Sujungė tradiciją ir modernumą
„Škaplierankę sukūriau lyg alternatyvą iš kitų kraštų atkeliavusiam raudonam siūlui, kurį tapo madinga nešioti, nežinant nei jo tikrosios prasmės, nei kilmės. Mes, krikščionys, per mažai kuriame ir į viešumą nešame savo tikėjimo ženklų, todėl rinka greit užpildoma svetimų kraštų simboliais, ypač, kai kelionės daugeliui buvo tapusios kone kasdienybe“, – tikino menininkė, kurios kūrybos spektras – labai platus: nuo paveikslų tapybos iki papuošalų, dėžučių, karpytų ir pieštų atvirukų gamybos, indų ir pagalvėlių dekoravimo.
Škaplierankė, tikino jos sumanytoja, yra krikščionybės simbolis, tarkim, kaip ir ant kaklo nešiojamas kryželis – per krikštą gauto kryžiaus simbolis.
Nors škaplierankę, pasakojo kūrėja, pirmąkart pabandžiusi sukurti prieš kelerius metus, tačiau ją vėl prisiminė pernai, kai Lietuvoje buvo minimi Tautodailės metai. Jai norėjosi sukurti neįprastą papuošalą, kuris būtų patrauklus nešioti šiuolaikiniam žmogui ir tuo pačiu – kad jame būtų išlaikyta senoji škaplierių kūrimo tradicija ir jų dvasia.
Menininkė mano, kad jai tai pavyko – jos škaplierankes pamėgo žmones, o Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyrius pristatė tautinio paveldo kūrinio sertifikatui gauti.
Svarbi simbolių prasmė
Kaip gi atrodo škaplierankė, kokie simboliai ją puošia? R. Statkuvienė pasakojo, kad škaplierankei, kaip ir škaplieriams, reikalingi du rudo veltinio audeklo stačiakampiai gabalėliai. Rudas audeklas pasirinktas todėl, kad anksčiau škaplierius siūdavo iš sudėvėto vienuolių karmelitų abito gabalėlių. Ant jų ištapomi Jėzaus ir Mergelės Marijos atvaizdai arba jų simboliai: Jėzaus simboliai – kryžius, širdis, o Marijos ženklai – M raidė, stilizuotos lelijos kaip nekaltumo žvaigždės – kaip pasauliui atnešusios šviesą.
„Pamėgau rudo audeklo gabalėlius puošti savais stilizuotais simboliais, nes jie labai daug pasako. Be to, erdvės teptukui ant mažyčio gabalėlio tėra labai nedaug. Veltinį tapau tekstiliniais dažais: iš pradžių padengiu balta spalva, o pradžiūvus ant jos tapau simbolius. Jiems būdingos speficinės spalvos: širdelę, simbolizuojančią Jėzaus meilę, pralietą kraują, tapau raudonai, spindulius, žvaigždę – aukso spalva. Tapomi simboliai – taip pat labai maži, o spalvos, kaip ir ikonoje, turi savo prasmę. Todėl škaplierankė nėra per daug prispalvinta“, – apie simbolius ir spalvų reikšmes kalbėjo menininkė.
Veltinio gabalėliai škaplieriuje sutvirtinami pinta juostele: ši pinama iš 4 virvelės gijų, simbolizuojančių 4 Evangelijas, pasakojančias apie Jėzaus ir Marijos gyvenimus. Nupintos juostelės galus menininkė suspaudžia, tarp jų įtvirtina metalo detales, kad tvirčiau prilaikytų ir papuošalas greit nesusidėvėtų.
Idėja – iš Ispanijos
Moteris prasitarė, kad jai jau gimsta sumanymas patobulinti techniką – simbolius ji ketina nebe tapyti, o išsiuvinėti, panaudoti įdomesnių detalių, kad škaplierankė taptų kuo patrauklesnė. „Dabar gi įprasta, kad škaplierius uždeda per Pirmąją Komuniją, o po to jie guli kur nors stalčiuje ar dėžutėje. Ligi šiol lietuviški škaplieriai buvo labai paprasti, o man norėjosi, kad jie būtų estetiški ir patrauklūs XXI amžiaus žmogui“, – kalbėjo R. Statkuvienė.
Pašnekovė patikino, kad jos dėmesį škaplieriai patraukė prieš kelerius metus besilankant Ispanijoje. „Magistro baigiamąjam darbui buvau pasirinkusi nušviesti šventosios Teresės Avilietės gyvenimo kelionę į tikėjimo gelmę. Šis darbas buvo skirtas jos gimimo 500 metų jubiliejui. Mane žavėjo šio be galo tvirto tikėjimo moters drąsa viduramžiais, laiku, kai moters veikla buvo apribota – ji atnaujino Karmelitų ordiną. 2015-aisiais išvykau į piligriminę kelionę į Avilą Ispanijoje, kur ir gimė šv. Teresė Avilietė, lankiau bažnyčias, vienuolynus. Ir labai stebėjausi, kad ten Mergelė Marija vaizduojama kaip Dangaus karalienė su Kūdikiu ir škaplieriais rankose. Todėl ispanai iš pagarbos Mergelei Marijai labai mėgsta nešioti škaplierius-apyrankes. Jos ten blizgios, puošiamos karoliukais, svarovskiais“, – pasakojo R. Statkuvienė, škapliarankės idėją pritaikiusi ir Lietuvoje.
***
Škaplierius – du juostele sujungti audinio gabalėliai su Jėzaus ir Marijos atvaizdais buvo nešiojami vienuolių karmelitų nuo XIII a. Tai – jų pamaldumo ženklas ir abito dalis. Škaplierius yra kilęs nuo Marijos globos pažado, duoto vienuoliui Simonui Stockui ant Karmelio kalno, ir tapo karmelitų brolijos ženklu. Vėliau škaplierius išplito ir tarp kitų vienuolių ordinų, pasauliečių. Istoriškai škaplierius būdavo permestas per pečius ir ant nugaros, tačiau per laiką pasauliečiai jį supaprastino – dabar škaplieriai per Pirmąją Komuniją yra uždedami ant kaklo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą