Vaikystėje, kaip ir visi vaikai, Dovilė namo parsinešdavo kačiuką ar šuniuką, rastą gatvėje. Tačiau labiausiai beglobiais gyvūnais susirūpino prieš 9 metus, kai pati įsigijo šunį. „Vedžiodama šunį pastebėjau, kiek daug apleistų gyvūnų gyvena šalia daugiabučių. Iš veidukų ir akyčių pradėjau juos skirti, atpažinti ir maitinti. Jie mane taip pat atpažįsta. Tuos, kurių sąlygos ir situacija prasčiausi, aplankau dažniau. Tokiu būdu susipažinau su kitais gyvūnams neabejingais kaimynais, pradėjau domėtis gyvūnų globos draugijų veikla, prieglaudomis, teko susipažinti, kaip ten laikomi beglobiai gyvūnai. Ypatingai prastais atvejais katę ar šuniuką esu pasiėmusi į namus, išgydžiusi ir suradusi jiems naujus šeimininkus. Tą patį daro ir mano dukra. Ir jei ji parsineša kokį nabagėlį į namus, niekada nevarau jos atgal, bet iš karto imamės gelbėjimo veiksmų“, - pasakojo moteris. - Iš esmės situacija su beglobiais gyvūnais Lietuvoje nėra išspręsta. Pagalba jiems suteikiama ir globos namai steigiami išimtinai privačios iniciatyvos dėka. Prieglaudos perpildytos, taigi suradus eilinį vargšelį, nėra įstaigos, kur jį galėtum nuvežti ir palikti ramia širdim – niekas jų nelaukia išskėstom rankom, tad tenka situaciją spręsti pačiam.“
Garsaus aktoriaus dukra pasakoja, kad jos tėvai taip pat neabejingi likimo nuskriaustiems gyvūnams ir padeda priglaustuosius prižiūrėti. „Mūsų šeimos sąskaitoje ne vienas išgelbėtas, išgydytas, pamaitintas ir geriems šeimininkams padovanotas gyvūnas. Gatvėje pamatę sergantį ar labai blogos būklės gyvūną pasirūpiname juo ilgai negalvodami“, - sakė Dovilė, sergantiems gyvūnams gydyti ir maitinti išleidžianti nemažai pinigų. Tačiau išlaidų moteris neskaičiuoja ir džiaugiasi galinti padėti vargstantiems šuniukams ir katytėms. „Aš nepervedu pinigų labdaringoms organizacijoms, bet pati perku maistą gatvėje gyvenantiems gyvūnams. Eidama pasivaikščioti su savo šuniuku rankinėje nešuosi sauso maisto ir buteliuką vandens. Jei pamatau kokį nors alkstantį gyvūną, visuomet pamaitinu. Bagažinėje nuolat turiu antklodę, į kurią prireikus galiu suvynioti gyvūną ir nuvežti į veterinarijos kliniką arba pasiimti namo“, - pasakoja menininkė.
Su visais priglaustais gyvūnais moteris teigia susidraugaujanti, tačiau pasilikti visam laikui jų negalinti. Pati menininkė augina šunį, o kaimynystėje gyvenantys jos tėvai jau turi dvi kates. Todėl kartais šiek tiek skaudančia širdimi tenka su gyvūnais atsisveikinti ir atiduoti į geras rankas. Su dauguma namus gyvūnams suteikusių šeimininkų menininkų šeima palaiko ryšį ir stengiasi pasidomėti tolesniu gyvūnų likimu. „Stengiamės neįkyrėti, bet progai pasitaikius pasiteiraujame, kaip sekasi mūsų išgelbėtiems gyvūnėliams. Kai kurių net nuotraukas gauname ir galime pamatyti, kaip kačiukas ar šuniukas užaugo. Labai liūdime sužinoję apie gyvūnų mirtį“, - sako Dovilė, kurios išgelbėtus šuniukus yra priglaudę dailininkė Dalia Kasčiūnaitė, grafikės Danutės Gražienės šeima ir daugybė geraširdžių žmonių visoje Lietuvoje.
Prie gerumo akcijos prisijungęs dainininkas Vladas Kovaliovas:
Sužinojęs, jog Dovilė Tomkutė ieško kačiukų šeimynėlei namų, vieną kačiuką ketinau padovanoti savo mamai. Tačiau taip nutiko, jog kačiukas pasiliko pas mane. Mamai tikriausiai nuvešiu kitą.
Manau, jog žmogui svarbu būti kuo arčiau gamtos, todėl kiekvienoje šeimoje turėtų būti gyvūnas. Gamtoje visi gimsta laukiniais, o žmonės nuolat bando išvesti naujas veisles, rūšis. Mano galva, gyvūnai turi būti natūralūs. Šalia mūsų gatvėse gyvenantys kačiukai daug natūralesni ir tikresni. Nereikia galvoti, kiek gyvūnas kainuoja ir ar turi dokumentus. Svarbiausia – ryšys. Augintinis neturėtų būti namuose kaip prabangus daiktas, tai kažkas, prie ko prisirišame.
Dažnai bijoma, kad gyvūnui nepakaks laiko, ar augintinis bus papildomas darbas ir rūpesčiai. Norėčiau paskatinti visus įsigyti gyvūną ir įsitikinti, jog gyvūnas gali suteikti daug teigiamų emocijų.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Laisvalaikis“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą