"Electric Boogie" šokių jaunimo kategorijoje varžęsis E. Kerpė pelnė pasaulio vicečempiono titulą. Duetų kategorijoje jis kartu su kitu klaipėdiečiu Tomu Gaveliu užėmė 4 vietą. Tai - irgi svarbus įvertinimas, mat šie vaikinai šiemet tapo Europos čempionais. Dar įspūdingiau šie laimėjimai atrodo sužinojus, kad šiemet pasaulio čempionate dalyvavo apie 5000 šokėjų iš 36 pasaulio šalių.
Dešimtys apdovanojimų
Talentingas klaipėdietis juokauja jau pasiekęs visus sau keltus tikslus ir turintis visus jo amžiaus šokėjui įmanomus titulus. Nuo aštuonerių gatvės šokius pradėjęs šokti Edgaras sako susidomėjęs, kai juos pamatė žiūrėdamas filmus.
"Tada dar nemokėjau klausyti muzikos. Nežinau, kuo, bet jie mane sužavėjo ir užsimaniau pats išmokti. Šokiai traukia tuo, kad girdėdamas muziką gali atsipalaiduoti ir save išreikšti", - sako E. Kerpė.
Pirmą kartą Lietuvos gatvės šokių čempionate jis dalyvavo dvylikos. Tuomet sako nieko nelaimėjęs, bet jau kitąmet tame pačiame čempionate vaikinas pelnė pirmąjį apdovanojimą - užėmė antrąją vietą.
"Galvojau, kad sapnuoju, jaučiausi neapsakomai. Dabar jau esu įpratęs prie pergalių, bet sakoma, kad priprasti negalima - bet kada gali kristi žemyn", - požiūrį dėstė E. Kerpė.
Pasaulio hiphopo šokių čempionu šiemet Edgaras tapo būdamas keturiolikos (penkioliktąjį gimtadienį atšventė tik praėjusį savaitgalį. - Autor. past.), praėjus dvejiems metams po pirmosios pergalės. Pomėgiui atsidavusio Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivio namuose per šį laikotarpį jau susikaupė 16 čempionatuose laimėtų taurių ir per 40 medalių.
E. Kerpė pripažįsta, kad būna atvejų, kai vyresni varžovai stebisi sužinoję jo amžių, mat mažai tokių jaunų šokėjų jau būna tiek pasiekę. "Bet svarbiausi ne apdovanojimai. Šokėjai sako - metalo gabaliuką iš tavęs gali atimti, bet šokio neatims", - įsitikinęs Edgaras.
Jausti muziką
"Kai sužinojau, kad laimėjau, net keletas ašarų nuriedėjo, nepatikėjau tuo, ką išgirdau. Kai užsilipęs ant pakylos išgirdau Lietuvos himną, buvo nuostabu. Norėčiau dar kada tai pakartoti", - apdovanojimus Vokietijoje prisiminė E. Kerpė.
Vis dėlto vaikinas pabrėžė, kad norint pasiekti aukštumas, reikia įdėti daug darbo. Juolab kad čempionatuose šokti tenka pagal iš anksto nežinomą muziką - reikia išmokti jausti muziką, kad galėtum ekspromtu sukurti šokį.
"Ką girdi, tą ir šoki. Reikia atsipalaiduoti ir jausti muziką", - paprastai sako E. Kerpė ir paaiškina, kad turi gerą muzikinę klausą ir tai jam labai padeda. Šokėjas klauso įvairios muzikos, bet mėgstamiausia - repas, instrumentinė muzika, pagal kurią šokama, kelionėse atsipalaiduoti padeda popmuzika. Edgaras sako, kad norėtų kada nors gyvai išgirsti savo mėgstamiausius atlikėjus Ed Sheeran bei Chris Brown.
Vaikinas spėja, kad muzikalumą paveldėjo iš mamos - ji baigusi Klaipėdos muzikos akademiją ir anksčiau dirbo muzikos mokytoja, dabar dirba interjero dizaino srityje. Su menu susijęs ir tėtis - fotografuoja. Vis dėlto Edgaras sako, kad nepaisant įgimtų gebėjimų, reikia daug dirbti - treniruotės vyksta ne tik lankomoje šokių studijoje "Intrus", vadovaujamoje Mindaugo Lekausko, kartais jos persikelia ir į namus.
E. Kerpės nuomone, norint pasiekti rezultatų, svarbiausia - turėti noro, motyvacijos ir dirbti: "Svarbu, kad tai nebūtų antraeilis dalykas. Reikia nenuleisti rankų ir nepasiduoti."
"Rimtas sportas"
Muzika ir šokiu gyvenantis E. Kerpė paneigia vieną mitų, kad gatvės šokiai - grubūs.
"Aš taip nepavadinčiau. Tai - kaip baletas, tik išreiškiamas kitaip. Manau, kad tai yra labai gražu, nors dauguma sako, kad agresyvu", - nuomonę dėstė Edgaras.
Pasak jo, gatvės šokiais susižavėję žmonės ieško savo stiliaus, jį tobulina, patys sau kuria šokius, nes turi laisvę improvizuoti.
EUFORIJA. "Buvo nuostabu", - būseną Vokietijoje pakilus Lietuvos trispalvei ir skambant himnui apibūdino jaunasis pasaulio gatvės šokių čempionas. Asmeninio archyvo nuotr.
"Čempionatuose vertina techniką, stilių, atliktus judesius, kompoziciją. Yra hiphopo pagrindiniai judesiai - kas nežino, ką šokti, šoka juos. Man viskas dėliojasi automatiškai, pagal muziką: kaip girdžiu muziką, taip ir dėlioju judesius. Girdžiu pagrindinį ritmą ir pagal jį šoku, o jei girdžiu papildomus garsus, šoku ir pagal juos", - aiškina pokalbininkas.
Paklaustas apie gatvės šokių kultūrą Lietuvoje, šypteli, - jo nuomone, verčiau šie šokiai tegu lieka tik tam tikros grupės žmonių pomėgiu. Pasak Edgaro, Lietuvoje labiausiai vertinamas krepšinis, sudominti šokiais lietuvius sunku.
"Šokius dauguma laiko tiesiog būreliu, o ne rimtu sportu. Bet tai yra sportas. Mano draugams pradžioje buvo neįprasta, nes šokius dažniausiai pradeda lankyti merginos. Bendraklasiai iš pradžių buvo pamanę, kad šoku baletą", - sklandančius stereotipus prisiminė E. Kerpė.
Vaikinas prisipažįsta abejojantis, ar šokiai jam ateityje taps darbu bei pragyvenimo šaltiniu - jis norėtų tai palikti pomėgiu, malonumu. E. Kerpė palengva svarsto galimybę tapti architektu ar interjero dizaineriu, nes sudomino mamos veikla. Tačiau jei pasitaikytų galimybė, Edgaras mielai atidarytų savo šokių studiją - galbūt ir Lietuvoje. Bet didžiausia jo svajonė - šokti šalyse, kuriose gatvės šokiai yra labiau populiarūs, pavyzdžiui, Anglijoje ar Vokietijoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą