Prezidentė pasveikino kino operatorių J. Gricių su jubiliejumi

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino kino operatorių Joną Gricių garbingo 90-ojo jubiliejaus proga.

Kaip teigiama sveikinime, filmų juostos, kurių titruose įrašytas J. Griciaus vardas, priklauso Lietuvos kinematografijos aukso fondui ir yra pelniusios tarptautinį pripažinimą. Pasak šalies vadovės, operatoriaus talento ir meistriškumo dėka įvairių kartų žiūrovai šiuose filmuose atranda tikrąjį kino meną - tai, kas prikausto žvilgsnį, jaudina, kas laiko tėkmėje nepraranda vertės.

Prezidentė pabrėžė, kad savo profesijos reikalavimus, nespalvotos juostos estetiką, vaizdo kultūrą J. Gricius iškėlė į tokias aukštumas, kurių siekia ir operatoriaus buvę mokiniai, ir jaunieji kino kūrėjai.

Valstybės vadovė padėkojo J. Griciui už kūrybą, ilgametį tarnavimą Lietuvos kino menui ir visai nacionalinei kultūrai bei palinkėjo kuo daugiau sveikatos ir stiprybės.

J. Gricius gimė 1928 m. Kaune, rašytojo, žurnalisto Augustino Griciaus šeimoje. Operatoriaus meno J. Gricius mokėsi Maskvoje, tuometiniame Sąjunginiame kinematografijos institute (VGIK) pas vieną žymiausių rusų kino operatorių Andrejų Moskviną, filmavusį tokius klasikinius filmus kaip Sergejaus Eizenšteino „Ivaną Rūstųjį“, Grigorijaus Kozincevo ir Leonido Traubergo trilogiją apie Maksimą, Josifo Cheifico „Damą su šuniuku“. Būtent A. Moskvinas pakvietė savo mokinį J. Gricių būti jo padėjėju kuriant Grigorijaus Kozincevo „Don Kichotą“.

Baigęs institutą, J. Gricius kelerius metus dirbo „Lenfilmo“ kino studijoje tuometiniame Leningrade (dabar Sankt Peterburgas). Pirmasis pilno metražo J. Griciaus filmas buvo 1959 m. Vytauto Mikalausko Lietuvos kino studijoje režisuota komedija „Kalakutai“ pagal rašytojo A. Griciaus scenarijų. J. Griciaus operatoriaus meistriškumas ir savitas stilius matyti jau ankstyvuosiuose jo savarankiškai filmuotuose kūriniuose - Arūno Žebriūno novelėje „Paskutinis šūvis“ iš filmo „Gyvieji didvyriai“ (1960), Raimondo Vabalo „Žingsniai naktį“ (1962), A. Žebriūno filme „Paskutinė atostogų diena“ (1964).

Pasak kino vertintojų, J. Gricių galima laikyti lietuvių kino operatorių mokyklos pradininku. Ši mokykla ne vienam žiūrovui pirmiausia asocijuojasi su meistriškai nufilmuotomis kino juostomis - legendiniu Vytauto Žalakevičiaus filmu „Niekas nenorėjo mirti“ (1965) ir Raimondo Vabalo drama „Laiptai į dangų“ (1965).

Polinkį į poetišką pasaulio traktavimą, metaforiškumą, sugebėjimą meistriškai išnaudoti šviesos ir šešėlių dramaturgiją, kurti nepakartojamą nespalvoto kadro atmosferą pastebėjo ir rusų kino klasikas Grigorijus Kozincevas, pakvietęs J. Gricių būti jo filmo „Hamletas“ (1964) operatoriumi. Vėliau jie kartu kūrė kitą Williamo Shakespeare'o ekranizaciją - „Karalių Lyrą“ (1970). Po šių filmų Gricius buvo pripažintas vienu geriausių Sovietų Sąjungos kino operatorių.

9-ojo dešimtmečio pradžioje pradėjęs dirbti su spalvota juosta, J. Gricius nufilmavo populiarų televizijos serialą „Turtuolis, vargšas“, Aleksejaus Simonovo „Būrį“, istorinę A. Žebriūno juostą „Mėnulio pilnaties metas“, kitus A. Žebriūno, R. Vabalo filmus.

Viena paskutiniųjų J. Griciaus Lietuvos kino studijoje nufilmuotų juostų buvo 1991 m. R. Vabalo epinė drama Mariaus Katiliškio romano motyvais „Miškais ateina ruduo“.

Dauguma J. Griciaus filmuotų juostų buvo įvertintos dėl išskirtinio operatoriaus darbo. 2008 m. už nuopelnus lietuviškam kinui jį Lietuvos kino akademija apdovanojo Auksine gerve. 2011 m. jis pelnė Lietuvos kino operatorių prizą už viso gyvenimo nuopelnus. 2014 m. J. Griciui skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.