Kate Winslet: "Praradimai - tai galimybė keistis"

Kate Winslet: "Praradimai - tai galimybė keistis"

Jos gyvenimas pilnas dramatiškų įvykių. Ji išgyveno draugo mirtį - kaip žlugimą. Šlovę - kaip saulės blyksnį. Meilę - kaip laviną. Skyrybas... iš giedro dangaus. Ir vis dėlto aktorė įsitikinusi, kad už savo asmeninį klimatą mes atsakome patys.

Jūs - žvaigždė, gražuolė, pripažinta aktorė, "Oskaro" laimėtoja ir dviejų vaikų motina. Tačiau abi jūsų santuokos baigėsi skyrybomis. Ar ši patirtis jums atvėrė ką nors nauja apie pačią save? Ar bandėte apmąstyti priežastis?

Žinoma, bandžiau. Bet laiku sustojau. Todėl, kad tai pagunda - kaltinti save ir kamuoti kaltės jausmu, kapstytis savyje, analizuoti žodžius, gestus, judesius, ieškoti juose užuominų apie tikruosius motyvus... Tame esama kai kas šėtoniško - gal saviplakos poreikis... Tam tikrą momentą įkrenti į narcisizmą: laikyti, kad esi visa ko priežastis, kad visa kaltė - tavo, yra ne tik savigriova, bet ir itin įžūlu. Reikia turėti drąsos prisipažinti sau, kad pasaulis visai nesisuka aplink tave. Ir žmogus gali palikti tave visai ne todėl, kad tavęs nemyli, o todėl, kad myli kitą. Ir tu čia nieko dėta. Visiškai niekuo dėta. O be to, galėjo paprasčiausiai baigtis etapas "kartu" - taip buvo su mano pirmuoju vyru. Mes išsiskyrėme tik todėl, kad tas žodis "kartu" daugiau nebeturėjo mums prasmės. Būna, kad tik vienam jis praranda prasmę. Bet antrasis nekaltas. Ir jis ne auka. Tai šiek tiek iracionalu... Bet, mano galva, branda - tai ir yra gebėjimas suvokti gyvenimo iracionalumą, kai kurių jo posūkių priežasčių nebuvimą.

Tai panaikina išsiskyrimo kartėlį?

Nepanaikina. Bet elgiesi kitaip. Konstruktyviai, o ne destruktyviai. Pavyzdžiui, po skyrybų aš daugmaž rimtai pradėjau lankytis sporto salėje. O to niekada nemėgau - visada maniau, kad niekas nėra įpareigotas minti tuos dviračius... Ir netgi tam tikras polinkis į pilnumą negalėjo įtikinti manęs sportuoti - vaikystėje mane pravardžiavo Balionu, bet paskui aš kažkaip nepastebimai "susileidau", ir visos tos šiuolaikinės civilizacijos kovos už liesumą nepalaikiau. Netgi bylinėjausi su leidiniais, kurie publikavo mane visu ūgiu viršeliuose ir dar "fotošopino" iki baletinių kondicijų arba melavo, kad aš dieną naktį plušu sporto salėje.

Bet paskui lioviausi apskritai kalbėti šia tema - apie savo figūrą. Mane labai paprasta buvo apkaltinti veidmainyste: štai stoviu aš su savo 10 dydžiu ir su "Oskaru" bei pasakoju, kad žmonės turi teisę į apkūnumą. Nekenčiu veidmainystės: kalbėti apie teisę būti tokiam, koks esi, turint 16 dydį!.. Taigi aš ėmiau treniruotis. Ne dėl figūros. Tiesiog po skyrybų, ir dar viešų skyrybų, nusprendžiau, kad reikia rūpintis savimi, savo sveikata. Kad vaikams aš reikalinga stipri. Kad dabar turiu būti maksimaliai sveika savo pačios versija! Ir dėl šios priežasties niekaip nekomentavau mūsų su Semu (Samas Mendesas, kino režisierius, buvęs Winslet vyras. - Red. past.) išsiskyrimo. Mano vaikai jau tokio amžiaus, kai gali mamą "praguglinti". Ir ką - ant jų iš "Google" pasipils jos nuoskaudos ir nusivylimas? O ne.

Jūs kažkaip kitaip įveikiate nuoskaudas ir nusivylimą, turite savo būdą?

Aš turiu instinktą - moterišką instinktą, motinišką. Kai turi vaikų, tu įpranti nuolat juos saugoti. Ir kartais nuo savęs irgi saugai. Kaip kareivis stovi sargyboje saugodamas jų ramybę. Ir šioje kovoje gali kristi irgi kaip kareivis! Taip yra ir man. Aš paprasčiausiai bijau, kad jei duosiu nuoskaudoms valią, jei tik atversiu tą skrynią su gyvatėmis, atrišiu tą bjaurų skaudulių, praradimų mazgą... jau nebegalėsiu uždengti dangčio, išskysiu...

Žinote, man tada toks senas draugas padėjo ranką ant peties ir pasakė: "Keti, po velnių, imk ir paverk! Tai normalu - verkti. O tau šito dabar ir reikia." Man teko sau priminti, ką reiškia kaip reikiant išsiverkti. Ir kaip tai svarbu - išsilaisvinti iš vidinio siaubo, duoti jam valią. Liautis pagaliau gyvenus su apgailėtinu jausmu "o, šito neturėjo nutikti". Pripažinti, kad tai įvyko, ir su tuo gyventi.

Jums nekilo noro kreiptis kompetentingos pagalbos - į psichoterapeutus?

Aš negaliu. Netikiu, kad jeigu nerandu savyje būdų ir galimybių įveikti siaubą, kurį sukėlė pasikeitusios mano egzistavimo, išorinio ir vidinio, aplinkybės, kažkas gali tai padaryti už mane. Ne, šį darbą turiu nudirbti aš pati, nors tai ir skaudu. Man tai kaip gimdymas - niekas to už mane negalėjo padaryti, niekam gi nepaskirsi pagimdyti tavo vaiko. Mano terapija - tai mano darbas. Aš išgyvenau santuokos iširimą, santykių krachą, kai vaidinau "Nerimo dienose". O jau kaip mano Mildred Pierce situacija buvo panaši į manąją, į tai - tokie sutapimai tiesiog fantastiški!

Kaip suprantu, jūs nuo pat ankstyvos jaunystės nebuvote viena - šalia nuolat būdavo vyras. Kaip jautėtės po skyrybų?

Suprantate... Aš turiu su kuo lyginti. Mano pirmasis partneris, artimiausias žmogus, mirė nuo vėžio būdamas 34 metų. O aš jam skolinga už viską - už save tikrąją, šiandieninę. Jis ištraukė mane iš depresijos - o man tada buvo šešiolika, ir nežinia, kuo ji būtų pasibaigusi. Privertė patikėti savimi... Paskui jis mirė - aš nebuvau "Titaniko" premjeroje, nes dalyvavau jo laidotuvėse. Net nepasakosiu, ką tuomet patyriau, nors prieš "Titaniką" mes lyg ir išsiskyrėme... Dabar visi gyvi ir sveiki, tai svarbiausia. Skyrybos - ne praradimas, o gyvenimo transformacija. Nors ir skausminga, bet - galimybė pasikeisti. Kita vertus, tai buvo keistas jausmas - staiga įgauti visišką laisvę, kurią, pasirodo, turi viengungiai. Ir tiek laiko tik sau!

 

Ar jaučiate, kad dėl tos naujos būsenos ir naujų galimybių - ypač gavus "Oskarą" - kaip nors pasikeitė gyvenimiškieji prioritetai?

Kol kas to nejaučiu. Nejaučiu pokyčių dėl to, kas man svarbiausia. Žinote, vienas mano draugas sako, kad aš su visais "cackinuosi". Atseit elgiuosi kaip "mama visiems". Tikriausiai iš tikrųjų pagal savo natūrą esu auklytė... Tėtis, kai jaunystėje mane mokė vairuoti mašiną, sakė, kad gatvėje aš visus praleidžiu ir visais rūpinuosi, o juk jie turi tuos pačius veidrodžius - galinio ir šoninio vaizdo! Tiesą sakant, aš iš tikrųjų pamirštu, kad žmonės turi savus "veidrodžius". Bet tėtis pats mane taip auklėjo! Jie su mama neįskiepijo mums jokio, netgi sveiko, cinizmo. Gyvenome kukliai - keturi vaikai šeimoje, tai nėra paprasta. Ir mūsų gyvenimo būdas buvo toks tykus, provincialus, beveik kaimiškas. Į žygius eidavome... Dabar, kai aš pati turiu vaikų, dažnai galvoju apie tai. Man norėtųsi, kad ir jie augtų taip pat kaip mes. Tai yra normaliomis aplinkybėmis. Kad nebijotų jokio darbo - kaip mama mokė. Kad gebėtų išgirsti kitus. Pernai juos nusitempiau trims mėnesiams į Paryžių - aš ten dirbau, o jie galėjo gyventi be žvaigždės mamytės - važinėti metro, apsipirkti parduotuvėse. Joe nemokėjo važiuoti dviračiu, o išmokti jam buvo labai svarbu. Jis Paryžiuje ir išmoko - su vieno arabų berniuko, naujo draugo, pagalba. Man regis, tai visų svarbiausia.

Kas? Važinėti dviračiu?

Cha, ne! Kad mano vaikas galėtų važinėtis dviračiu po miestą su nauju draugu! Kaip visi vaikai.

Keturios jos aktorės

Emma Thompson (Scanpix nuotr.)

Ji ne tik pasiūlė jai pirmąjį garsų vaidmenį kino juostoje "Protas ir jausmai", kurio prodiuserė buvo, bet ir tapo artimiausia drauge: Thompson dukra ir Winslet vaikai auga kone kartu.

 

                                           Joan Crawford  (Oscars.org nuotr.)

Po darbo su serialu "Mildred Pierce" Winslet uždraudė jai girdint minėti aktorės Joan Crawford vardą. "Crawford 1945 metų juostoje "Mildred Pierce"... Jos vaidyba visiškai šiuolaikinė, jokio auksinio Holivudo amžiaus sunkumo! - sako Winslet. - Todėl aš linkusi jos neprisiminti - nėra ko krapštyti žaizdos. Vargu ar kada nors būsiu tokia!"

 

                                        Elizabeth Taylor (Scanpix nuotr.)

Po Elizabeth Taylor mirties "V Magazine" sumanė fotosesiją su persikūnijimu - Winslet nuotraukose buvo išryškintas panašumas su šia kino legenda. Bet netgi žurnalo stilistai nesitikėjo, kad jis bus toks stulbinamas. "Tai dėl žvilgsnio, - mano Winslet. - Patirtis padarė Taylor bebaimę. Aš tame pačiame kelyje."

 

                                            Meryl Streep (Scanpix nuotr.)

"Prieš keletą metų "Auksinio gaublio" ceremonijoje aš pamačiau savo mylimą Meryl Streep. Man tarsi srovė būtų prie jos nubloškusi. "Dieve, tai jūs! - sakau. - Aš jus dievinu! Kaip norėčiau jus pabučiuoti!" Buvęs mano vyras mane nuo jos plėšte atplėšė. O aš mačiau Meryl akyse dėkingumą. Ne man, jam!" - juokdamasi pasakoja Kate.

Datos

1975 m. Gimė Redinge, Didžiojoje Britanijoje.
1994 m. Debiutas "Dangiškosiose būtybėse" (rež. Peteris Jacksonas).
1997 m. Davido Camerono "Titanikas".
1998 m. Santuoka su Jimu Threapletonu.
2000 m. Gimė dukra Mia Honey Threapleton.
2003 m. Santuoka su režisieriumi Samu Mendesu, sūnaus Joe Alfie Winslet Mendes gimimas.
2009 m. "Oskaras" už filmą "Skaitovas" (rež. Stephenas Daldry).
2010 m. Skyrybos su Mendesu.
2011 m. "Užkratas" (rež. Stevenas Soderberghas); "Pjautynės" (rež. Romanas Polanskis); televizijos serialas "Mildred Pierce".
2012 m. Filmuojasi komediniame kino almanache "Movie 43".

Šaltinis: "Psychologies"

Sidebar placeholder