Balzamas širdžiai
Po metus trukusių derybų į Joniškį atvykęs sporto komentatorius Vladimiras Gomelskis su žmona Larisa Krepšinio muziejui paliko eksponatų iš paveldėtos trenerio tėvo Aleksandro Gomelskio kolekcijos. Tai – medalis, įvairios nuotraukos, gairelės iš čempionatų.
Susitikęs su krepšinio gerbėjais Vladimiras Gomelskis prisiminė 2011 metų Europos krepšinio čempionatą Lietuvoje, kuris, jo nuomone, buvo organizuotas fantastiškai. Puikus žurnalistų aptarnavimas, puiki infrastruktūra. Jei parašyta grafike, kad autobusas važiuoja 16.05 valandą, jis lygiai tą minutę ir atvykdavo.
Sporto komentatoriui teko aplankyti arenas Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.
„Visos jos pastatytos krepšiniui, man tai buvo tarsi balzamas širdžiai,“ – sakė pats kadaise žaidęs krepšinį svečias.
Iš Lietuvos reikia imti pavyzdį
Vienintelis dalykas, kuris jį nustebino, kad, nepasisekus Lietuvos rinktinei, gerbėjai nusisuko, juos kaltino.
„Kaip jūs galėjote nusigręžti nuo tų, kurie prieš kelias dienas buvo viršūnėje? Lietuviai, palaikykite savo krepšininkus!“ – ragino V. Gomelskis, pridurdamas, kad, jo nuomone, lietuvių krepšinis visoje Europoje yra matas, kartelė, pagal kurią kiti gali lygiuotis. Kitos tokios šalies nėra, ir Rusijai reikėtų pasimokyti.
Paklaustas, kokius penkis geriausius visų laikų lietuvių krepšininkus išvardytų, V. Gomelskis, pasiteisinęs subjektyvumu, pateikė šias pavardes: Šarūnas Jasikevičius, Rimas Kurtinaitis, Arvydas Sabonis, Modestas Paulauskas, Algirdas Lauritėnas.
Gomelskis ir motociklas
Dvi prisiminimų knygas išleidęs ir trečiąją rašantis V. Gomelskis dalijosi prisiminimais apie tėvą, kuris garsėjo savo ambicingumu, darbštumu ir griežta treniruočių sistema.
Ypač krepšininkus kamuodavo ilgų distancijų bėgimas. Treneris, kad galėtų stebėti, ar kuris nors jų nepasislėpė krūmuose, iš paskos važiuodavo dviračiu. Kartą, šalies rinktinei ruošiantis Vokietijoje treniruočių stovykloje, vyrams nusibodo kas rytą bėgti 6,5 kilometro iki ežero ir, ten atlikus mankštą, skubintis atgal, kažkas naktį pradūrė dviračio padangas.
Rytą apsižiūrėjęs A. Gomelskis nesuglumo, liepė visiems palaukti. O po dvidešimties minučių kepšininkai pamatė link viešbučio atvažiuojantį motociklą su lopšeliu ir jame sėdintį trenerį. Išsisukti nepavyko.
Gomelskis ir šuo
Vladimiras Gomelskis pasakojo, kad tėvas nuo 1970-ųjų pats kas rytą bėgiodavo maždaug 35–40 minučių. Kai sykį jį užpuolė šuo, su savimi pasiimdavo slidininko ar kitą kokią lazdą.
Kartą pasibaigus spartakiadai Odesoje jis nepasiėmė lazdos, o įpročio bėgioti neatsisakė. Ir štai, bėgdamas su krepšinio komanda už nugaros, pamatė priešais ateinančią moterį su vokiečių aviganiu.
A. Gomelskis sustojo ir per atstumą klausė: „Kodėl šuo be antsnukio?“ Moteris atsakė: „Pats užsidėk.“ Treneris nepasidavė: „Jis man gali įkąsti.“ Odesietė atšovė: „Jis niekam nėra įkandęs.“ „O man įkąs!“ Į šį teiginį skriejo atsakymas: „Ar tu beprotis?“
Krepšininkai, stovintys kiek nuošaliau, net springo juoku.
Pasak V. Gomelskio, tėvas griežtai stebėjo, kad krepšininkai negertų, nerūkytų. Buvo atvejų, kai sportininką už alaus butelį jis norėjo išmesti iš rinktinės. Įkalbėtas komandos jam leido žaisti, tačiau premijos už laimėjimą nedavė. Tas butelis alaus rinktinės nariui kainavo net 300 rublių.
Siekė olimpiados aukso
Aleksandras Gomelskis buvo vienas iš pasaulio krepšinio trenerių, surinkęs visų spalvų pasaulio čempionatų ir olimpiadų medalių kolekciją. Anot V. Gomelskio, tėvas būtų anksčiau baigęs karjerą, tačiau būtinai norėjo laimėti aukščiausios prabos olimpiados medalį, sėkminga Seulo olimpiada jam buvo tarsi didžiausias atlyginimas už visas pastangas.
Sporto komentatorius pastebėjo – tiesiog susiklostė palankiai aplinkybės: jei ne Arvydas Sabonis, Valerijus Tichonenka, Igoris Migliniekas ir kiti garsūs krepšininkai, patekę į rinktinę, galėjo nepasisekti.
Trenerio darbas, V. Gomelskio teigimu, yra kūrybinis. Kuo didesnės žvaigždės susirenka, tuo sunkiau dirbti, sudėtingesni charakteriai. Norint užsitarnauti autoritetą reikia parodyti, ką pats gali, būti ambicingam, griežtam, nepalaužiamam. Todėl toks ir buvęs jo tėvas.
Posūkis iš sporto į komentavimą
Pačiam V. Gomelskiui ilgai teko įrodinėti tėvui, kad ir jis gali būti neprastas krepšininkas. Jis taip pat dirbo treneriu. Tačiau labiausiai daugeliui gerbėjų pažįstamas kaip komentatorius.
Šiuo keliu (pagal išsilavinimą ekonomistas ir sporto treneris0 jis pasuko netikėtai, pats sako, kad žmona nuvedė.
Kartą šeima vakarieniavo restorane, kur įjungtas televizorius be garso rodė NBA krepšinio rungtynes. V. Gomelskis pradėjo žmonai garsiai komentuoti, kas vyksta ekrane. Netrukus prie jų stalelio prisigretino pora žmonių, o vakarui baigiantis aplink jau sėdėjo visas restoranas.
Po to žmona Larisa paklausė: „Kuo tu užsiimi? Štai kas yra tavo darbas!“
Lygiai po keturių mėnesių šį darbą jis jau turėjo. Pažįstamas komentatorius pakvietė į televiziją padėti komentuoti NBA varžybų, nes pats nebuvo įsidėmėjęs žaidėjų pavardžių. Per pirmas rungtynes V. Gomelskis pasakojo ištaręs gal dešimt žodžių, bet po kelių varžybų kartą pasijuto prie mikrofono sėdintis vienas. Taip prasidėjo jo karjera.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą