nebedega. Dabar dažniausiai apsiribojama simpatiška vizija arba gražiai surašytu scenarijumi. O per patį renginį - "kaip bus, taip..." Šiais laikais jaunimėlis gali pasiųsti "ant trijų raidžių" vidurinės mokytoją. Kultūroje yra panašiai. Pinigai uždirbami, o meilės ir nuoširdaus domėjimosi liko mažai.
PO 100 METŲ. Aš vis viliuosi, kad Klaipėda visada bus ne tik uostas, bet ir miestas, kuriame bus pramogų, bus dideli vandens parkai, labai išsiplės delfinariumas. Įsivaizduoju, kad meninis miesto gyvenimas bus aukščiausio lygio.
APIE GALIMYBES. Jeigu pavyktų laiką grąžinti atgal, galbūt labiau domėčiausi fizika ir istorija. Man labai gaila, kad aš turiu daug garso aparatūros, bet nemoku jos susiremontuoti.
APIE GYVENIMO LAIKRODĮ. Jeigu galėčiau sustabdyti savo gyvenimo laikrodį, rodyklės sustotų ties 40.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą