Pajūris tapo komisarės namais

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininke R.Stasiulaitienė tapo praėjusių metų spalio viduryje. Komisarė įveikė tris į šias pareigas pretendavusius vyrus ir tapo vienintele policijos komisariatui vadovaujančia moterimi Lietuvoje.

Prieš persikraustydama į Gargždus, beveik du dešimtmečius policijoje dirbanti iš Panevėžio kilusi moteris tiek pat metų gyveno Radviliškyje. Pastaraisiais metais ji ėjo Radviliškio rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkės pareigas.

Kalbėdama su „Vakaro žiniomis“ R.Stasiulaitienė neslėpė, jog po kardinalaus karjeros ir gyvenamosios vietos pokyčio jai laikas ėmė lėkti tokiu greičiu, kad vos spėja pastebėti metų laikų kaitą.

- Į pajūrį dirbti ir gyventi persikraustėte prieš septynis mėnesius. Ar vis dar jaučiatės naujakurė?

- Jei sąžiningai, sunkiausia man buvo pirmąją savaitę. Atvažiavau į rajoną, kuriame iš esmės nepažinojau nė vieno žmogaus. Komisariate taip pat. Bet po savaitės viskas įsisuko tokiu tempu, jog dabar laisvo laiko lieka vis mažiau. Neseniai pati paskaičiavau ir nustebau - praėjo jau septyni mėnesiai. Taip laukiau pavasario pajūryje, bet jo net nepastebėjau. Už lango jau vasara. 

- Ar kai lankote Radviliškyje likusius artimuosius, sakote, jog jau laikas važiuoti namo?

- Kartais nuvažiuoju į tuos kraštus. Bet dabar aš jaučiuosi šio krašto žmogumi. Man čia gera. Taip, sakau, kad man jau laikas važiuoti namo.

- Kaip tikros pajūrio gyventojos tiesiog privalau paklausti, ar jau buvote prie jūros. 

- Tikrai provokacinis klausimas (juokiasi - aut. past.). Pastebėjimas, kad arčiausiai prie jūros gyvenantys žmonės rečiausiai prie jos lankosi, sakyčiau, yra labai teisingas. Kai buvo geras oras ir savaitgalį turėjau laisvo laiko, prie jūros buvau nuvykusi. Per tuos mėnesius kelis kartus į Palangą ir Nidą.

- Ilgai gyvenote Radviliškyje. Ar jaučiasi skirtumas tarp Šiaurės ir Vakarų Lietuvos?

- Skirtumų yra, ir akivaizdžiausiai jie matomi žmonėse. Gyvenantieji pajūryje yra labiau atsipalaidavę ir mažiau stresuoja dėl tam tikrų dalykų. Net, sakyčiau, šiek tiek laimingesni. Laimės ir pasitenkinimo gyvenimu indeksas čia gerokai aukštesnis nei Aukštaitijoje, iš kurios aš atvažiavau. Ir net nežinau kodėl. Ar čia jūros oras kaltas, ar šiame krašte žmonės geriau gyvena?

 - Esate vienintelė moteris Lietuvoje, vadovaujanti policijos komisariatui. Ar jaučiate išskirtinumą iš kolegų vyrų pusės?

- Kažkokio tokio išskirtinumo, kad būtų „o“ su trimis šauktukais, nelabai jaučiu. Labai sėkmingai įsiliejau į vyrišką kompaniją ir vyrai labai geranoriškai priėmė, todėl tarp jų jaučiuosi savu žmogumi. Gal dėl to, jog didžiąją dalį gyvenimo praleidau dirbdama vyriškuose kolektyvuose. Tik dabar Klaipėdos rajono policijos komisariate moterys pagal bendrą skaičių sudaro apie 51-52 procentus darbuotojų.

- Palaukite. Juk jums tapus komisariato vadove jame dirbo 60-70 procentų vyrų. Kur jie dingo? Išvaikėte?

- Po įvairių reformų išėjo į pensiją, tad šis santykis ir keičiasi.

- Kolegų pagarbą jau užsitarnavote. O kaip su kitoje barikadų pusėje gyvenančiais įstatymų laužytojais?

- Tiesiogiai su rimtais nusikaltėliais nelabai ir tenka susidurti, daugiau su įvairiausiais pažeidėjais.

Galiu pasakyti tik tiek, jog tapus komisariato vadove tam tikri asmenys, kurie linkę nuolatos kreiptis į policiją dėl, jų nuomone, metų metais besitęsiančių įvairiausių problemų, mane susirado labai greitai. Aš visada skiriu laiko žmonių problemoms išklausyti. Nors esu naujas žmogus ir moteris, visų pirma esu policijos pareigūnė ir visas problemas sprendžiu vadovaudamasi įstatymo raide. Jokių kitų būdų negali būti. Juk kartais tereikia žmogų išklausyti ir jam to užtenka.

- Ar ir Klaipėdos rajono nusikaltėliai skiriasi nuo Radviliškio rajono?

- Integruodami į komisariato darbą kolegos, ypač kriminalistai, įspėjo, jog šis kraštas turi savitą kriminogeninę specifiką. Šiaurės Lietuvoje taip pat klesti tos pačios nusikalstamos veikos - vagystės ir smurtas artimoje aplinkoje. Skirtumas tas, kad vagystės Klaipėdos rajone yra sunkiau tiriamos ir jų atskleidimo procentas nėra didelis. Pajūris yra gana turtingas, žmonės statosi labai daug gyvenamųjų namų, todėl tam tikrais periodais labai kenčiame nuo vagysčių.

- Kaip didžiausios Lietuvos bėdos dar įvardijamas alkoholis ir patyčios. Ar įmanoma jas bent pažaboti, jei ne įveikti?

- Alkoholis yra smurto artimoje aplinkoje pagrindinė priežastis. Labai dažnai neblaivūs būna ne tik auka arba smurtautojas, bet abi konflikto pusės. O kiek mes dar tokių atvejų nematome. Kalbu apie psichologinį smurtą, kurį labai sudėtinga įrodyti, nors būtina identifikuoti. O kalbant apie patyčias - užtenka pažiūrėti, kas dedasi internetinėje erdvėje, į kokius žmones pavirstama ir kaip smagu iš kitų pasityčioti. Užuot parašius nepritariantį, tačiau kultūringą komentarą.

Manau, kad norint ką nors pakeisti viską reikia pradėti nuo savęs. Nekaupti negatyvo ir pykčio, kuris vėliau išsilieja labai negražiomis formomis.