- Kaip pasirinkai aktoriaus kelią? Kas paskatino?
- Pradėjau tikėti likimu, pats gyvenimas taip susidėliojo, kad tapau aktore. Prieš tai visą savo laiką buvau atidavusi interjero dizaino studijoms, buvau įtikėjusi, kad galėčiau tai daryti. Bandžiau įstoti į interjero dizainą, tačiau nepavyko, man pritrūko labai nedaug... Buvau ištikta šoko. Tada sugalvojau, kad galėčiau studijuoti režisūrą. Užpildžiau prašymą ir buvau priimta, tačiau rugsėjo mėnesį man pasakė, kad turiu išlaikyti stojamąjį egzaminą. Per naktį teko pasiruošti stojamiesiems. Per egzaminą 10 minučių pabuvau scenoje ir man pasakė, kad įstojau.
Įsivaizdavau, kad režisūra yra susijusi su renginių organizavimu, bet čia visiškai kas kita. Studijuojant teatro režisūrą mums reikėjo vaidinti daiktus, gyvūnus. Išėjimai į sceną man buvo linksmi, nesukeldavo didelio jaudulio, man tai sekėsi. Praėjo metai, antri, mus mokyti pradėjo dėstytojas Vytautas Anužis. Vėliau dėstytojas V.Anužis su žmona Velta nusprendė persikraustyti į Vilnių ir pakvietė mane kraustytis studijuoti į sostinę. Dabar aš gyvenu Vilniuje ir trečius metus mokausi aktorinio meno subtilybių.
- Kaip patekai į serialą „Moterų laimė“?
- Praėjusią vasarą vyko peržiūra, pirmą kartą dalyvavau tokioje atrankoje. Visas mūsų merginų kursas bandė gauti vaidmenį, o kai man pasiūlė dalyvauti atrankoje, buvau namuose, Šilutėje. Sutikau, atvykau į atranką. Atsimenu, vėlavau, įlekiu, stovi merginos ir išeina prodiuseris Rolandas Skaisgirys. Jis manęs paklausė, ar atėjau į atranką, ir pasikvietė pokalbio. Mane ilgai kankino, visko klausinėjo. Po trijų mėnesių sulaukiau pasiūlymo tapti laidos „Mylimiausi“, ten dirbau asistente, vedėja. Paskui filmavausi seriale „Kriminalistai“, vėliau gavau vieną iš pagrindinių vaidmenų seriale „Moterų laimė“.
- Ko palinkėtum savo įkūnijamai herojei iš serialo „Moterų laimė“?
- Manau, svarbiausia „nepamesti“ savęs, kad ir kaip gyvenimas susiklostytų. O mano herojė save „pametė“... Seriale aš iš pradžių esu į prostitucijos liūną įstumta naivi mergina, vėliau vyksta lūžis, tampu barakuda, kuri pardavinėja moteris į prostituciją. Atidarau neva savo modelių agentūrą ir užsiimu šiuo verslu. Pastoju nuo šeicho, imu meluoti savo mylimam žmogui, kad esu nėščia nuo jo... Kartais žmonės, kai pasidaro labai sunku, sutrinka ir pridaro labai daug klaidų. Žinoma, klysti nėra blogai, nes tuo metu vyksta vidinė kūryba, tu augi. Geri išgyvenimai žmogų kur kas mažiau ugdo negu blogi. Tačiau svarbiausia – nenueiti toli nuo savo ašies. Žmogus turi sustoti ir pagalvoti, ką ir kodėl daro...
- Dirbai modeliu, kokių sulaukei pasiūlymų?
- Mano draugas yra modelis, jis mane rekomendavo fotografui. Mes su juo šiek tiek dirbome. Vėliau mane pastebėjo kiti žmonės. Gavau įvairiausių pasiūlymų - nuo erotinių fotosesijų iki pasiūlymų fotografuotis nuogai ar pusnuogei, - tačiau atsisakiau. Man, kaip Godai, tai būtų per sunku.
- Koks yra tavo aktorės idealas, galbūt pavyzdys?
- Man patinka italų aktorė Sofija Loren (Sophia Loren). Man įdomu žiūrėti į ją vaidinančią. Kai žiūri filmą arba serialą, svarbiausia, kad aktorius tavęs neerzintų ir negalvotum, kad taip, kaip jis vaidina, nebūna. Aš vaidindama siekiu organikos. Man svarbu, kad žiūrovas negalvotų, kad serialas prastai žiūrisi. Manau, kad televizijoje turi atsispindėti mūsų gyvenimas, toks paprastas, kokį mes gyvename, kad emocijos nebūtų nešvarios, tarsi tam tikri štampai. Man nepatinka tokius dalykus žiūrėti, taigi manau, kad ir kiti jaučiasi taip pat.
- Koks geriausias tavo mamos patarimas?
- Mano mama duoda daug gerų patarimų. Ji mane išmokė, kad svarbiausia išlikti paprastam, niekada nekilti per aukštai, kad nereikėtų skaudžiai kristi į apačią. Mes niekada per daug nediskutuojame apie mano darbą televizijoje. Aišku, tėvai mane palaiko ir manimi džiaugiasi, sulaukiu gerų žodžių, tačiau kartu jie stengiasi mane nuleisti ant žemės ir priminti, kad bet kada gali prarasti tai, ką turi. Kad nereikia per daug užriesti nosies, nes niekada nežinai, kas bus rytoj.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „TV publika“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą