Aktoriaus tėvas Jokūbas Šernas sūnaus šlovės nematė, kaip nematė ir jo vaikystės dienų: jis mirė, kai vaikui tebuvo vieneri metukai.
Jacques Sernas
Būsimas signataras Jokūbas Šernas gimė evangelikų reformatų Elžbietos Žemaitytės ir Martyno Šerno šeimoje. Turėjo tris brolius ir dvi seseris. Vienas iš brolių, Adomas, tapo Lietuvos evangelikų reformatų kunigu.
J. Šernas baigė privačią Tartu gimnaziją ir Peterburgo universitetą. Buvo vedęs du kartus, iš pirmos santuokos turėjo dukrą Ireną Danutę.

Našlė su sūnumi išvyko gyventi į Prancūziją, čia jis tapo garsiu aktoriumi.
Su antrąja žmona rusaite Vera Fainberg 1925 m. Kaune susilaukė sūnaus Jokūbo Bernardo Šerno. Praėjus lygiai metams nuo sūnaus gimimo, signataras mirė. Našlė su sūnumi išvyko gyventi į Prancūziją, čia ištekėjo antrą kartą.

TĖVAS. Jokūbas Šernas (1888-1926). Iš 20 signatarų vienintelis buvo evangelikas reformatas. „Wikipedia"
Jokūbo - tapusio Žaku (Jacques Sernas) - gyvenimas buvo kupinas išbandymų: per II pasaulinį karą jis dalyvavo Pasipriešinimo sąjūdyje, buvo areštuotas, kalėjo Buchenvaldo koncentracijos stovykloje. Vėliau studijavo ir dirbo žurnalistu, bandė profesionalaus boksininko karjerą. 1946 m. buvo akredituotas kaip žurnalistas ir stebėjo Niurnbergo procesą.
Jacques Sernas gerai pažįstamas vyresniosios kartos prancūzams ir italams iš šių vaidmenų: Stefanas - "Gioventu perduta" (it. "Prarasta jaunystė", 1948 m.) - buvo įvertintas kaip geriausias užsienio aktorius italų kine; "Golden Salamander" (angl. "Auksinė salamandra", 1950 m. - gavo Lokarno kino festivalio prizą; Parisas - "Helen of Troy" ("Trojos Elena", 1955 m.); "La dolce vita" ("Saldus gyvenimas, 1960 m.); ir kt.

TROJOS ELENA, 1955 m. Šiame filme Jokūbas Šernas vaidino su italų kino žvaigždėmis Rosana Podesta (Rossana Podesta) ir Bridžita Bardo (Brigitte Bardot).
Aktorius tuokėsi du kartus (1955 ir 2001 m.), abukart - su itale. Pirmoji santuoka truko net keturis dešimtmečius, tačiau baigėsi skyrybomis. 2004 m. kartu su antrąja žmona Marina de Santis pirmą kartą apsilankė Lietuvoje, tėvo gimtinėje Nemunėlio Radviliškyje (Biržų rajone). Signataras J. Šernas čia yra palaidotas.
Viena iš paskutinių aktoriaus svajonių buvo sukurti filmą apie savo tėvą, tačiau jis to nesuspėjo padaryti. J. Šernas mirė 2015 m. Romoje.
Vera Šernienė, signataro našlė, Prancūzijoje parašė knygą "Le mal irreparable " ("Nepataisoma žala") lietuvių tautosakos motyvais. 1933 m. ją išleido Paryžiaus leidykla "Fayard".


Rašyti komentarą