Džuljeta Armonienė: "Norėčiau, kad Lietuva kada nors taptų tokia, kaip Norvegija"

Džiuljeta yra gimusi Rygoje, bet tėvai ją parsivežė į Lietuvą, kai mergaitei tebuvo vieneri. Iš pradžių tėvai apsigyveno Kuršėnuose, o vėliau persikėlė į Plungę.

Prabėgusio gimtadienio proga kalbindami Dž. Armonienę tikėjomės, kad kai kurie išgirsti faktai bus nauji ne tik mūsų skaitytojams, bet ir Džuljetos artimiesiems.

ŠAULIAI yra arba valkatos, arba avantiūristai. Aš esu ir tas, ir tas. Valkata todėl, kad mėgstu daug keliauti, patirti naujų įspūdžių, sutikti daug naujų žmonių, o avantiūristė, nes dažnai imuosi veiklos, nežinodama galutinio rezultato.

APIE MISIJĄ: Aš tikiu, kad žmogus ateina į pasaulį su tam tikra gyvenimo linija. Jis gali stengtis viską pakeisti, bet daug kas susidėlioja taip, kaip, matyt, yra nubrėžta. Bet taip pat tikiu ir paties žmogaus galia.

APIE GIMTADIENĮ: Man labai malonu, kai mane prisimena. Bet aš šios datos visiškai nesureikšminu. Aš visai neišgyvenu, kad mano nugyventų metų skaičius nuolat didėja.

VAIKYSTĖJE SVAJOJAU tapti gydytoja. Tam ruošiausi gal nuo kokios penktos klasės. Vėliau supratau, kad tai buvo labiau mano tėvų, o ne mano pačios noras. Vienuoliktoje klasėje pradėjau maištauti. Supratau, kad aš nenoriu sunkiai mokytis, labiau noriu studentiško gyvenimo ir pasirinkau maisto produktų technologijos studijas Kauno politechnikos institute.

SPORTAS: Aš buvau aktyvi sportininkė, lankiau lengvąją atletiką, bėgdavau trijų kilometrų nuotolį. Lankiau ir gimnastiką. Dabar mėgstu slidinėti. Nesu labai atsargi slidinėtoja. Lekiu nuo kalnų - vyras kartais vos spėja, bet kartais ir pralenkia.

APIE AZARTĄ: Dabar kai žaidžiu tenisą, esu labai azartiška. Nesiginčiju, bet visada labai noriu laimėti. Man svarbu pačiai gerai žaisti ir patinka rungtyniauti su stipriu varžovu.

APIE SESERĮ IR BROLĮ: Turiu seserį Vaivą, kuri yra 17 metų už mane jaunesnė, ir 2 metais jaunesnį brolį Egidijų. Vaikystėje su broliu dažnai pykdavausi. Mama jo dažnai gailėdavosi ir man tekdavo nudirbti ne tik savo, bet ir jo darbus.

LAIMINGI SKAIČIAI: Mano laimingi skaičiai yra 6 ir 8. Noriu to, ar nenoriu, bet tie skaičiai patys atsiranda mano gyvenime. 6-uoju numeriu buvo pažymėtas mano kambarys bendrabutyje. Po to telefono numeriuose, kurie man atitekdavo, buvo apstu skaičių 6 ir 8. Ir dabartiniame mano mobilaus telefono numeryje dominuoja šie skaičiai. Netgi slaptieji kodai beveik be išimčių dažniausiai būna susiję su šiais skaičiais.

PIRMOJI MEILĖ mane užklupo pirmojoje klasėje. Mes buvome klasiokai. Aš jam patikau ir man atrodė, kad ir jis man. Jo vardas Andrius. Gaila, dabar jau amžiną atilsį. Beje, vėliau abu kartu įstojome į institutą. Jis mane ir įkalbino nestoti į mediciną. Jis, kaip ir aš, buvo pirmūnas, todėl neprašydavo duoti nusirašyti namų darbų.

APIE VYRĄ: Ir vyrą gavau pirmūną. Jis man ir padėjo susirasti pirmąją darbovietę - "Švyturio" alaus daryklą. Su juo jau nugyvenome 33 metus.

APIE VAIKUS: Turiu sūnų ir dukrą. Mantui dabar 33. Jis Nicoje baigė strateginį vadovavimą ("menedžmentą"). Jau padovanojo 2 anūkus: Joną ir Laurą. Dukrai Eglei - 22, dabar baigia magistratūrą. Ji Roterdame studijuoja tarptautinių rinkų subtilybes. Abu gyvena užsienyje, tad aš vaikų dabar kaip ir neturiu… Kai abu vaikai paliko namus, buvo likusi tuštuma, bet vadinamąjį tuščių namų sindromą bandžiau panaikinti aktyvia veikla. Paprastai vaikai į namus grįžta porą kartų per metus: vasarą ir per Kalėdas.

KARJEROS PRADŽIA: Kai pirmą kartą atėjau į “Švyturio” alaus daryklą ir pamačiau kokio amžiaus darbuotojai ten dirba, parėjau namo ir vyrui pasiskundžiau, sakau, nežinau, kaip tuos trejus metus čia ištempsiu. Kai po dekretinių atostogų, maždaug po pusantrų metų, grįžau atgal, supratau, kad čia dirba žmonės, kurie labai gerai mane priima. Pajutau, kad manimi pasitikima, kad aš galiu klausinėti, domėtis. Darbuotojai šalia manęs buvo mano tėvų amžiaus, bet jie patikėjo manimi. Ir vadovybė pastebėjo mano energiją. Nuo pat pradžių visko prisigalvodavau, daug ką norėjau keisti ir perdaryti.

APIE PASKATAS: Tada buvo galimybė iš gero racionalaus pasiūlymo papildomai užsidirbti. Finansinis atlygis buvo bene pagrindinis variklis. Aš vos ne antrą atlyginimą užsidirbdavau iš visų naujovių, ką aš ten sugalvodavau.

MĖGSTAMIAUSIAS PATIEKALAS: Aš pati gaminti nemėgstu, tai darau tik jeigu priverčia situacija. O šiaip labiausiai mėgstu tai, ką mama pagamina.

PINIGAI mano gyvenime nieko nereiškia. Aišku, jie palengvina gyvenimą, bet jie nėra mano tikslas. Man svarbiau aplink save sukurti tinkamą aplinką, kad žmonėms šalia manęs būtų malonu ir smagu.

APIE ATLYGĮ: Niekada dirbdama negalvojau apie apdovanojimus. Negalvojau tada, kai prieš dvidešimtmetį ant stalo gulė pirmasis "Ekstra" receptas, negalvoju ir dabar.

MĖGIAMIAUSIA SPALVA: Rožinė. Jeigu jau renkuosi patalynę, tai bent jau gėlytės turi būti rožinės.

POPULIARIAUSIAS POSAKIS: Elkis su aplinka taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi.

GYVENIMO KNYGA: Naudoju kaip maldaknygę “Merfio dėsnius”. Dažnai juos skaitau ir kaskart iš naujo analizuoju. Populiariausias dėsnis: “Kaip duona benukristų, visada sviestu į apačią”.

MUZIKA: Jei anksčiau labiau patikdavo estradinė muzika, tai dabartiniu metu mieliau klausausi klasikos.

MĖGSTAMIAUSIAS FILMAS: “Vėjo nublokšti”.

APIE GREITĮ: Mėgstu greitį, bet už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nesu bausta.

APIE DIETAS: Dietų laikausi nuolat ir ypatingai noriu jų laikytis, kai persivalgau. Iš ryto jau būnu pasirengusi valgyti mažiau. Iki kito persivalgymo.

APIE FOBIJAS: Bijau aukščio. Nors kalnuose nebaisu, bet jeigu atsisėdu į keltuvą, kuris kyla tarp tarpeklių, aš būtina turiu atsistoti į viduriuką, kad nieko nematyčiau. Taip pat ir lėktuve, stengiuosi atsisėsti toliau nuo lango.

KO TRŪKSTA KLAIPĖDAI? Jaunimo. Nėra išnaudojamos Klaipėdos universiteto galimybės. Šiemet net 9 specialybės nesurinko reikiamo studentų skaičiaus. Reikėtų kažką keisti. Trūksta ir gerų renginių.

APIE AUGINTINIUS: Per gyvenimą turėjau du šunis, du taksus, bet sakiau, kad daugiau niekada nebeturėsiu, nes jų netekti yra žiaurus širdies skausmas.

APIE TOLERANCIJĄ: Nėra vienos tiesos. Yra mano tiesa, tavo tiesa ir teismo tiesa. Mano manymu, vienas žmogus negali visur ir visad būti teisus. Reikia sugebėti išgirsti ir kitų nuomonę. Net jeigu ta nuomonė ir nepatinka.

ANTRIEJI NAMAI: Jau 30 metų "Švyturys" yra mano namai, kuriuos kartu statėme ir puoselėjome. Man tai - tarsi dailininkei kūrybos dirbtuvė.

MĖGIAMOS GĖLĖS: Rožės.

ATSIPALAIDAVIMAS: Labiausiai pasiilsiu važinėdama dviračiu, slidinėdama, žaisdama tenisą, bet ir knyga mane labai atpalaiduoja.

APIE VYRĄ IR MOTERĮ. Moteris yra šešis kartus stipresnė. Aš skaičiau induistinę literatūrą, kurioje sakoma, kad moteris dvasiniu požiūriu yra stipresnė. Likimo smūgiai vyrus dažnai lengvai išmuša iš vėžių, o moterys, atvirkščiai susitelkia, sustiprėja. Mano pačios geriausios ir išmintingiausios idėjos visad gimsta esant stresinės būsenos.

APIE BENDRAVIMĄ: Labai liūdna, kad žmonės dabar per mažai kalbasi. Bendrauja telefonais ir elektroninio pašto žinutėmis. Ir nežinau ar ką nors dar galima pakeisti. Mes darbe sėdime šalia esančiuose kabinetuose, bet vienas kitam siuntinėjame žinutes. Kartais liūdna žiūrėti, kaip į pasimatymą kavinukėje atėję jaunuoliai, nebendrauja prie stalo, o rašinėja kažkam žinutes.

APIE PASIDIDŽIAVIMĄ: Manau, kad tie aludariai, kurie prieš amžius dirbo Kūlių Vartų gatvėje, kurie laimėjo pirmuosius "Švyturio" medalius dar XIX amžiuje, didžiuotųsi tuo, koks yra mūsų alus. Na, ir pavydėtų man galimybių...

APIE GALIAS: Jei būčiau visagalė, norėčiau, kad Lietuva kada nors taptų tokia kaip Norvegija.

LIETUVOS VIZIJA: Šiandien aš nematau Lietuvos. Ir 30 metų į priekį nematau. Nepanašu, kad Lietuva imtų keistis, kad taptų morali, kad valdžia elgtųsi moraliai. Teigiamų ženklų nematau.

APIE INFORMACIJĄ: Man nepatinka internetas. Aš mėgstu laikraščius ir knygas. Straipsniai dienraščiuose yra tam tikra gyva emocija. Gaila, kad kai kuri spauda šalyje buvo užčiaupta.

LINKĖJIMAI ARTĖJANČIŲ ŠVENČIŲ PROGA: “Linkiu neprarasti optimizmo”.

Bendravo Gintaras TOMKUS