Laima Liucija Andrikienė: "Kažkas turi kalbėti ir apie Rusiją"

Laima Liucija Andrikienė: "Kažkas turi kalbėti ir apie Rusiją"

Praėjus metams po teroro atakų Briuselyje Europos Parlamento sesijoje Strasbūre itin daug diskutuota dėl bendros Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikos. Saugumo ir gynybos pakomitečio narė Lietuvai atstovaujanti Laima Liucija Andrikienė pažymėjo bendros ES gynybos sistemos kūrimo svarbą. 

"Dabar situacija yra tokia, kad pavojus realus, o ne menamas. Gali prireikti panaudoti savo karines jėgas. Todėl noro susitvarkyti  gynybos srityje yra daugiau. Saugumo ir gynybos klausimas yra vienas iš prioritetų, kurį akcentuoja visi Europos Sąjungos piliečiai", - sakė L. Andrikienė "Vakarų ekspresui".

Kodėl europiečiai nesijaučia saugūs? Kokios, jūsų nuomone, didžiausios ES saugumo ir gynybos spragos?

>Problema yra tai, jog iki šiol visos 28 valstybės narės visos darėme tą patį. Dauguma esame ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO narės, turime kariuomenes, investuojame pinigus į panašius dalykus, tačiau nekoordinuojame savo veiksmų tarpusavyje. Pažvelgus į gynybos struktūrą, atrandame nesuderinamą tarpusavyje įvairovę ginkluočių, gynybos sistemų, daugelis jų - pasenusios, nemodernios. Kitaip sakant, mokesčių mokėtojų pinigai naudojami ne pačiu geriausiu būdu. Išlaidos gynybai visoje ES auga, tačiau svarbiau yra naudoti jas protingai ir koordinuotai, nedubliuojant vieniems kitų.

Europos Sąjunga turi nedelsdama kurti vieningą ir veiksmingą gynybos sistemą. Valstybės narės turėtų nedelsdamos prisiimti politinius įsipareigojimus ir bendradarbiauti siekdamos šio tikslo. Manau, kad bendrą saugumo ir gynybos politiką įgyvendinti padėtų Gynybos ministrų tarybos įsteigimas.

Apie tai kalbėta ir anksčiau, bet nieko nepadaryta. Europarlamentarų diskusijoje taip pat buvo išsakytos abejonės dėl ES militarizavimo, pažymint jog tai - NATO funkcija.

Pažymėtina, kad šiuo metu stinga aiškumo transatlantiniuose santykiuose. Būtent šiame kontekste būtina iš naujo subalansuoti ir išplėsti strateginę ES ir NATO partnerystę. Lietuvai tai - taip pat aktualu. Manau, kad Lietuva yra gera alijanso narė Europos Sąjungos kontekste. Sveikinu tai, kad atsirado kitų valstybių NATO daliniai Lietuvoje. Artimiausiu metu su Saugumo ir gynybos pakomitečio nariais lankysimės Rukloje, žiūrėsime, kaip įsikūrė Vokietijos kariai, kokia infrastruktūra. Baltijos valstybėse ir Lenkijoje NATO daliniai turi būti nuolat dislokuoti. Tai yra Rusijos atgrasymo politikos dalis,  ES ir NATO solidarumo išraiška.

Dabar mes esame įsipareigoję padidinti savo išlaidas gynybai 2018 metais iki 2,07 bendrojo vidaus produkto. Įsipareigojimus reikia vykdyti, bet sykiu reikia žiūrėti, kam pinigai naudojami. Kiek rūšių ginkluotės mes turime, ar reikalui esant mes išties būtume partneriai su kitomis Europos Sąjungos šalimis?

Plenarinėje sesijoje Strasbūre pasisakėte ir dėl ES Arkties politikos. Kuo šis klausimas svarbus Lietuvai?

Arktis Lietuvai atrodo labai tolima ir nepasiekiama, tačiau Arktis užima šeštąją dalį žemės paviršiaus ir noro įsitvirtinti joje dėl gamtinių išteklių yra daug. Pastebimas itin didelis dviejų valstybių aktyvumas. Rusija dislokuoja Arktyje karines  pajėgas (iki 2015 m. įsteigtos 6 naujos bazės). Kinija, kuri net nėra šalia Arkties, domisi galimybėmis naudotis laivybos maršrutais ir Arkties energijos ištekliais. Interesų Arktyje turi ir JAV, ir Europos Sąjunga, kuri vykdo savo Arkties politiką, itin svarbią kai kurioms ES šiaurės valstybėms. 

Yra ir kita reikalo pusė, susijusi su Šiaurės jūromis ir žvejybos kvotom. Skandalinga, tačiau Europos Sąjungos laivai areštuojami Norvegijoje, dėl to, kad  žvejojo vandenyse, kuriuose, norvegų teigimu, mes negalime rodytis. Visai neseniai dėl šios priežasties buvo sulaikytas latvių laivas. Yra tarptautiniai susitarimai, kurių norvegai taip pat turi laikytis. 

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šią savaitę patvirtino, jog esate įtraukta į Europos Sąjungos (ES) politikų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą. Kaip į tai reaguojate, kokios galimos to priežastys?

Ramiai reaguoju. Nenustebau. Esu Užsienio reikalų komiteto, Saugumo ir gynybos pakomitečio narė. Tad neišvengiamai tenka daug kalbėti apie Rusiją ir apie Ukrainą. Net jeigu būčiau ir kituose komitetuose apie tai kalbėčiau, nes man tai rūpi. Dalykai, kuriuos pasakome apie Rusiją, nėra jai malonūs, tačiau kas nors šiuose namuose turi apie tai kalbėti.

Tai gali būti reakcija ir į  pratęstas Europos Sąjungos sankcijas, išplėstą Rusijos piliečių, kuriems neleidžiama įvažiuoti į Europos Sąjungą, sąrašą. Lietuvos iniciatyva, į šį sąrašą įtraukti Rusijos Dūmos deputatai, kurie neva buvo išrinkti okupuotame Kryme. 

Tokios yra spėlionės, nes tikrųjų argumentų nežinome. Skirtingai nuo Europos Sąjungos, kuri nepageidaujų asmenų sąrašą spausdina oficialiame žurnale su pagrindimu, kodėl kiekvienas asmuo yra tame sąraše, Rusija tai daro slaptai, nežinia kodėl ir tik diplomatiniais kanalais informuoja, kad vienas ar kitas pilietis yra įtraukas į nepageidaujamųjų sąrašą.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder