Larisa Kalpokaitė: žiūrovai yra tikros svarstyklės

Larisa Kalpokaitė: žiūrovai yra tikros svarstyklės

Nusipelniusi teatro ir kino aktorė Larisa Kalpokaitė vos spėja suktis darbų verpete, moteris nemano, kad savo karjeroje jau pasiekusi viską. Kiekvienas naujas projektas - lyg naujas kelias, kurį sąžiningai reikia įveikti.

- Kaip aktoriui būti įdomiu žiūrovui?

- Paprastas dalykas - arba aktorius yra gabus, mažiau gabus ar negabus. Įdomus tas, kuris turi talentą. O talentą turi tas, kuris domisi aplinka. Taigi svarbu domėtis supančia aplinka. Žinoma, ir su amžiumi reikia neapkerpėti.

- Ar besistiebiantys aktoriai šiandien yra kitokie nei jūsų kartos?

- Nesakyčiau, kad mes skiriamės. Nebent tuo, kad jauni aktoriai labiau orientuojasi technologijose. Dabartinės kartos daug skaito internete, daug žiūri filmų. Mes savo laiku irgi žiūrėjome, tik neturėjome tokių galimybių, kokias dabar turi aktoriai.

Kol jauni, mes irgi norėjome žinomumo. Kad būtų ir vaidmuo, ir pasisekimas. Atrodė, kad vaidmuo bus šuolis karjeroje. Tik paskui, su amžiumi, pasidarome ramesni, nes suprantame, kad visko pasiekti iš karto yra neįmanoma.

- Yra požiūris, kad televizija teatro aktorius sugadina. Argi sugadina?

- Norėčiau pažvelgti į akis tam žmogui, kuris sako, kad televizija sugadina. Kuo televizija gali sugadinti? Jeigu dėl savo charakterio aktorius sužvaigždėja, čia ne televizijos, o žmogaus problema. Televizija padeda išpopuliarėti, ne tik žiūrovų atžvilgiu, bet aktorius pamato ir kiti režisieriai.

- Aktorių gretose yra kupinų puikybės, sužvaigždėjusių?

- Nepasakyčiau, tarp aktorių būna kitoks variantas, jie pradeda per daug tikėti savo jėgomis. Mano, kad gali viską. Dažnai nebūna gerai. Kino, televizijos kamera labai išryškina tai, ką darai blogai, neteisingai.

- Jūs sau kritiška?

- Viename serialų matau, kad suvaidinau normaliai, tačiau viena scena man nepatiko. Sau esu labai kritiška. Būna, kad nėra malonu į save žiūrėti. Suveikia kontrolė ir pamatai daug savo klaidų. Žinoma, ir kolegos išsako kritiką man, bet pasiūlymų forma. Pasiūlymo forma aš priimu. Vis dėlto nepriimu neobjektyvios kritikos, aš ją praleidžiu pro ausis.

- Manote, viską jau pasiekėte?

- Kiekvieną kartą priimu naują iššūkį, viskas prasideda iš naujo. Pradedu kopti į kalną su visais nuopuoliais ir pakilimais. Aš sau tikslų nekeliu, tiesiog sąžiningai atlieku savo darbą, žinodama, kad taip atliktas darbas gali lemti kvietimą į kitą projektą. Jei darbą atliksi blogai, bus aišku, kad esi nepajėgus. Aktoriaus darbe visi pasiekimai yra blefas. Žinoma, apdovanojimai yra malonūs, tačiau jie yra kelių žmonių komisijos nuomonė. Žiūrovai yra tikros svarstyklės. Juk aktorius dirba ne dėl komisijos, o dėl žiūrovų.

- Kaip pailsite?

- Geriausias „atsijungimas“, kai išvažiuoju į kaimą, į sodybą. Tačiau visada yra tikimybė, kad iškvies į Vilnių. Kai išvažiuoju į užsienį, tuomet būna labai gerai. Telefonas tyli ir visiškai pamiršti apie visus įsipareigojimus. „Atsijungiu“ savaitei ar dešimčiai dienų. Ilgiau negaliu nei finansiškai sau leisti, nei pagal savo užimtumą. Šiais laikais reikia būti labai organizuotam. Man patinka jaunimas, dabar jis tikrai organizuotas. Žmonės labai taupo savo laiką.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder