Išlikę prisiminimai apie mokyklą šildo ir žvaigždes

Išlikę prisiminimai apie mokyklą šildo ir žvaigždes

Rugsėjo 1-oji paliečia kone kiekvieną. Į mokyklas išlydime vaikus, anūkus arba tiesiog prisimename kokia ši šventė prieš daugelį metų buvo mums patiems.

Po daugelio metų atmintyje lieka tik ryškiausi šios šventės akcentai - rankose spaudžiami kardeliai, iškrakmolytos baltos apykaklės, pirmoji mokytoja. Ir dažniausiai visai nesvarbu, kokius jausmus patyrėme anuomet mokykloje - subrendę į ją žvelgiame su nostalgija, nes sugrįžti į vaikystę, bent mintimis, visuomet gera.

"Sapnuoju save su uniforma"

Birutė PETRIKYTĖ, dainininkė

Aš dar ir dabar kartais naktimis sapnuoju, kad esu su mokykline uniforma - tokia ruda plisuota ir juoda kaproninė prijuostė su sparneliais, šilkinės baltos iškrakmolytos apykaklės... Kaip įgrisdavo, kai kiekvieną savaitgalį reikėdavo tas apykakles išsiskalbti, išsilyginti ir dar užsisiūti...

Išlikęs prisiminimas ir kaip 1961 metais rugsėjo 1-ąją einu į pirmą klasę Klaipėdoje tuometine Krovėjų gatve. Pamenu, kaip einu grindiniu ir labai gerai atsimenu, kaip atrodė mūsų mokyklėlė. Tokia nedidelė, joje mokėsi tik keturios klasės. Buvo tokie gražūs platūs ilgi mediniai laiptai... Neseniai toje vietoje statė banko pastatą ir aš labai sielojausi, kad tas senas mokyklos pastatas bus nugriautas. Ir kaip apsidžiaugiau, kad jį restauravo ir išsaugojo. Būtinai reikės kada nors užsukti pasižiūrėti.

Prisimenu ir savo pirmąją mokytoją - tokia graži, visa žila. Ir dar puikiai prisimenu, kaip per pertraukas po du vaikščiodavome ratu koridoriumi. Gal dabartiniams moksleiviams tokia tvarka ir keistai atrodytų, bet mums tai buvo visiškai normalu. Mokykloje nebuvau pirmūnė, bet nuo manęs kiti klasiokai nusirašinėdavo.

"Dažniausiai nešdavome kardelius"

Inga BRIAZKALOVAITĖ, balerina

Iki šiol prisimenu, kad naktį prieš Rugsėjo 1-ąją dažniausiai sapnuodavau košmarus, kad kažko nespėju, nepadarau... Pati rugsėjo 1-osios šventė pradinėse klasėse išsitrynė iš atminties, net nepamenu savo pirmosios mokytojos. Nežinau ir kokias gėles nešdavau, tik atsimenu, kad daugiausiai visi rankose laikydavo kardelius.

Labiausiai prisimenu Rugsėjo 1-ąją, kai penktoje klasėje pradėjau lankyti K. M. Čiurlionio menų mokyklą, nes tai buvo tarsi naujo gyvenimo etapo pradžia. Prisimenu kiekvieną detalę - kaip sodinome medelį, kaip dvyliktokė, persirengusi šokių deive, šoko šokį. Apie mokyklą ir mokytojus likę tik patys šilčiausi prisiminimai. Nepaisant kai kurių skaudžių išgyvenimų ir patyčių dėl svorio, nes tai balerinoms labai aktualu.

Aš jau ir pradinėse klasėse buvau aktyvi, lankiau ir baseiną, ir lengvąją atletiką. Matyt, taip susiklostė likimas, kad pasirinkau baletą. Mokytis nebuvo lengva, nes, be bendro lavinimo pamokų, buvo nemažai šokių. Dažnai pamokos pasibaigdavo tik 16 valandą, o nuo 18 iki 21 valandos dar vykdavo repeticija. Kada ruošti namų darbus? Iki septynių ryto. Juokauju, bet laisvo laiko pasiausti tikrai nebuvo.

"Ir mokykloje norėdavau dėmesio"

Darius MEŠKAUSKAS, aktorius

Prisimenu, kaip Rugsėjo 1-ąją einant į pirmą klasę mane prie namų nufotografavo su tokia kepurėle. Dėl tos nuotraukos ir prisimenu tą dieną. Iš pradžių lyg ir bijojau, kai tėvai vedė į mokyklą, bet paskui buvo linksma. Aš visuomet buvau toks "štukorius" ir norėdavau pasirodyti, tad mokytojams buvo su manimi vargo. Matyt, dėl to sėdėdavau pirmuose suoluose, kad mokytojai būčiau "po ranka".

Visuomet, kai baigdavosi vasaros atostogos, man tėvai sakydavo: "Baigėsi tavo katino dienos", bet aš į mokyklą eidavau noriai. Tik vėliau, kai mokytis reikėdavo, tas noras sumažėdavo. Buvau vidutiniokas. Mėgau istoriją, literatūros pamokas, nors darydavau daug klaidų ir kalbėjau netaisyklingai - vis ilgindavau balses, nes tėvai aukštaičiai buvo. Tikslieji mokslai iš pradžių gerai sekėsi, o paskui kažką praleidau ir... Aš padariau vieną išvadą - jei mokytojas sugeba sudominti, tai mokytis nėra jokio vargo.

O ši nuotrauka pavogta nuo mokyklos skelbimų lentos. Čia aš dešimtoje klasėje vaidinau dramos būrelio spektaklyje - Justino Marcinkevičiaus "Ikaras".

"Atšvęsdavome su keptomis bulvytėmis"

Vilius TARASOVAS, dainininkas

Atsimenu, kaip prieš Rugsėjo 1-ąją eidavome pirkti naujos uniformos, nes per vasarą gerokai ištįsdavau. Visi berniukai vilkėdavome tamsiai mėlynas uniformas, ryšėdavom geltonus kaklaraiščius. Kaip atrodė ši šventė pirmoje klasėje, visiškai neprisimenu, kur kas labiau atmintyje yra įstrigusios išleistuvės darželyje. Pamenu, tuomet gavome dovanų portfelius.

Tačiau puikiai prisimenu, kaip vėlesnėse klasėse Rugsėjo 1-ąją su klasiokais traukdavome valgyti keptų bulvyčių ar koldūnų, picų...

Mokykloje buvau padauža, gaudavau begalę pastabų. Tik nuo 6-7 klasės įvyko perversmas ir pasidariau geras mokinys. Tuomet ir mama lengviau atsikvėpė, jau jai nebereikėdavo raudonuoti tėvų susirinkimuose.

Mėgstamiausia pamoka - fizinis lavinimas, o vėliau labai patiko algebra - su malonumu "valgydavau" lygtis.

"Į mokyklą vedė milžinas"

Stepas Januška, daininkas, dėstytojas

Prieš Rugsėjo 1-ąją mane apimdavo euforija ir šią šventę siedavau su ypatingais planais - vis tikėdavau, kad šiemet pradėsiu geriau mokytis ir būsiu geras mokinys. O be to - labai pasiilgdavau klasės draugų.

Iš pirmos klasės prisimenu tik vieną vaizdą, kaip vienuoliktokas mane paėmė už rankos ir vedė į mokyklą. Man jis atrodė toks didžiulis, jo ranka buvo tokia didelė - tarsi milžino... Pirmas dvi klases mokiausi Tytuvėnuose. Sekėsi labai prastai, vis žodžio nesugebėdavau sudėti. O kai trečioje klasėje pakeičiau mokyklą ir mokiausi Jurbarke, viskas tarsi apsivertė aukštyn kojom - iš paskutiniojo tapau kone pirmuoju. Taigi nuo mokytojo ir nuo mokyklos atmosferos labai daug kas priklauso. Vėliau, 7-8 klasėse, tapau tipišku paaugliu - vieną dieną galėjau gauti penketą, o kitą - dvejetą. Kai suvokiau, kad eisiu muzikanto keliu, apleidau tiksliuosius mokslus ir matematikos mokytojas trejetus man rašydavo tik avansu...

Nuotraukoje man 13 metų, buvau aštuntokas.

"Sakė, kad su matematika man nepakeliui"

Alina Velykienė, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja

Puikiai prisimenu, kaip kiekvienais metais Rugsėjo 1-ąją pusę aštuonių ryto automobiliu praveždavo būsimuosius pirmokus ir jie skambindavo varpeliu... Šį garsą prisimenu iki šiol. Prisiminimai apie mokyklą patys šilčiausi.

Puikiai prisimenu, kaip pirmą kartą į mokyklą atėjau labai trumpomis baltomis kojinaitėmis, mažute ruda uniforma ir supintomis kasytėmis... Tačiau kiti pirmieji mokykliniai prisiminimai išblėsę.

Man nebuvo lengva mokykloje, nes vyresnis brolis nebuvo pirmūnas - po mokyklos koridorius ir dviračiu važinėjo. Tad teko paneigti stereotipą, kad vienos šeimos vaikai nebūtinai vienodi. Buvau stropi mokinė, tačiau visko yra buvę - ir per langus šokinėjome, ir degtukų į durų spyną prikišdavome, nes labai nenorėjome rusų kalbos pamokos...

Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje buvo sustiprinta dailė, todėl pačios šilčiausios buvo dailės, meno istorijos pamokos. Ir šokau, ir grojau pianinu - buvau meniškos sielos. Pamenu, kad tuometinis fizikos mokytojas, dabartinis Šilutės rajono tarybos sekretorius, yra pasakęs, kad man su matematika ir tiksliaisiais mokslais gyvenime nebus pakeliui. Net perskaitė mano rašytą frazę, kad vanduo pats blogiausias elektros laidininkas. Dabar susitikę iš to tik pasijuokiam. Akivaizdu, kad mokykloje jokiu būdu negalima daryti jokių išvadų, kokį kelią žmogus pasirinks suaugęs.

Sidebar placeholder