Mylimas. Gerbiamas. Visada laukiamas Juozas Milašius

Mylimas. Gerbiamas. Visada laukiamas Juozas Milašius

Retai išgirsta tokius žodžius mokytojai po ilgų darbo metų... Dažniausiai tik tie, kuriems tai buvo viso gyvenimo hobis, į kurį įtraukė šimtus mokinių. Jie su meile Tau sako: „Mylimas. Gerbiamas. Visada laukiamas. Jūs buvote mūsų visų - ir mokytojų, ir mokinių - draugas, žavintis savo energija, nuotaikingumu“.

Tai apie Juozą Milašių - „Saulės“ gimnazijos įkūrimo iniciatorių, garsinusį Plungę apie 20 metų Plungės 1-ojoje vidurinėje įkurtu estradiniu ansambliu „Žemaitėliai“, kuriame pirmuosius žingsnius į muzikos pasaulį žengė dabar garsūs šalyje ir už jos ribų dainininkai, muzikantai. Ir šiuo metu gimnazijoje jis labai reikalingas: vadovauja keliems muzikos kolektyvams, dėsto lotynų, italų kalbas (tokio kito specialisto Plungėje nėra) ir koncertuoja, koncertuoja...

J.Milašius, 1965 metais baigęs klasikinės filologijos studijas Vilniaus universitete, metus atitarnavęs sovietinėje armijoje, dvejus metus buvo Trakų rajono Aukštadvario vidurinės mokyklos direktorius. Pagaliau po visų klajonių 1970-aisiais apsistojo Plungėje.

Čia, Plungėje, ir prasidėjo įvairiapusė J.Milašiaus veikla, nesiliaujanti iki šių dienų, - tai tiesioginis darbas, daugiausiai susijęs su švietimu ir, aišku, muzika.

J.Milašius į Plungės istoriją įėjo kaip gimnazijos įkūrimo iniciatorius. Juolab kad Plungės 3-ioji vidurinė, kurios direktoriumi prasidėjusių pertvarkų metu jis dirbo, turėjo ypatingą buvusios Kapucinų mokyklos ir vienuolyno aurą. Matyt, Kapucinų mokyklos sienos išlaikė senąją gimnazijos dvasią, todėl, jau atgavus Nepriklausomybę, niekam nekilo abejonių, kad naujajai gimnazijai tinka tik „Saulės“ vardas. (Pastaba: „Saulės“ vardą turėjo senoji Plungės gimnazija, 1922-1928 mokslo metais veikusi Mykolo Oginskio rūmuose.)

Nuo 1984-ųjų J.Milašius pradėjo vadovauti ir 25 metus vadovavo tuometei Plungės 3-iajai vidurinei mokyklai. „1984-ieji buvo sunkūs tiek man, tiek visam kolektyvui, - prisiminė direktorius. - Mokykla didelė, pastatai apleisti, kabinetai pustuščiai. Tiesa, prie senosios Kapucinų mokyklos pastatų direktoriaus Algimanto Kiseliūno laikais buvo pastatyti du priestatai ir triaukštis bendrabutis“.

„Didelis ir margaspalvis kolektyvas, kuriam reikėjo vadovauti, man patiko, pamačiau, kad jame dirba drąsūs, kūrybingi, turintys savo nuomonę žmonės. Įsitraukiau į jo gyvenimą ir aš. Supratau, kad 60 išmintingų žmonių būrys gali daug daugiau išmokyti vieną direktorių negu vienas direktorius, kad ir koks Saliamonas būtų, 60 žmonių... Daug dirbo visi - ir direktorius, ir kolektyvas“, - pasakojo direktorius.

1992 metais prasidėjo judėjimas dėl gimnazijų. Aiškintasi, ar 3-ioji vidurinė mokykla turi tokią teisę. Vieni pritarė, kiti abejojo, treti mėgino įrodinėti, kad gimnazistams bus per toli eiti. Svarbiausias pranašumas, palyginti su kitomis mokyklomis, buvo bendrabučio pastatas.

Nuo 1993-iųjų, kai oficialiai buvo pareikštas noras tapti gimnazija, praėjo ketveri įtempto darbo metai. Pagaliau 1997 metais buvo patvirtintas gimnazijos statusas - ir J.Milašiaus pastangų dėka, ir padedant šviesaus atminimo pramonininkui, Plungės miesto garbės piliečiui Bronislovui Lubiui, skyrusiam lėšų patalpoms suremontuoti ir jose įrengti naują informatikos kabinetą, vadinamąją muzikos studiją.

Direktorius užmezgė ryšius su Vakarų Vokietijos Mendeno gimnazija, viena Šiaurės Italijos mokykla. Iš Mendeno į gimnaziją buvo atvežta daug reikalingos įrangos: mokykliniai suolai, stalai, kėdės, rašomosios lentos, kompiuteriai ir t.t. Bendrabučio patalpose mendeniečių lėšomis suremontuoti keli apleisti kambariai ir įrengtas Vokiečių kultūros centras.

„Saulės“ gimnazijos įkūrimas Plungėje - didelis direktoriaus nuopelnas.

Antroji J.Milašiaus gyvenimo pusė - muzika. Gitara savarankiškai išmokęs groti dar vidurinėje mokykloje, studijuodamas grojo Vilniaus universiteto estradiniame orkestre ir Filologijos fakulteto estradiniame ansamblyje.

Tik atvažiavęs į Plungę, Plungės 1-ojoje vidurinėje mokykloje subūrė estradinį ansamblį „Žemaitėliai“. Repeticijos vykdavo beveik kiekvieną dieną. Vasaromis ansamblis važiuodavo į kūrybines stovyk- las Palangoje, Šventojoje, Karklėje. „Žemaitėliai“ gyvavo beveik dvidešimt metų, būti „žemaitėliu“ jaunimui buvo kokybės ženklas.

1971 metais respublikiniame konkurse iškovota 2-oji vieta, 1975-aisiais vykusiame respublikiniame estradinių ansamblių konkurse Panevėžyje plungiškiai laimėjo pirmąją vietą Lietuvoje. O „Žemaitėlių“ vadovui J.Milašiui už lietuvių liaudies dainos „Oi, griežle griežlele“ aranžuotę buvo įteiktas specialus prizas. Vėliau dvejus metus iš eilės laimėta pirmoji vieta „Sidabrinio varpelio“ konkurse. Dabar nė nesuskaičiuosi, kiek „Žemaitėliai“ surengė koncertų Plungės rajone ir Lietuvoje. Juk kiekvieną vasarą buvo grojama per respublikines turistų orientacininkų varžybas. Kaip vakaroti prie laužo be „Žemaitėlių“ dainų...

Plungėje, Kultūros namuose, surengti autoriniai koncertai, susitikimai su kompozitoriais Algimantu Raudonikiu, Miku Vaitkevičiumi, Andriumi Kulikausku, daug bendrauta su kompozitoriumi Benjaminu Gorbulskiu. Jis ne vieną naują dainą dovanojo ansambliui. Toks intensyvus ansamblio darbas davė gražų derlių ne tik Plungei, bet ir Lietuvai. Iš „Žemaitėlių“ išėjo ir dabar garsūs šalyje muzikai: saksofonininkas Petras Vyšniauskas, dainininkas Česlovas Gabalis, aktorius, dainų kūrėjas, dabar Lietuvos radijo diktorius Sigitas Kubilius, gitaristai Aurelijus Globys ir Juozas Milašius jaunesnysis. Visus ir išvardyti sunku. Juk ir dabar populiaraus Lietuvoje ansamblio „Tabasco“ muzikantai - buvę J.Milašiaus mokiniai.

Visą savo gyvenimą J.Milašius dirbo su muzikuoti norinčiais mokiniais. Ir būdamas „Saulės“ gimnazijos direktoriumi kiekvieną dieną po darbo valandų eidavo į vadinamąją muzikos studiją ir ten dar dirbdavo po dvi tris valandas. Gimnazijos ansambliai yra groję ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniuose estradinės muzikos festivaliuose Vokietijoje, Italijoje. Kiekvieną vasarą visi ansambliai 10 dienų stovyklauja prie jūros, „Žilvičio“ vaikų poilsio stovykloje, ten repetuoja, rengia naujas programas, groja stovyklaujantiems vaikams. Gimnazijos iniciatyva Plungės miesto centre, prie fontano, buvo pradėti miesto mokyklų estradinių ansamblių koncertai mokslo metų pradžios ir pabaigos proga. Dabar tai jau tapo tradicija.

2008 metais J.Milašius direktoriaus postą užleido jaunesniam kolegai Algimantui Budriui. Tačiau gimnazijoje buvęs direktorius ir dabar turi daug veiklos. Juk reikia ir lotynų, ir italų kalbos mokytojo, ir žmogaus, galinčio išmokyti augantį žmogų groti gitara, ir estradinių ansamblių, kurių gimnazijoje net keletas. Tikimės, kad dar ilgus metus pedagogas ir muzikos kolektyvų vadovas mokys gimnazistus lotynų ir italų kalbų, groti gitara, koncertuos su savo užaugintais muzikantais ir džiugins ne tik plungiškius, bet ir visą Lietuvą.

J.Milašius ir pats kuria dainas bei rašo joms tekstus. Kas yra J.Milašiaus gyvenimo meilė? „Musik“ (vok. k.), „musija“ (italų k.) ir dar keletu jo žinomų kalbų pasakytas vienintelis žodis - „muzika“. „Negaliu gyventi be muzikos“, „muzika - mano gyvenimas“ - panašias frazes girdime taip dažnai, kad jų banalumu retas kuris gali abejoti.

Plungės „Saulės“ gimnazijos direktorius Algimantas Budrys, buvęs „Žemaitėlių“ muzikantas Raimundas Ardavičius ir daugybė prie muzikos prisilietusių buvusių ir esamų J.Milašiaus mokinių.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder