Iš pradžių buvo labai keista, net mamai buvo sunku per langą vaiką kviesti, tai šaukdavo: "Eliau!". Nemažai kas mane vadino Alium, o užmarštuoliai - net Galanterija! Bet man labai malonu, kai mane vadina tikruoju vardu. Ir pažįstami jau priprato. O žmona jau žinojo mano vardą prieš mums susipažįstant.
Ar jūsų tėveliai nepristigo fantazijos, renkant vardą jūsų broliui? O pats ar tęsėte tą maldaknygės tradiciją?
Ją tebesaugau. Brolis yra Česlovas, mano dukra yra Vaida, nes pamačiau gatvėje labai gražią mergaitę Vaidą. Buvau futbolo sirgalius, pažinojau tokį Mindaugą Kaušpėdą, korektišką vyrą, tai sūnui suteikiau Mindaugo vardą.
Tai, rinkdamasis vardus, vadovaujatės emocijomis?
Taip. Net kai ėjau į Metrikacijos biurą registruoti sūnų, man pasakė, kad šis kūdikis yra jubiliejinis; mat jis buvo 75 000-asis naujagimis, gimęs pokario metais. Tai jam toks prakilnus vardas labai tiko, ir jį pasveikinti norėta pakviesti pirmąjį klaipėdietį, gimusį pokario metais. Pirmojo nerado, bet pasirodė, jog penktasis iš pokariu gimusių vaikų buvo garsusis krepšininkas Modestas Paulauskas (beje, ir žaidęs visada penktuoju numeriu). Ir krikštijant mano sūnų, jis buvo pakviestas į iškilmes kaip garbės svečias.
Ar tikite tuo, kad retą vardą turinčiam žmogui lemtas nepaprastas gyvenimas?
Nežinau, kol kas džiaugiuosi savo vardu ir gyvenimu. O šiaip žmonės išskiria mano balso tembrą: kam paskambinu, visi jį atpažįsta. O savo vardo pirmtako, vyskupo kankinio Eleuterijaus, gyvenimo istorija dar pasidomėsiu, kas jis iš tikrųjų buvo...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą