Dizainerė A. Mangirdienė apie patirtą smurtą: jūs neturite būti bokso kriauše
Dizainerė A. Mangirdienė apie patirtą smurtą: jūs neturite būti bokso kriauše

Tyrimų duomenimis, kas trečia Lietuvos moteris yra patyrusi partnerio ar sutuoktinio smurtą. Kodėl vyrai – ir degradavęs alkoholikas, ir prestižinės profesijos atstovas – pakelia ranką prieš moterį?

Kodėl moterims dažnai nepavyksta iškart nutraukti nuodingų santykių? Kodėl lietuviai labiausiai iš visų ES šalių yra linkę kaltinti aukas? Apie tai TV3 laidoje „Visi mes žmonės“ kalbės dizainerė Anna Mangirdienė, makiažo meistrė Kristina Šiupienytė, teisininkė Jurgita Bliznikienė ir Vilniaus moterų namų vadovė Lilija Henrika Vasiliauskė.

Dizainerė A. Mangirdienė iš namų buvo priversta išeiti prieš vienuolika metų. Dabar ji turi sukūrusi laimingą šeimą, augina tris vaikus. Negana to, feisbuke subūrė grupę „Mes stiprios!!! Smurtui griežtas NE!!!“, kurioje ir kitos moterys gali rasti pagalbą.

Anna prisimena, kaip pati nežinojo, kur jos ieškoti: po psichologinio smurto protrūkių ji, besilaukdama kūdikio, išeidavo iš namų, stovėdavo ant tilto ir iš nevilties raudodavo.

„Pati iki trylikos metų augau su šizofrenija sergančiu tėvu, kuris galėdavo vožti per veidą tik dėl to, kad suvalgiau vieną slyvą – jis jas suskaičiuodavo vazelėje, padėtoje vaišintis visiems. Gyvenimo pradžioje aš savo vyrui buvau princesė, jis – mano princas. Jis tikrai man atrodė lyg riteris.

Bet užteko krizės šalyje ir jos sukeltų nemalonumų vyro darbe, kad savo pyktį imtų lieti ant manęs. Sykį – puikiai prisimenu datą – tai baigėsi smūgiais – mėlynės gijo kelis mėnesius, gerai, kad sugebėjau apsaugoti mudviejų dar nė metų neturintį vaiką“, – prisimena Anna.

Ji iš karto kreipėsi į policiją – tik joje buvo apšaukta, kad atėjo kartu su vaiku.

„O kur jį tokiu atveju dėti?“ – šiandien ironiškai šypteli moteris.

Tąkart ji prisiglaudė pas feisbuko bičiulę – iki šiol jai dėkinga. Po mėnesio suteikė savo vyrui antrą šansą – šis maldavo ir taip gražiai kalbėjo, kad dabar Anna bus ne jo žmona, o mergina, ir jiedu viską pradės iš naujo. Tačiau vyrą supykdė Annos nenoras vykti švęsti savo pačios gimtadienio ten, kur, ji žinojo, nevaldomai liesis alkoholis. Jis pamosavo kumščiu ties veidu. Kol grįš iš šventės, Anna nebelaukė – šįkart iš namų išėjo visiems laikams.

„Kai yra blogai, jau ko besiimsite – blogiau nebus. Jūs neturite būti bokso kriauše. Prisimenu jausmą, kai rytą pabundi ir grėsmės šalia nėra. Gyventi taip gera!“ – šiandien drąsina ir kitas moteris Anna.

Skaudžia istorija pasidalijo kita laidos „Visi mes žmonės“ pašnekovė – makiažo meistrė K. Šiupienytė. Paprašiusi su draugu triukšmingai namuose laiką leidžiančio vyro pritildyti muziką, ji sulaukė smūgių. Apsaugoti jųdviejų mažylį ant rankų pavyko, o štai įsčiose užsimezgusios gyvybės – ne... Moteris patyrė persileidimą.

Ir, nors šeima gyveno Airijoje, Kristina nepabūgo su vaiku ant rankų išeiti iš namų ir paprašyti draugų pagalbos. Netrukus ji sėdėjo lėktuve ir skrido namo į Alytų, kur jos laukė palaikantys tėvai. Pamažu ji susikūrė naują savo gyvenimą – ramų ir, svarbiausia, be smurto bei baimės.

„Moterims reikia nebijoti ir ištrūkti iš smurto rato. Iš tiesų tai paprasta. O vyrams reikia gerbti save“, – įsitikinusi Kristina.

„Atsibusdavau ir galvodavau, ar tai realybė“, – pasakoja dar viena laidos herojė – teisininkė J. Bliznikienė. Nors pati keliolika metų dirba teisinį darbą, jai galvoje netelpa, kokių trikdžių yra sukurta besiskiriančioms moterims.

Po vienuolikos bendro gyvenimo metų ji nebepakėlė vyro psichologinio smurto, susimetė kelis daiktus į kuprinę ir išėjo su dviem vaikais iš namų.

„Tai buvo geriausia diena mano gyvenime – aš išsilaisvinau! Iki tol iš vyro vis girdėdavau, kad tai sriuba neskani, tai grindys blogai išplautos, tai per daug dirbu ar neišsprendžiu kokių nors namų ūkio problemų – amžinai nežinia, dėl ko kalta. Pagaliau aš išsivadavau iš kaltės jausmo“, – džiaugiasi Jurgita. Tačiau iki teisinio išsilaisvinimo – skyrybų – kol kas jai tenka klampoti per daugybę sunkumų.

„Smurtas yra kraštutinė moterų diskriminacijos forma. Iki 2011 m., iki priimant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, moterų teisės Lietuvoje baigdavosi ties uždarytomis namų durimis.

O ir šiandien dar nepasiektas toks pokytis, kad institucijos vienareikšmiškai gintų nukentėjusį asmenį. Todėl neretai specializuotos pagalbos centrai tampa vieninteliu paramos šaltiniu smurtą ir prievartą patiriančiai moteriai“, – sako prieš 27 metus veiklą pradėjusios pilietinės moterų organizacijos Vilniaus moterų namai vadovė L. H. Vasiliauskė.

Pasak jos, pirmas smurto atvejis turi būti paskutinis. Tyrimų duomenimis, kas trečia Lietuvos moteris yra patyrusi partnerio ar sutuoktinio smurtą, tačiau smurtą išviešinti pasiryžtama tik vidutiniškai po 14 ir 32 smurto atvejo.

„Smurtas nežino ribų, smurtaujama ir lūšnoje, ir rūmuose. Smurtaujama, nes galima, nes už tai dažnai nebaudžiama. Smurto negalima psichologizuoti – ieškoti jam pateisinimų, priežasčių, tai yra sąmoningai pasirinktas elgesys. Vis dėlto išeitis yra: gyvename teisinėje valstybėje, tereikia belsti ir tau bus atidaryta.

Kreiptis pagalbos būtina, teisybę Lietuvoje rasti galima, jei užsispyrusiai ieškoma pagalbos, o ją, be valstybinių institucijų, teikia dar 17 specializuotos pagalbos centrų, esančių vienareikšmiškai smurtą ir prievartą patyrusios moters pusėje ir padedančių jai rasti bendrą kalbą su valstybės institucijomis“, – moteris drąsina L. H. Vasiliauskė.

Apie visa tai – žurnalo „Žmonės“ ir TV3 televizijos kuriamoje laidoje „Visi mes žmonės“ pirmadienį 19.30 val. per TV3.

Sidebar placeholder