Prezidento apdovanojimas – daugiavaikei motinai iš Grūšlaukės

Matė ir šilto, ir šalto

Prezidentūros kanclerė Algė Budrytė kartu su garbingu apdovanojimu atvežė puokštę gėlių, taip pat perskaitė Prezidento Gitano Nausėdos pasirašytą raštą, kuriame 6 sūnus ir 4 dukras pagimdžiusiai, su vyru Valerijonu dorais žmonėmis išauklėjusiai S. Domarkienei šalies vadovas dėkoja už išmintį, rūpestį ir pasiaukojimą, linki daug sveikatos, stiprybės ir laimės brangių žmonių apsuptyje. Įteikiant apdovanojimą dalyvavo keli Stefanijos vaikai – tie, kurie darbo dieną galėjo atitrūkti nuo kasdienės veiklos.

„Karantinas, tad į trobą kojos nekėlėm, pasėdėjom pavėsinėj kieme, pasivaišinom kava, pasišnekučiavom apie gyvenimą“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo S. Domarkienė.

O gyvenime ji prisipažino mačiusi ir šilto, ir šalto. Devyni vaikai – Vidmantas, Virgilijus, Artūras, Audra, Aušra, Saulius, Edita, Vaidas ir Valentinas gimė tuometiniame Lenino vardo kolūkyje. Būstas buvo nekoks, sienos nuolat drėko. „Bet niekas dėl netvarkos nė pusės žodžio man sakyti ar kritikuoti negalėjo – rankomis be perstojo skalbiau vystyklus ir merliukus, vaikus auginau švariai, jie visada buvo pavalgydinti ir prižiūrėti“, – pasakojo Stefanija.

Iš Lenino vardo kolūkio į Grūšlaukę gausi Domarkų šeima persikėlė tuomet, kai šiame kaime buvo pradėti statyti vadinamieji alytnamiai, ir, paprašius pagerinti sąlygas, kolūkio pirmininkas sutiko. Dešimtąjį vaiką – jaunėlę Ingridą – Stefanija pasigimdė jau čia.

Iki pensijos, į kurią išėjo būdama 50-ies, S. Domarkienė dirbo Grūšlaukės kolūkio kiaulių fermoje, ne kartą buvo apdovanota padėkos raštais, o 1981-aisiais – ir Motinos didvyrės Auksine žvaigžde.

Valerijonas buvo traktorininkas, per javapjūtę valdydavo kombainą. „Nebūna namų be dūmų, jų pakako ir pas mus – dėl vyro po darbo išlenktos taurelės sykiais tekdavo pasibarti. Pasitaikydavo, kad ir duonos pritrūkdavom, ir vaikų uniformoms ar mokymosi priemonėms paskutinius pinigus reikėdavo „sukrapštyti“, bet visas tas negandas įveikdavom“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė.

Kaip vienas kumštis

V. Domarkas amžinybėn išėjo po 40-ies jųdviejų bendro gyvenimo metų, 1999-aisiais, o praėjus dar trejiems, likimas didele jėga smogė antrąkart – avarijoje žuvo policijos mokyklą baigęs ir Klaipėdoje kriminalinėje policijoje dirbęs sūnus Vaidas. „Po šios nelaimės mama ilgai išgyveno, matėm, kaip sunkiai ji atsitiesia. Vaidas tikrai buvo geras žmogus“, – prasitarė S. Domarkienės dukra Audra Liebuvienė.

Bet prisiminimuose yra ir linksmų šeimos gyvenimo akimirkų. Kartą per Kalėdas Senis, nešinas ryšuliu saldainių ir sausainių, aplankė. Tokių ryškių drabužių, kokiais šiais laikais vilki Kalėdų Seniai, nė iš tolo nebuvo, Audros žodžiais, užteko iš vatos padarytos barzdos. „Vaikai turėjom šaltųjų ugnelių. Uždegėm, ir kibirkštys staiga tą barzdą pagavo. Puolė mama ją nusimesti, o mums buvo juoko, kai atpažinom gerąjį Senį“, – pasakojo A. Liebuvienė.

Visi broliai, seserys Domarkai savo vietas po saule rado, kas kokią specialybę technikumuose ar profesinėse mokyklose įgijo, vieni, kaip Audra, Edita ir Vidmantas šiandien tame pačiame Grūšlaukės kaime gyvena, kiti – Laukžemėje, Klaipėdoje, Kretingoje, Skuode, Plungės rajone, Norvegijoje ar Anglijoje. Bet ryšys tarp jų visada yra.

„Tarpusavy esam šnekėję: nors ir gėrybių nepertekę vaikystėj augom, bet tėvai mūsų neišbarstė, vienodai visus mylėjo, nė vieno niekada nėra mušę, nors tuomet lyg ir mada buvo už kokią pražangą vaikui suduoti“, – teigė A. Liebuvienė.

Buvo ir metas, kai mama sunkiai susirgo, gulėjo ligoninėje, o šeimos galva vis tiek turėjo eiti į ūkį dirbti. Tad trečią klasę baigusi Audra su pusantrų metų vyresniu broliu Artūru daržą sodino. „Nei žinojom, nei supratimo turėjom, kaip tai daryti, kokius tarpus tarp daigų ar sėklų palikti. Vėliau pamatėm, kad vagose kur sudygę, kur – tuščia. Bet vis tiek mudu labai stengėmės, norėjom tėvams padėti, prie to buvom nuo mažens pratinami, to ir mes suaugę savo vaikus mokėm“, – sakė pašnekovė.

S. Domarkienė džiaugiasi 16 anūkų ir 14 proanūkių. Bet kai reikia vardais kurį pašaukti, atviravo, turinti pamąstyti, nors šiaip kiekvieną atsimena. Ne tik atmintį, bet ir regėjimą yra išsaugojusi – laikraštį ar laišką dar be akinių puikiai paskaito. Paklausta, kaip leidžia dienas dabar, atviravo, jog liūdėti, ypač pavasarį, nebūna kada: tvarko sodybos aplinką, puoselėja mylimą gėlyną. Be to, ir pasikalbėti visada turi su kuo – juk kartu gyvena dukra Edita su sūnumi Aurimu.

---

Motinos dienos proga Prezidento Gitano Nausėdos vardu šiemet pasveikintos ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanotos 46 daugiavaikės motinos, išauginusios ir gerai išauklėjusios 5 ir daugiau vaikų.