Jaunimas norėtų gyventi amžinai, bet krikščionišku dangumi bodisi

„Jie [respondentai] nurodė, kad krikščioniškas dangus yra nuobodus. [...] Kai kurie respondentai visai netiki dangumi ir pragaru. Arba tiki reinkarnacija“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ pasakojo apklausos autorius.

Šilkiniai debesys ir angelai nedomina

Apklausoje, kuri Lietuvoje buvo atlikta pirmą kartą, dalyvavo 214 14–25 metų amžiaus jaunuolių. Jų buvo paklausta, kur norėtų praleisti amžinybę, – danguje, pragare ar žemėje. Pusė apklausos dalyvių, laikiusių save krikščioniais-katalikais, nurodė, kad norėtų gyventi šioje Žemėje.

„Į klausimus atsakė ir kitokių tikėjimų atstovai, agnostikai ir ateistai. Jie taip pat amžinybę pasirinktų praleisti šioje žemėje, nes danguje jiems atrodo nuobodu“, – teigė S. Bendžius.

Anot apklausos autoriaus, populiarūs dangaus ir pragaro vaizdiniai, tai, ką mes žinome iš filmų, knygų, padarė didžiausią įtaką jaunimo suvokimui.

„Tiems katalikams, kurie atsakė, kad dangus yra Dievo artuma ir pan., didžiausią įtaką padarė Bažnyčia, religinė bendruomenė, šeima. Na, tai yra suvokimas, kuris labiausiai ir atitinka Bažnyčios mokymą. Visi kiti jauni žmonės, kuriems dangus nėra labai aktualus, vaizdinių sėmėsi iš knygų ir filmų. Jiems dangus asocijuojasi su pūkiniais debesimis, žmonėmis baltais chalatais, aureolėmis. [...] Visiškai nuobodu“, – tikino S. Bendžius.

Apklausoje buvo ir keli atskiri klausimai, kuriuose buvo paprašyta nurodyti, kaip respondentai įsivaizduoja dangų, kokiais simboliais jį apibūdintų.

„Atsakymai dažnai susivienodino. Debesys, ramybė, šviesa, gėris. [...] Tokie paviršutiniški ir gana šabloniški simboliai. Deja, jais tikima“, – sakė apklausos autorius.

Tikrąją reikšmę suprato tik vienas

Kaip LRT radijui pasakojo S. Bendžius, įdomu tai, kad apklausoje ateistai, kurie pasirinko gyventi žemėje, tiki reinkarnacijos idėja.

„Jiems šis pasaulis yra įdomus, jame gali patirti ir dangaus ir pragaro. O pomirtinis pasaulis įsivaizduojamas kaip statiška būsena, kurioje žmogus negali būti savimi. Tai labai keista. Bažnyčios mokymas kalba apie tai, kad žmogus taps dar gyvesnis po mirties“, – stebėjosi žurnalistas. Ir pridūrė, kad tik vienas respondentas dangui apibūdinti panaudojo šventės įvaizdį, nors jis yra labai svarbus.

Pragaras kelia juoką

Velniai, šakės, smala, lavos upes, siera – būtent taip apklausos respondentai įsivaizduoja pragarą.

„Televizijoje, filmuose prisižiūrėję tokių vaizdinių žmonės ne tik nebijo tokio pragaro, bet iš jo šaiposi. Ir teisingai daro“, – teigė S. Bendžius.

Dangus ir pragaras, apklausos autoriaus nuomone, bent jau Vakarų visuomenėje, yra populiarūs žodžiai.

„Mano apklausos išvada tokia, kad iš Bažnyčios yra labai mažai iniciatyvos, kalbant apie tikrą krikščionišką dangaus ir pragaro pateikimą. Kol kas labai mažai apie tai žinome. Juk dangus ir pragaras gali būti ir šioje Žemėje. [...] Jeigu tuo tikime, po mirties tai yra pratęsimas to, kas dabar esame“, – apklausos išvadas reziumavo S. Bendžius.