Kokios muzikos klausosi kūdikiai?
Mokslininkai nuo XIX a. tiria garsų poveikį mažo žmogaus intelekto bei dvasinei raidai. Muzikinis ugdymas padeda vystytis kūdikių vidaus organams, kol jis dar glūdi po motinos širdimi. Dėl gydomųjų savybių rekomenduojamas Mocartas, bet yra kūdikėlių, kuriems patinka Bachas ar Bethovenas. Kita vertus, esu stebėjusi 4-5 mėnesių kūdikių reakciją į Bethoveno 5-ąją simfoniją ir mačiau, kaip jie tempia lūpą ir išsigandę pradeda verkti... Tyrėjai teigia, kad mažiesiems nėra liūdnos, baisios ar linksmos muzikos, nes jų smegenys - kaip baltas lapas. Ką įdėsi - viskas tinka. Taigi jeigu kūdikis negirdėjęs romantiko kompozitoriaus ir jam pateiksi Vagnerio operos "Lohengrinas" ištrauką, jis susidomėjęs klausys.
Manau, kad reikia duoti paklausyti visko: turtingos klasikinės muzikos ir kiniškų, indiškų dermių.
Kaip nuspėjamos reakcijos tų klausytojų, kurie dar negimę?
O, jie spardosi pilve labiau ir linksmiau. Per muzikos pamokas vaikas mamos įsčiose paprastai būna plačiai atmerktomis akimis, suka galvą į tą pusę, iš kur sklinda garsas.
Pirmieji mano mokiniai jau sulaukė 9 metų. Mes neruošiame muzikantų virtuozų, bet jie visi eina šokti, kalbina muzikos instrumentus. Jiems gerai sekasi karatė ir dailiojo čiuožimo čempionatuose, ir šokių, skaitovų konkursuose. Turiu progą susitikti su jau paūgėjusiais, nes jų mamos atsiveda ir antrą, ir trečią savo vaikutį.
Esate nakties paukštis? Sutemus grojate grupėje...
Buvau nakties, bet dabar viskas susimaišė. Dieną, kai baigiasi pamokėlės, nusnūstu, o pabudusi ruošiuosi kitam darbui. Mes daug grojame Klaipėdoje, daug važinėjame. Štai šį savaitgalį koncertuosime Taline.
Jūs dainuojate ir grojate gitara.
Gitara žavi tuo, kad ja galima greičiausiai išmokti groti. Pažiūrėkite, ko pirmiausiai griebiasi jaunimas. Aš studijavau fortepijono, dainavimo ir muzikos istorijos specialybę. Gitara buvo tinkama kantri muzikai. Taip, manau, kad gitaros muzika galima pravirkdyti, tik man gal dar tai nepavyktų. Kai groji, gali jaustis visiškai atitrūkusi nuo žemės.
Esu girdėjusi, jog muzikos grupė yra šeima, labiau bendraujanti paraleliniame pasaulyje.
Su vyru ne tik grojame, bet visur esame kartu. Tačiau ir su trečiąja grupės nare esame labai arti viena kitos. Aš turiu daug senų gerų draugių, su kuriomis netenka pasimatyti, o su kolege tris kartus per dieną susiskambiname, teiraujamės, kaip vaikai, kaip mama... Kartu keliaujame, dažniausiai gyvename viename kambaryje, žinome, kokios spalvos kitos pižama.
Kai kuriose šeimose vyras - žvaigždė, o moteris - tik palaikančioji komanda...
Man atrodo, abu turime savo pareigas, kuriomis kartais susikeičiame: aš už Audrių pakuriu krosnį, jis sudeda indus į indaplovę...
Ar daug laisvės suteikiate vaikams?
Jie jau dideli ir visiškai laisvi, bet ir maži turėjo pakankamai laisvės. Manau, per daug laisvės vaiką gadina. Audriaus sūnus grojo gitara, po to baigė informologiją, Airijoje dirbo rimtus darbus, bet juos metė ir groja retą, nepopuliarų "doom" roką. Koncertuoja, leidžia "kompaktus", o dabar pasiėmė tėvystės atostogas. Mano sūnus niekada su muzika nieko bendro nenorėjo turėti, nori būti verslininkas.
Ar turite salelę, į kurią pabėgate pabūti su savimi?
Man geriausias kelias - į namus. Kai įsikėlėme į savo namą, prižiūriu sklypą, karpau rožes ar kasu sniegą - tą laiką dievinu. Tai buvimas su savimi. Važiavome iš prieglaudos pasiimti mažo šuniuko, o parsivežėme "paršelį". Tora, aviganio, skaliko ir dobermano mišinys, kalbino, mojavo letenomis, labai prašė paimti. Ji turi karališką būdą su čiužiniu iš kokoso drožlių, o kai šalta - su kailiais. Rankinėje visada turiu maisto alkaniems gyvūnams. Jeigu įsteigčiau prieglaudą, surinkčiau visus.
Kartais kiekvienas iš mūsų "perdegame". Kas užkuria jūsų vidinį varikliuką?
Įkvėpimo reikia. Visą praėjusią vasarą dirbau su vaikais, nes manęs prašė, neturėjau atostogų. Kai atėjo rugsėjis, pajutau, kad mano "elementai" nusėdo, ir nebežinau, ką reikės daryti. O kiti atgaivos dalykai yra seminarai, informacija. Naujos žinios supurto tave, pripildo kaip balioną, ir vėl gali skristi. Šiemet taip nuskilo, kad liepą laukia tarptautinis ankstyvojo muzikinio ugdymo seminaras Olandijoje, kur suvažiuoja profesionalai iš viso pasaulio. Aš jau visa siela ten. Parvažiuosiu kaip penki pripūsti balionai.
Kartais gabių žmonių gyvenimo tikslai taip ir lieka tik lūkesčiai. Ką daryti, kad taip nenutiktų?
Vieni sako, kad nieko nėra neįmanomo, ir eina skustuvo ašmenimis. Manau, svarbu žinoti savo galimybes. Kai žmogus nesusitaria su savimi, kas jis yra, pyktis, pavydas tampa jo ligų priežastimis. Gerai, jeigu nuolankiai priimi savo nesėkmę ir bandai naujus dalykus. Man iš gyvenimo labirintų padeda išeiti muzika.
Jeigu keliaujant dykuma sutiktas piligrimas jūsų paklaustų "Kas tu esi?", ką atsakytumėte?
Žmogus, kuris švenčia gyvenimą.
Rašyti komentarą