Nors LTMA gyvuoja dar tik pusmetį, jau buvo surengta keletas seminarų, dalyvauta ir mokslininkų iš Vokietijos suorganizuotame KTU vykusiame seminare. Birželio 17 d. Grigiškėse vyko išvažiuojamasis Akademijos posėdis, kuriame nagrinėta konkreti problema. AB "Grigiškės" generalinis direktorius prieš kurį laiką kreipėsi į gerbiamą profesorių. Bendrovėje yra kelios jėgainės, kurių darbą norima patobulinti, pageidaujama, kad viena katilinė būtų pritaikyta alternatyviam kurui bei galėtų teikti ne vien šilumą, o ir elektros energiją.
Pirmieji žingsniai
Paprašytas konkrečiau papasakoti apie jo paties įgyvendinamus projektus bei alternatyvų kurą, profesorius pajuokavo, kad į šituos laukus (jo įsteigta UAB "Slengiai" yra keli kilometrai už Klaipėdos) jis atsikėlęs 1992 metais. Dar būdamas katedros vedėju ir dirbdamas gamybos automatizavimo srityje profesorius įsitikino, kad viena svarbiausių problemų Lietuvai gali tapti energetika ir pradėjo kurti projektus, kaip būtų galima šildymui panaudoti pigiausius vietinės energijos šaltinius: medieną ir jos apdirbimo atliekas, durpes, šiaudus, saulės spindulius, vėjo energiją.
radėta nuo mažų krosnelių. "Vis galvojau: kas bus, jei žmonės nebeturės skysto kuro žiemai?- pasakojo profesorius.- Tuomet kaip tik kūrėsi daugybė visokių lentpjūvių, ir didžiausi plotai aplink jas buvo užversti pjuvenomis. Beanalizuodamas situaciją sužinojau, kad tuometinis Klaipėdos kartono kombinatas ruošiasi Švedijon parduoti pjuvenas po 1 JAV dolerį už kubinį metrą. Įsivaizduokit: švedai turi viską ir ruošiasi pirkti pjuvenas, o mes neturime nieko ir ruošiamės sušalti. Tai ir buvo pagrindinė paskata pradėti daryti mažiukus katiliukus - krosneles gyventojams, kur būtų galima deginti atliekas ir šildyti būstą.
Pradžia - turguje...
"Pirmąją krosnelę "gimdžiau" labai sunkiai. Pinigų nėra, parduot ką nėra (jau ir "Volgą" buvau pardavęs, ir garažą), darbininkams mokėti reikia, medžiagas pirkti reikia, o rezultatas niekaip netenkina. Įsitaisėm tokį sunkvežimį, pirmuosius katiliukus su žmona į jį pasikraudavom ir naktį nuvažiuodavom, į Kretingos ar Šilutės turgų. Užsiimdavom vietą, pastatydavom produkciją, palaukdavom, kol ūkininkai paršus ar dar ką parduos ir pradės po turgų vaikštinėti, užkuriam katilus ir pasakojam, kas ir kaip.
Viena pagrindinių problemų, kurias sprendė gerbiamas profesorius - kaip padarius, kad buitinius katilus bei krosnis reikėtų kuo mažiau kartų pakrauti kuru. Pirmas pasiekimas - pakrovus kuro antrąkart papildyt reikėdavo po šešių valandų (kitur gaminamus katilus reikėdavo kurstyti kas dvi trys valandos). Dabar buitinius katilus ir buitines krosnis kartą pakrovus patalpos šildomos iki 24 valandų. To pasiekti, anot pono Židonio, jam pavyko surinkus žinias, kaip mūsų senoliai kaimo krosnis buvo kūrendavo spaliais (tam, pasirodo, buvęs ypatingas, nors ir labai paprastas būdas, kurio pagrindinį principą profesoriui pavyko pritaikyti itin šiuolaikėse jo sukonstruotose krosnyse).
Ir buičiai, ir pramonei
Pavyko išspręsti ir dar vieną itin aktualią problemą. Žinia, šildymo sistemose dažniausiai cirkuliuoja karštas vanduo, ir jei nebus nuolat kūrenama, lauk bėdos. "Slengių" ceche sargas pusvalandį prieš darbą pakuria krosnį, kuri šildo ne vandenį, o orą. Patalpa greitai prišyla, o darbo dienai pasibaigus ar per šventes jokių problemų dėl kūrenimo nebekyla.
Mintis gaminti pramoninius katilus kilo, kai į poną Židonį kreipėsi daug šiltnamių turįs ūkininkas, kuris pasiguodė, kad norėtų kuo anksčiau pradėti šildymo sezoną, tačiau išlaidos šildymui didesnės nei pelnas už anksčiau nei kitų ūkininkų išaugintas daržoves. Beeksperimentuodamas profesorius išrado sūkurinį degimo būdą, kurio dėka alternatyviu kuru kūrenamomis krosnimis bei katilais galima šildyti didžiules patalpas.
Prieš metus į poną Židonį buvo kreiptasi, kad pastarasis sukurtų įrenginį, galintį deginti medicinines atliekas, mat joms sunaikinti reikalinga itin aukšta temperatūra. Pasak pono Židonio, tai būta pirmo atvejo, kai ministerija skyrusi netgi subsidijas (tiesa, trečdalį pinigų reikėjo pridėti patiems).
Paradoksas: su didžiausias triukšmais bei trenksmais gruodžio mėnesį į Dumpius išvežtas įrenginys ne tik neveikia, bet dargi nesumontuotas. Mat tik dabar pradedamas projektuoti pastatas, kuriame įrenginys turėtų stovėti.
askutinis didelis įrenginys - Žiežmariuose šiuo metu montuojama krosnis, kurios pučiamo šilto oro dėka dešimtyje didžiulių aruodų bus galima džiovinti du tūkstančius tonų grūdų. Krosnis vėlgi bus kūrenama alternatyviu kuru - šiaudais.
Saulės kolektoriai
Profesorius Vilius Židonis šildymui pajungė ir... saulę. Įmonėje gaminami mobilūs bei stacionarūs saulės kolektoriai. Pirmieji montuojami ant stovo, kuris sudaro galimybę absorberį orientuoti saulės atžvilgiu, pasukant jį apie vertikaliąją ir horizontaliąją ašis. Stacionarūs kolektoriai montuojami prie pastatų sienų, ant stogo ar vietoj stogo. Ypač patogu (kuo patys įsitikinome vaikštinėdami po gerbiamo profesoriaus valdas) tokiu būdu šildyti vandenį pasibaigus kūrenimo sezonui.
Partija kolektorių pernai iškeliavo į Tomską. Šiuo metu jais susidomėjo ispanai, mat Ispanijoje tokie įrenginiai, skirtingai nei ne pačioje saulėčiausioje Lietuvoje, gali būti naudojami ne tik vasaros metu vandeniui pašildyti, bet ir namams šildyti visus metus. Saulės kolektoriai gali gaminti ir elektros energiją. Apskaičiuota, jog visus stogus padengus tokiais kolektoriais, energijos būtų pagaminama tūkstantį kartų daugiau, nei sunaudojama mūsų valstybėje per metus laiko. Tiesa, bent jau kol kas tokio projekto įgyvendinti neįmanoma - pernelyg didelės investicijos tam reikalingos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą