Anglų aktoriui Maiklui Keinui (Michael Caine) poryt sukanka 83 metai.
Dosjė
Morisas Džodzefas Maiklvaitas (Maurice Joseph Micklewhite) gimė 1933 m. kovo 14 d. skurdžiame Londono rajone Didžiojoje Britanijoje. Motina dirbo valytoja, tėvas - kroviku.
Mokėsi blogai, sulaukęs 16 metų visai metė mokyklą. Tarnavo britų kariuomenėje, ekspediciniame korpuse Korėjoje. Grįžęs namo, lankė vakarinius aktorystės kursus ir vaidino provincijų teatruose bei televizijos spektakliuose.
1966 m. išgarsėjo suvaidinęs anglų režisieriaus Liuiso Gilberto (Lewis Gilbert) filme "Alfis". Už vaidmenį jame buvo nominuotas "Oskarui". Vėliau į šį prizą nesėkmingai pretendavo dar du kartus - 1972 m. už darbą kino juostoje "Seklys" ir 2002 m. - "Tykusis amerikietis", o jį gavo 1986 m. už antrojo plano vaidmenį Vudžio Aleno (Woody Allen) filme "Hana ir seserys" ir 1999 m. - už darbą Lasės Halstriomo (Lasse Hallstrom) filme "Sidro namų taisyklės".
Septynerius metus (1955-1962 m.) gyveno santuokoje su anglų aktore Patricija Heins (Patricia Haines). 1977 m., būdama 45 metų, Patricija mirė nuo plaučių vėžio. Jųdviejų dukrai Dominikai (Dominique) dabar 58 metai.
1973 m. sausį vedė manekenę Šakirą (Shakira), kilusią iš britų Gvianos (Pietų Amerika). Tų pačių metų liepą jiems gimė dukra Nataša (Natasha). Šakira 1967 m., būdama devyniolikmetė, laimėjo trečiąją vietą "Mis Pasaulis" konkurse Londone ir nuo to laiko čia įsikūrė bei dirbo modeliu. M. Keinas, 1971 m. per televizorių pamatęs kavos reklamą, kurioje nusifilmavo Šakira, apstulbo nuo jos grožio ir pasišovė manekenę susirasti. Paaiškėjo, kad ji gyveno vos už poros kilometrų nuo jo namų.
2000 m. karalienė Elžbieta II M. Keinui suteikė riterio titulą.
Prieš trejus metus, atšventęs 80-metį, seras M. Keinas pareiškė, jog pasitrauks iš filmavimo aikštelių iki kito jubiliejaus, o tuo tarpu, per šį dešimtmetį, tikisi gauti trečiąją "Oskaro" statulėlę.
Aktorius gyvena senoviniame name Anglijos pietryčiuose, Surėjaus grafystėje, nedideliame miestelyje Leserhede (Leatherhead).
Maiklo Keino pseudonimą vartoja tik darbui. Už filmavimo aikštelės ribų vadinasi tikruoju vardu.
Citatos
Jūs nesuprasite, kada sakau tiesą. O aš iš karto suprasiu, ar jūs meluojate. Tokia aktoriaus natūra.
Paklauskite, ar baigiau teatro mokyklą, ir aš atsakysiu: net nežinojau, kad tokių būna.
Mano namuose nebuvo televizoriaus, o per radiją tėvas klausėsi tik jojimo varžybų transliacijų.
Mama dirbo valytoja ir virėja. Kai per karą mus evakavo, įsikūrėme Norfolke (prie Šiaurės jūros), turtingo žmogaus namuose. Tėvas vežiodavo žuvis iš uosto į turgų, mama valė to žmogaus namus ir gamino jam valgį. Tada aš susidomėjau kulinarija ir iki šiol labai skaniai gaminu.
Mes gyvenome skurdžiai, bet niekada nebuvome alkani. Tik dabar nelabai mėgstu žuvies.
Kitaip nei daugelis vaikų šiandien, aš užaugau su tėčiu. Jis visada buvo šalia ir mirė ant mano rankų.
Niekada nebuvau pas psichoanalitiką ir nesiruošiu eiti, bet suprantu, ką jie sako: tai, kaip gyvenu šiandien, atkuria mano idilišką vaikystę. Aš įsikūriau senoviniame name Surėjaus grafystėje su gražiu kraštovaizdžiu ir daržu, kuriame abi mano dukros turi po lysvę.
Aktoriumi tapau tam, kad galėčiau pabučiuoti mergaitę, vardu Emi Hud. Man buvo keturiolika, žaidžiau krepšinį jaunimo klube, o ji ten lankė dramos būrelį. Tame būrelyje buvo geriausios mergaitės - tos, kurios norėjo tapti kino žvaigždėmis. Aš spoksodavau per apskritą durų langelį, nežinodamas, kad durys veriasi į abi puses. Kartą įgriuvau į vidų, ir vadovė pasakė: "Puiku! Mums labai reikia vyrų!"
Kinas man leido patikėti, kad galiu tapti aktoriumi. Pirmas filmas, kurį mačiau, buvo "Vienišas klajūnas". Tapau fanatu. Eidavau į kiną, kai tik turėdavau pinigų. Visi berniukai svajojo būti vienišais klajūnais, o aš troškau būti aktoriumi.
Kuo užsiima aktoriai? Mes tyrinėjame elgseną. Aš išmokau vaidinti stebėdamas žmones metro ir autobusuose.
Aš vaidinau lovelasą Alfį, kuris suviliojo daug moterų, o pats gyvenu 43 metus su vienintele. Aš vaidinu skurstančius, nors pats nejaučiu stygiaus jau pusę amžiaus. Mane pristatė "Oskarui" už profesoriaus vaidmenį filme "Ritos auklėjimas" ("Educating Rita"), nors aš niekada nebuvau profesoriumi.
Jeigu ką nors esu kopijavęs, tai iš Marlono Brando, bet jau neatsimenu ką.
Aš neturiu polinkio konkuruoti. Vienintelis mano varžovas - aš pats.
Paolo Sorentino (Paolo Sorrentino) filme "Jaunystė" mes su Harviu Keitelu (Harvey Keitel) vaidiname gerus draugus. Vieno epizodo metu jis pamiršo žodžius. Jo paklausė, kas nutiko. Harvis atsakė: "Atsiprašau, pamiršau, kad Maiklas vaidina. Pamaniau, kad jis su manim tik kalbasi."
Geriausias komplimentas, kokį esu girdėjęs, buvo iš sero Lorenso Olivjė (Laurence Olivier) lūpų. Mes kartu dirbome filme "Seklys". Po vienos bendros scenos jis pasisuko į mane ir pasakė: "Ieškojau tik padėjėjo, bet radau partnerį."
Aš gyvenu Anglijoje. Kai buvau jaunesnis, vaidindavau bet kokiame filme, nes įpratau gyventi kaip noriu. Man reikia mokėti mokesčius. Todėl vienoje juostoje filmuodavausi dėl savęs, kitoje - dėl mokesčių inspekcijos.
Kas vyksta, kai sėdi ir lauki, kol paskambins mėgstamas režisierius ir pasiūlys įdomų vaidmenį? Nieko. Taip gali praeiti penkeri metai ir netgi daugiau. Tada ateini į filmavimo aikštelę ir suvoki, kad nevaidinai ištisus penkerius metus!
Geriausias dalykas yra tas, kad neprivalai dalyvauti "Oskarų" teikimo iškilmėse. 24 valandas praleisti lėktuve vien tam, kad papločiau Dikaprijui? Aš myliu Leonardą, jis vaidino mano sūnų filme, bet aš per senas keliauti taip toli, kad pasėdėčiau salėje ir papločiau.
Juodaodžių aktorių yra begalė. Tačiau negalima balsuoti už aktorių todėl, kad jis juodas. Negi sakysite: "Jis nelabai gerai vaidina, bet jis - juodaodis, todėl aš už jį balsuosiu"?
Mes visi turime kai ką bjauraus, ypač aš. Bet aš niekada neprarandu savitvardos. Kartais norisi ką nors pritrenkti, aš tai galėčiau - bet ne šiandien.
Britanijoje gali tapti kuo tik nori, netgi aktoriumi. Aš gi tapau. Nesu protingesnis už kitus. Joks "Oskaras" neprilygsta riterio titului. Tai visam gyvenimui.
Kažkas yra ne taip su Anglija. Bet kas? Ogi tas pats, kas visais laikais: mes - sala, ir mes nenorime žinoti, kas darosi likusiame pasaulyje.
Aš tikiu Dievą. Kiekvienas mano vietoje tikėtų. Jeigu kalbame apie religiją, mano tėvas buvo katalikas, motina - protestantė, mane išauklėjo žydai, o vedęs aš musulmonę. Kad ir ką sakyčiau šia tema, tik prisidarysiu bėdų. Todėl esu linkęs patylėti. Viskas, ką tikrai žinau, - kad dėl religijų žuvo labai daug žmonių.
Kai žiūriu į varlę, man atrodo, kad neteisinga nužudyti visą jos kūną dėl poros mažų kojelių.
Geriausia pamoka, kurią esu gavęs per visą gyvenimą, buvo iš mano mamos. Kai tėvas išėjo į karą, man buvo šešeri, broliui - treji metai. Mama ilgai verkė, paskui susiėmė, pažvelgė į mus ir pasakė: "Jūsų tėvas kare. Dabar judu privalote rūpintis manimi." Mes atsakėme: "Gerai, mam. Tu nebijok. Mes tave apginsime." Taip vienu sakiniu mama padarė mus vyrais.
Mes su žmona lygūs. Ji turi savo verslą ir dirba tiek pat, kiek aš. Mano darbas - ekrane, jos - už ekrano. Bet ji visur su manimi, nes kai kiekvienas užsiima tik savais interesais, apie kuriuos nežino kitas, tai pora gyvena paralelinius gyvenimus. Iš matematikos žinome, kad paralelės niekada nesusiliečia. Svarbiausia šeimos gyvenime - neleisti, kad taip nutiktų.
Žmona man priekaištauja, kad netikrinu sąskaitos restorane. "Tu į ją net nepažvelgei", - sako ji. O aš atsakau: "Nenoriu jaudintis ir gaišti savo brangaus laiko dėl smulkmenų." Tokie momentai atima dalį gyvenimo. O kiek esate pasiryžę mokėti už dar bent vienerius metus?
Skurdas mane išmokė nesijaudinti dėl pinigų.
Baimių, laikui bėgant, mažėja - gal todėl, kad silpsta atmintis. Nebeatsimeni, ko bijai.
Niekada nevartojau narkotikų, niekada nežalojau savęs pats - kiti žmonės bandė mane sunaikinti.
Medicina žengia į priekį. Mano draugas Kvinsis Džonsas (Quincy Jones) sako: "Jeigu išgyvensi dar penkerius metus, per tą laiką jie sugalvos ką nors, kas tau leis pagyventi dar penkerius."
Nuovargio nebūna tol, kol nepasidaro nuobodu.
Mano patarimas tėvams? Atleiskite viską.
Man regis, kiekviena nauja karta yra protingesnė už buvusią.
Mano gyvenimas nėra vaidyba Holivude. Mano šeima yra mano gyvenimas. Ar dirbu, ar ne, - pusę penkių nusiaunu batus ir einu gerti puodelio arbatos. Aš neleidžiu šitam bizniui valdyti manęs.
Filmai, kuriuose vaidina Maiklas Keinas
"Jaunystė" ("Youth", 2015 m.)
"Tarp žvaigždžių" ("Interstellar", 2014 m.)
"Stounhersto beprotnamis" ("Eliza Graves", 2014 m.)
"Pono Morgano paskutinė meilė" ("Mr. Morgan's Last Love", 2013 m.)
"Pradžia" ("Inception", 2010 m.)
"Prestižas" ("The Prestige", 2007 m.)
"Tykusis amerikietis" ("The Quiet American", 2002 m.)
"Sidro namų taisyklės" ("The Cider House Rules", 1999 m.)
"Hana ir seserys" ("Hannah and Her Sisters", 1986 m.)
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą