Dar neturėdamas dvidešimties metų, jis jau dalyvavo įvairiuose cirko pasirodymuose, užsidirbdavo duonos kąsnį atlikdamas įvairius darbus. Per karą jis tarnavo pas vokietį Plikiuose, turėjo savo požiūrį į sovietų armiją. Ne kartą Jonas nugirsdavo jį pravardžiuojant žydšaudžiu. Tai jauną žmogų žeidė, nes jis toks nebuvo. Atvirkščiai, J. Žilinskas netgi ne vienam Klaipėdos krašto žydui išgelbėjo gyvybę.

Trys broliai Žilinskai - Jonas, Juozas ir Albinas - susitiko po daugiau nei šešiasdešimties metų
Artėjant karui prie pabaigos tėvas Jonui nedviprasmiškai pasakė, jog jis dingtų iš Lietuvos. "Taip bus geriau ir tau, ir visai mūsų šeimai. Kitaip visi atsidursime Sibire arba būsime sušaudyti", - dabar po daugelio metų prisiminė Jonas tėvo ištartus žodžius.

Antrąkart Jonui kartoti nereikėjo - jis 1945 metų sausio 27 d.(tiksliai per savo 26-ąjį gimtadienį) Klaipėdoje sėdo į laivą ir išplaukė nežinomybėn. J. Žilinsko nuojauta nepavedė - jau kitą dieną Klaipėdoje šeimininkavo "išvaduotojai" rusai.

Beveik trejus metus J. Žilinskas gyveno Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, o 1948 metais laivu išplaukė į Australiją, savo svajonių kraštą. "Laive aš pajutau, kad kažkas negera atsitiko mūsų giminėje. Mano nuojauta nebuvo klaidinga. Tais metais mirė abu mano tėvai", - pasakojo Jonas.

Apie tėvų mirtį jis sužinojo tik po kelerių metų, kuomet, nuvykęs į Žaliąjį kontinentą, atnaujino ryšius su Lietuvoje pasilikusiais artimaisiais.

Kengūrų krašte išgarsėjo

Australijoje jaunas ir stiprus vyras gana greitai susirado savo mėgstamą darbą. Jonas dalyvaudavo klajojančių cirkų pasirodymuose ir taip užsidirbdavo pragyvenimui. 1962 metais jis įsidarbino populiariame Eštono šeimos cirke, kuriame išdirbo keturiasdešimt metų. Australijoje niekas neabejoja, kad prie šio cirko išgarsinimo daugiausiai prisidėjo Jonas iš Žemaitijos. Jam buvo patikėtas gana sunkus vaidmuo. Jonas kabėdamas po kupolu žemyn galva ir dantimis sukandęs specialų laikiklį į dideles aukštumas pakeldavo po kelias akrobates, kurios atlikdavo įvairius triukus. Lietuvis turėjo nepaprastai stiprius žandikaulius. Laikraščiai, rašę apie Eštono cirką, Jono žandikaulius pavadino geležiniais.

J. Žilinskas Eštono cirke dirbo iki 2002 metų. Artistų pasirodymus stebėję žmonės net neįtarė, kad žemyn galva kabančiam Jonui - aštuoniasdešimt treji metai. O tie, kurie žinojo jo amžių, vadino šį reiškinį nežemišku.

Į kengūrų kraštą atsibastęs lietuvis ne tik dalyvavo vaidinimuose, bet ir savo rankomis kūrė įvairius laikiklius, reikalingus cirko reikmėms. Juos iš Jono pirkdavo cirkai iš viso pasaulio. "Mano pagaminta įranga buvo patikima ir turėjo didelę paklausą", - kalbėjo Jonas.

Savo išvaizda aborigeną primenantis J. Žilinskas išmaišė Australiją skersai ir išilgai. Keista, bet jis už uždirbtus pinigus savo pamėgtoje šalyje nepasistatė nė vieno namo. Jonui pastogę ir lovą atstojo treileris ant ratų, kurį iš vienos vietos į kitą jis pervešdavo savo senoviniu automobiliu.

"Galėjau būti milijonieriumi, bet juo netapau. Daug mano uždirbtų pinigų dėl mano geros širdies "nuplaukė" į cirko savininkų Eštonų giminės pinigines", - kiek liūdnesne gaida apie savo gyvenimą pasakojo J. Žilinskas.

Baigęs pasirodymus cirke, Jonas daug keliavo po Australiją, statė įvairius paminklus iš gamtoje jo paties surinktų medžiagų.

Viengungis bijojo grįžti į Lietuvą

J. Žilinskas per ilgametį darbą cirke pažinojo daug simpatingų akrobačių. Ne viena iš jų norėjo pavergti stipruolio Jono širdį. Turėjo žemaitis meilės romaną ir su cirko savininkų atstove Niki Ešton. Deja, jų keliai išsiskyrė, o Jonas taip ir liko viengungis.

Beje, Niki, tarsi jausdama skolą Jonui, palydėjo jį iki Lietuvos.

Sovietmečiu J. Žilinskas nenorėjo grįžti į gimtinę, nes bijojo, kad rusų saugumiečiai jo "nesupakuotų". Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir broliams bei seserims įkyriai laiškuose prašant Jonas pakluso - sugrįžo.

Australijos pilietybę turintis Jonas nesigaili sugrįžęs į Lietuvą. Jis jau spėjo daug kur pabūti - Vilniuje, Kryžių kalne, neatpažįstamai pasikeitusioje Klaipėdoje bei gimtajame Karklėnų kaime.

"Giminės jau nenori mane išleisti į Australiją, kur palikau daug draugų. Nors esu ne pagal amžių stiprus, bet negaliu žinoti, kokia bus sveikata po metų kitų. Todėl, matyt, teks paklusti artimųjų ultimatumui", - sakė Jonas.

Jonas pusiau juokais, pusiau rimtai prasitarė, kad jam bus sunku išsiskirti su Australija. Mat jį išlydėjo daug raudojančių moterų, kurioms pažadėjo sugrįžti.

J. Žilinskas į Lietuvą parsivežė ir keletą svarbiausių savo įrankių - specialų kirvuką, drožtuvą medžio žievei valyti, plaktuką. Žinant griežtas oro uostų taisykles, belieka stebėtis, kaip jį įleido į lėktuvą su šia "atributika". Šiuos įrankius Jonas, ko gero, parsivežė ne tik parodyti - jie bus panaudoti naujiems kūriniams atlikti.

Galvoja apie Lietuvos pilietybę

Per karą J. Žilinskas prarado savo pasą. Todėl dabar, gaunant Lietuvos pilietybę, reikės įrodymų, kad jis tikrai gimė mūsų šalyje. Kulių bažnyčioje giminės jau surado Jono krikšto dokumentą.

Iš tolimos šalies sugrįžusį žmogų jaudina ir pensijos, kurią jis gautų Lietuvoje, dydis. Stebėtinai švariai, be jokio angliško akcento, žemaitiškai kalbantis Jonas kengūrų krašte gaudavo apie 500 Australijos dolerių. Viską pasvėręs J. Žilinskas pats priims galutinį sprendimą. Kol kas šio sprendimo svarstyklės krypsta Lietuvos pusėn.