Rugsėjo 8-ąją - Tarptautinė raštingumo diena
Ar dar atsimenate tuos laikus, kai Sąjūdžio laikų debatuose madingiausi žodžiai buvo pliuralizmas ir koncepcija? Pasigavę iš televizijos ir radijo laidų, tokius ir panašius naujų laikų terminus visi linksniavo ir vietiniuose sambūriuose.
Šiandien jie mūsų kalboje jau daug retesni. Tokie vienu ar kitu metu išpopuliarėjantys žodžiai ar posakiai - kalbos mados reiškinys.
Kas diktuoja kalbos madas ir kokie reiškiniai dažniausiai tampa madingi?
Kai kam pasakymai "panelinė diskusija", "pilotinis projektas", "šiandien dienai... projektas neužbaigtas", "kad užbaigti darbus, reikia keisti rangovą..." - puikūs, patrauklūs, įtaigūs. O gal kaip tik taip įtvirtinamos klaidos, kurios lyg kinivarpos ardo kalbos sistemą?
Kaip prie tokių reiškinių plėtros prisideda politikai ir žiniasklaida ir ką tokia kalbos vartosena sako apie pačius vartotojus?
Kalbiname Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro "Gimtosios kalbos" žurnalo redakcinės grupės vedėją, vyriausiąją redaktorę, Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretorę Ritą Urnėžiūtę.
- Gerbiama Rita, kaip formavosi Jūsų kalbinė klausa? Kas ir kaip paskatino rinktis lituanistiką?
- Kalbinę klausą arba, sakyčiau, nuojautą, nuovoką turim visi, tik kiekvieno ta klausa ar nuovoka formuojasi savaip. Man taip nutiko, kad anksti supratau, jog žmonės kalba skirtingai.
Augau Joniškyje, grynatarmių šiaurės vakarų aukštaičių šeimoje. Nors, kai pagalvoji, ne tokių ir grynatarmių: senelis, mamos tėvukas, buvo tikras zanavykas iš Paluobių parapijos, vakarų aukštaičių kauniškių šnektos atstovas.
Niekada nekalbėdavo joniškietiškai kaip mes - su atitrauktiniais kirčiais ir sutrumpėjusiom galūnėm, bet ir nesišaipydavo iš mūsų šnektos.
Mamos seserys ištekėjo už kelmiškių, mamos brolis vedė kuršėniškę. Atvežti pas senelius, mudu su broliu pastatydavom ausis, išgirdę pusbrolių ir pusseserių šyns, pyns, jūds, bet, kelias savaites pasisvečiavę, mūsų žemaičiukai sujoniškėdavo, taigi nugalėdavo močiutės gimtoji šnekta.
Apie lituanistikos studijas pirmoji prakalbo mano lietuvių kalbos mokytoja Vlada Mačiulytė. Buvau gal šeštoj klasėj, pareina tėvai iš miesto ir pasakoja: "Susitikom gatvėj tavo mokytoją, pasisveikino, susistabdė ir sako: Tą vaiką ti laiskit į lietuvių kalbą!"
Mokytoja, būdama ne pamokoje, kalbėdavo tarmiškai, taip ir skamba ausyse jos žemas balsas, ypatingos intonacijos. Ne viena proga išlenda iš atminties koks nors taiklus jos pasakymas.
Kaip mokytoja pasakė, taip ir įvyko. Ne iškart paklusau tam patarimui, buvo visokių svajonių ir dvejonių, bet nugalėjo lituanistika.
Vilniaus universitete kad yra toks darbas - redagavimas, sužinojom iš Kazimiero Juozo Ambraso SJ ir anglistės Auksės Mardosaitės. Pirmąsyk pamačiusi Auksę Mardosaitę negalėjau patikėti: čia ji, čia tikrai ji, kurios pavardė parašyta Pamelos Trevers (Pamela Travers) knygose apie Merę Popins, pačioje pabaigoje?
Tas knygas taip mėgau, kad perskaitydavau viską iki paskutinės eilutės: kas vertė, kur spausdino, kada pasirašyta spaudai.
Auksės Mardosaitės vertimo ir redagavimo pratybos buvo tikroji praktinio kalbos darbo pamoka: ieškoti kuo tikslesnio žodžio, lipdyti kuo sklandesnį sakinį, mėginti iš kolegų išverstų sakinių sudėlioti paskaitomą pastraipą.
- Kokius tikslus kelia "Gimtosios kalbos" žurnalas ir kam jis skirtas? Ar užtenka, Jūsų nuomone, šiuo metu lituanistikos periodinių leidinių, ar viskas jau galutinai persikėlę į internetą?
- "Gimtoji kalba" yra kalbos populiarinamasis leidinys. Jis išeina kas mėnesį, yra skirtas skaitytojams, kurie nori sužinoti, kaip kalbininkai vertina įvairius vartosenos reiškinius ir ko atranda tirdami lietuvių kalbą.
Pasižvalgom ir į užsienio kalbinį gyvenimą, baltistikos ir lituanistikos centrų veiklą kitose šalyse. Panagrinėjam lietuvių autorių ir verstinių kūrinių kalbą. Kartais pasijuokiam iš visokių kalbinių nesusipratimų.
Kalbos mokslo žurnalų Lietuvoje, sakyčiau, pakanka (bent man), ne visada spėju jų visų naujienas apžiūrėti. Ar leisti kalbos mokslo žurnalus tradiciniu spausdintu pavidalu, ar skelbti juos tik internete?
Geriausia, jei yra abejaip ir žmonės gali pasirinkti, kuriuo pavidalu skaityti.
- Kurios kalbos tyrimų sritys Jums artimiausios?
- Tarmių tyrimai, vertimo ir redagavimo problemos, vaikų literatūros kalba. Dar labai įdomu Metų žodžio bei Metų posakio rinkimai Lietuvoje ir svetur.
- Politikų ir žiniasklaidos kalba veikia mūsų visuomenės kalbą, o gal net mąstymą?
- O gal mąstymas kalbą? Štai ir pradedam šnekėtis apie abipusę sąveiką
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą