Margaret Thatcher: "Moteriai labiau pritinka rankinukas negu durtuvas"

Margaret Thatcher: "Moteriai labiau pritinka rankinukas negu durtuvas"

Dešimtį metų (1979-1990) ji buvo valdingiausia pasaulio moteris. Pirmoji ir kol kas vienintelė dailiosios lyties atstovė Britanijos ministrės pirmininkės poste. Kovinga, užsispyrusi, šaltakraujiška, Thatcher įkopė į pačią viršūnę elito, kuriame viešpatavo vyrai. Šiandien jai sukanka 87 metai.

Nėra nė menkiausios prasmės būti apgailėtinai minkštai substancijai krėsle. Argi ne taip?

Tai, ko reikia Britanijai, - tai geležinė ledi.

Nesakyčiau, kad man pasisekė. Aš tai užsitarnavau.

Paprastai man pakanka dešimties sekundžių, kad susidaryčiau nuomonę apie vyrą, ir paskui ji retai kada keičiasi.

Už viską savo gyvenime esu dėkinga savo tėvui, ir tai nepaprastai įdomu, nes tai, ko išmokau mažame miestelyje, labai kuklioje šeimoje, - būtent tai, man regis, padėjo laimėti rinkimus.

Jeigu tie, kurie mane kritikuoja, pamatytų, kaip aš žingsniuoju per Temzės bangas, pasakytų: tai todėl, kad ji nemoka plaukti.

Pagal mane, konsensusas - tai savo įsitikinimų, principų, vertybių ir strategijų atsisakymo procesas. Tai, kuo niekas netiki ir dėl ko niekas nesiginčija.

Žinoma, banalybės egzistuoja. Jos egzistuoja paprasčiausiai todėl, kad atspindi tiesą.

Aistra nugalėti liepsnoja kiekviename iš mūsų. Valia nugalėti priklauso nuo treniruočių. Būdas nugalėti - garbės reikalas.

Jeigu aš viena eisiu prieš keturiasdešimt aštuonis, man bus gailų tų keturiasdešimt aštuonių.

Amerika - ne naujoji Jeruzalė. Jos negalėjo sukurti vieni šventieji, o jeigu ir būtų galėję, vargu ar būtų suklestėjusi.

Nori persipjauti gerklę? Neik pas mane, kad perriščiau.

Niurnbergo procesą dažnai kaltina tuo, kad tai buvęs "nugalėtojų teismas". Tai tikra tiesa, nes taip ir buvo sumanyta.

Tokio dalyko kaip visuomenė neegzistuoja. Yra atskiri vyrai, atskiros moterys, ir yra šeimos.

Gydyti senas britų ligas socializmu - tas pats, kas gydyti leukemiją siurbėlėmis.

Kiekviena moteris, susipažinusi, kas yra namų ruoša, beveik jau gali perprasti šalies valdymo problemas.

Niekas nė neprisimintų "gerojo samariečio", jeigu jis būtų turėjęs tik gerų ketinimų. Jis taip pat turėjo ir pinigų.

Kai charakterį parodo moteris, apie ją sako: "Kalė". Kai charakterį parodo vyras, apie jį sako: "Kietas vyrukas".

Būti galingai - tas pats, kas būti tikrai ledi. Jeigu jums tenka priminti žmonėms, kad ja esate, tai nesate tikra.

Šiandien moterys turi begalę galimybių išreikšti save: kai kurios iš jų netgi valdo šalis. Bet, tiesą pasakius, mums labiau tinka rankinukas negu durtuvas.

Ir visoms mums kada nors tenka tapti senutėmis.

(Iš viešų pasisakymų)

Meryl Streep apie M. Thatcher

Filme "Geležinė ledi" apie M. Thatcher gyvenimą pagrindinį vaidmenį atlikusi aktorė Meryl Streep įvairiuose interviu pasakoja apie tai, kas labiausiai ją nustebino šios moters biografijoje:

"Ji neturėjo virėjo, kai gyveno rezidencijoje Dauningo gatvėje. Ji mėgo gaminti ir netgi rasdavo tam laiko.

Ji buvo stulbinamai ištverminga. Miegodavo po keturias penkias valandas per parą. Skaičiau keletą Margaret tvarkaraščių, pagal kuriuos ji dirbo, beveik 12 metų būdama ministre pirmininke. Net 10 min. pertraukėlė šiai moteriai atrodė tuščias laiko gaišimas.

Butas, kuriame gyveno būdama premjerė, palyginti su amerikiečių standartais, buvo labai mažas.

Atrodo, kad ji niekada nesirgo, neatostogavo ir nepasižymėjo pakantumu sergantiems žmonėms.

Ji niekada neišsiduodavo, kad kažkas negerai, nepripažino savo silpnumo ar prastos savijautos.

Margaret mėgdavo kartoti, kad priima nepopuliarius sprendimus, bet vėlesnės kartos tikrai bus jai dėkingos. Iš esmės lygiai taip pat tenka galvoti ir motinoms: "Mano vaikas tikriausiai manęs nekęs, bet ateityje pripažins, kad buvau teisi ir galbūt pasakys man ačiū."

Mane domino, kaip visi Margaret politiniai žingsniai ir sprendimai atsiliepė jai kaip žmogui. Dieve, kaip kankinamai sunku turėjo būti siųsti žmones į neišvengiamą mirtį (tarkime, kilus konfliktui su Argentina dėl Folklando salų), o paskui padėti galvą ant pagalvės ir užmigti! Man tokie dalykai atrodo verti Šekspyro plunksnos. Kasdien prabundu galvodama: "Ačiū Dievui, aš ne demokratinės valstybės lyderė."

 

Dosjė

 

Gimė Linkolnšyre, Granthame, bakalėjininko Alfredo Robertso ir kirpėjos Beatrice Ethel šeimoje. Tėvai susituokė ne anksčiau, nei sukaupė pinigų mažai parduotuvėlei.
17 metų baigusi mokyklą, įstojo į prestižinį Somervillio koledžą Oksforde studijuoti chemijos.

1947 m. baigusi universitetą, dirbo plastmasės gamykloje.
1950 m. dalyvavo rinkimuose į parlamentą ir pralaimėjo. Tačiau tuo metu susipažino su dešimčia metų vyresniu Denisu Thatheriu, už jo 1951 m. ištekėjo.
1953 m. pagimdė dvynukus - sūnų Marką ir dukrą Carol.
1959 m. laimėjo rinkimus į Parlamentą.
1970 - 1974 m. ėjo švietimo ir mokslo ministrės pareigas konservatorių vyriausybėje.
1975 m. tapo Konservatorių partijos pirmininke.
1979-1990 m. ėjo ministrės pirmininkės pareigas.
1992 m. paliko britų Parlamentą.
2003 metais mirė jos vyras.
2002 m. patyrė keletą mikroinsultų ir gydytojų patarimu nebedalyvavo viešuose renginiuose ir atsisakė visuomeninės bei politinės veiklos.
2008 m. išleistoje prisiminimų knygoje "A Swim-On Part in the Goldfish Bowl, A Memoir" dukra Carol rašo, kad jos motina ima pamiršti įvairius politikos ir asmeninio gyvenimo faktus, netgi tai, kad jos vyras miręs.
2011 m. buvo pakviesta į princo Williamo ir Kate Middleton vestuves, tačiau dėl blogos sveikatos nedalyvavo. 

Parengė Aras MASIULIS

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder