Renė Zelvėger: "Aš gyvenu horizontaliame pasaulyje"

Užaugusi kaimelyje, kuriame nebuvo net kino teatro, ji nesvajojo apie garsios aktorės šlovę. Būdama paauglė išbandė ne vieną sporto šaką ir norėjo tapti čempione, tačiau fizinė trauma užbraukė tokius planus. Baigė žurnalistikos studijas, tačiau nuolat domėjosi aktoryste. Berniuko chuligano manieros jai lėmė komediantės amplua, o nepataisomos romantikės siekiai - meilės nesėkmes. Nors jos tėvai - kone idealaus šeimos modelio pavyzdys, jos pačios santykiai su vyrais nuolat žlunga, o vienintelė santuoka tęsėsi vos keturis mėnesius... "Jeigu nesiseka su vyrais, tiesiog susitelk į darbą", - sako ji.

Šiandien norvegų-šveicarų kilmės JAV aktorei Renė Zelvėger (Renee Zellweger) sukanka 45 metai.

Dosjė

R. Zelvėger gimė 1969 m. balandžio 25 d. Keti miestelyje, Hiustono priemestyje, Teksase. Jos tėvas - šveicarų kilmės inžinierius mechanikas, motina - norvegų-finų kilmės akušerė. Renė turi vyresnį brolį Endrių, jis - vadybininkas vyndarystės srityje.

Renė aktoryste susidomėjo dar mokydamasi mokykloje, po to, kai fizinė trauma nubraukė jos planus lengvosios atletikos srityje.

1988 m. įstojo į Teksaso universitetą Ostine studijuoti žurnalistikos, tačiau lankė ir aktoriaus meistriškumo pamokas. Taip pat lankėsi aktorių atrankose kino vaidmenims.

1992 m. gavo žurnalistės ir anglų filologės diplomą.

1994 m. pasirodė kino ekrane, filme "Kruvinosios skerdynės Teksase".

1995 m. persikėlė gyventi į Los Andželą siekdama karjeros Holivude. Užmezgė romaną su aktoriumi Roriu Kokreinu (Rory Cochrane). Santykiai tęsėsi ketverius metus.

1996 m. - pirmasis ryškus vaidmuo Holivude, filme "Džeris Makgvairas", su Tomu Kruzu (Tom Cruise). Nominuojama "Oskarui" už antraplanį vaidmenį.

1999 m. - pagrindinis vaidmuo filme "Viengungis".

2000 m. vaidino filme "Aš, kitas aš ir Irena" ir užmezgė ilgalaikius santykius su Džimu Keriu (Jim Carrey). Tais pačiais metais už vaidmenį juostoje "Seselė Betė" buvo apdovanota "Auksiniu gaubliu".

2001 m. pasirodė šlovingasis "Bridžitos dienoraštis", kuriame Renė vaidino tipišką britę, negalinčią susitvarkyti asmeninio gyvenimo. Šiam vaidmeniui aktorė turėjo priaugti 10 kilogramų svorio. Už pagrindinį vaidmenį R. Zelvėger sulaukė nominacijos "Oskarui", o su jos įkūnytu personažu identifikavosi tūkstančiai pasaulio moterų...

2002 m. vaidino filme "Meilužiai, melagiai ir vagys" su Robinu Viljamsu (Robin Williams) ir Antonijumi Banderasu (Antonio Banderas) bei "Baltajame oleandre" su Mišele Pfaifer (Michelle Pfeiffer). Taip pat pasirodė kino juostoje "Čikaga", kurioje pati atliko visus vokalinius bei choreografinius pasirodymus ir buvo apdovanota "Oskaru" už geriausią moters vaidmenį. Tuo metu užmezgė trumpalaikį romaną su aktoriumi Džordžu Klūniu (George Clooney).

2003 m. - darbas dramoje "Šaltasis kalnas" bei romanas su roko muzikantu Džeku Vaitu (Jack White).

POKYČIAI. Praėjusį rudenį R. Zelvėger sukėlė šoką savo gerbėjams pasirodžiusi "svetimu" veidu. "Scanpix" nuotr.

2004 m. ketvirtą kartą nominuojama "Oskarui" ir apdovanojama kaip geriausia antrojo plano aktorė už vaidmenį "Šaltajame kalne". Tai antroji aktorės statulėlė.

2005 m. ištekėjo už kantri dainininko Kenio Česnio (Kenny Chesney) ir po keturių mėnesių išsiskyrė.

2006 m. pati prodiusavo filmą "Mis Poter", kuriame atliko pagrindinį vaidmenį.

Nuo 2012 m. susitikinėja su bliuzo muzikantu Doilu Bremhelu (Doyle Bramhall).

2014 m. spalį R. Zelvėger sukėlė šoką savo gerbėjams pasirodžiusi "svetimu" veidu. Po plastinės operacijos aktorė visiškai pasikeitė ir tapo neatpažįstama. Spauda Renė negailestingai kritikavo. Žurnalui "People" ji neigė naudojusis chirurgų paslaugomis ir tvirtino, jog taip ją pakeitęs sveikas ir laimingas šeimyninis gyvenimas.

2015 m. kovą, ilgai nesirodžiusi publikai, aktorė atvyko į Paryžiaus mados savaitę. Tapo akivaizdu, jog Renė veidas "grįžo" į milijonams gerbėjų pažįstamas vėžes.

Citatos

Ryškiausias mano bruožas - smalsumas. Aš visada norėjau keliauti į kitas šalis, susipažinti su naujais žmonėmis, atrasti ką nors įdomaus ir neįprasto...

Aš niekad nesvajojau apie tai, ko pasiekiau. Nebuvau tokia savimi pasitikinti. Aš tenorėjau būti savarankiška, ko nors išmokti, keliauti ir kad gyvenimas man mestų iššūkius, o aš būčiau pajėgi juos įveikti.

Mano pirmoji darbovietė buvo kavinė Ostine. Valiau stalus, stovėjau prie baro. Kai pagaliau pati galėjau sumokėti už studijas ir butą, pradėjau vaikščioti į kino bandymus. Kartais netgi gaudavau mažyčius vaidmenis - ir jie man patikdavo. Būtent tada išsipildė mano tikroji svajonė. Ji išsipildė daug anksčiau, nei man paskambino ir pasakė: "Jūs patvirtinta vaidmeniui. Ateikite susipažinti su savo partneriu Tomu Kruzu."

MEILĖ. Aktorė garsėja nesėkmingais santykiais. Dvejus pastaruosius metus ji susitikinėja su bliuzo muzikantu Doilu Bremhelu. "Scanpix" nuotr.

Aš ištekėjau būdama 36 metų - už žmogaus, kurį buvau įsimylėjusi. Ir išsiskyriau po keturių mėnesių. Iš šalies žiūrint, iš tiesų kvaila. Labai greitai tapo akivaizdu, jog Kenis nepriima mano gyvenimo būdo, mano draugų ir apskritai - manęs tomis naujomis aplinkybėmis. Aš pajutau tai ir tuštumą, kuri staiga atsirado tarp mūsų. Tapo aišku, kad tarp mūsų nėra santykių, o tęsti tuštumą - beprasmiška. Mūsų santykiai tapo beprasmiški.

Manau, tai pati dažniausia santykių griūties priežastis: mes pranešame žmogui tam tikrą prasmę, įrašome jį į savo planus, o jis kitoks ir taip pat turi teisę į planą. Taigi aš ne auka. Niekada ja nebuvau.

Mano tėvai - keistas atvejis. Keistas Amerikoje. Tėtis - šveicaras, jo šeima išvyko iš Šveicarijos, kai jis dar buvo paauglys. Mama - norvegė, jos gyslomis teka samių kraujas. Mano tėvai taip ir liko europiečiai.

Vaikystėje mes gyvenome Teksase, bet neamerikietiškai. Pavyzdžiui, sekmadieniais visa šeima nevaikščiojom į kiną. Pirma, mūsų miestelyje nebuvo kino teatro, antra - neturėjome tokių tradicijų. Pirmą rimtą filmą pamačiau tik koledže.

Mano tėvas, jis inžinierius, labai protingas ir labai konservatyvus. Jiedu su mama susipažino vandenyne, laive, ir iki vedybų draugavo dvejus metus.

Tėvas labai daug dirbo. Nemažai uždirbdavo. Bet mūsų šeimoje buvo priimta taupyti. Mums nieko netrūko, tačiau kiekvienas centas būdavo išleidžiamas apgalvotai. Tai, manau, labai šveicariška. Amerikietis prisiimtų kreditų...

Tėvams amerikietiška svajonė nebuvo pinigai ir socialiniai laiptai. Tai buvo savirealizacija. Jie čia atvyko, kad galėtų realizuotis.

Dabar mano tėvai sako: viskas mums senatvėje gerai, vaikus užauginome neblogus - bent jau iš kalėjimo niekas neskambina, kad sumokėtume už juos užstatą...

Pinigai... Neleidžiu jiems kištis į mano reikalus. Nesirenku vaidmenų pagal honoraro dydį. Neleidžiu jiems paveikti mano santykių su žmonėmis.

Amerikietiškoji svajonė sudaryta iš finansinių-socialinių ingredientų, ji vertikali: yra viršus ir apačia. Tas, kuris ja tiki, visą gyvenimą kabarojasi į viršų. O aš padaryta horizontaliai. Aš gyvenu horizontaliame pasaulyje.

Tik aš pati žinau, kas yra mano tikroji sėkmė, o kas - tikras nuosmukis. Viršūnė ir dugnas yra tik mano viduje. Mano pasaulis didelis, platus, po jį galima keliauti. Vertikaliame pasaulyje gali tik kabarotis, amžinai dusdamas.

Neturiu jokių laimės parametrų, kriterijų... Man norėtųsi turėti šeimą, bet aš niekada nemaniau, jog sulaukusi X amžiaus būtinai turiu įsigyti štai tokį namą ir susilaukti štai tiek vaikų. Aš laiminga tada, kai jaučiu, jog štai dabar, pykdama arba verkdama, gyvenu. Laiminga, kai bučiuoju savo katę. Kai važiuoju per dykumą. Kai sportuoju... Kai pasikuriu židinį ir atsisėdusi prie jo groju gitara.

Jeigu aš tik sėdėčiau viena prie stalo ir laukčiau, kol kas nors ateis vakarienės, tuomet taip, aš būčiau vieniša. Bet aš niekada nejaučiau gyvenimo tuštumos. Aš labai užsiėmusi.

NAMAI. Taip gyvena žvaigždės... Savo namus Konektikute R. Zelvėger skelbia parduodanti už 1,5 mln. dol. "Scanpix" nuotr.

Nežinau, iš kur ateina tas laimės pojūtis. Aš ją labai aiškiai jaučiau Rumunijoje, kai filmavome "Šaltąjį kalną". Aš pamačiau ten visiškai kitokį gyvenimo būdą - palyginti su mūsų, amerikiečių, jis man atrodė kur kas tikresnis. Ten supranti, kiek nedaug žmogui iš tikro reikia materialaus, koks nuostabus gali būti paprastas gyvenimas. Kai matai 80 metų... ne, ne senutę - moterį, kapojančią malkas, supranti, jog norėtum būti tokia pati - stipri, nes visą gyvenimą savimi rūpinasi pati. Ir, sulaukusi 80 m., toliau rūpiniesi savimi pati.

Šiuo metu didžiausias mano tikslas - kontroliuoti savo žinomumą, neleisti jam valdyti mano gyvenimo. Didžiausias malonumas - mėgautis tomis dienomis, kai nereikia galvoti, kaip atrodau.

Iš prigimties esu klajoklė. Jaučiuosi laiminga tik keliaudama. Vienatvė - viena iš tokių kelionių.

Aš noriu likti nepriklausoma ir turėti galimybę pati savimi pasirūpinti. Visa kita - tik prieskoniai.

Aš nesitapatinu su Bridžita Džouns. Veikiau iš jos mokausi. Ji nepataisoma optimistė. Ji patiria nesėkmes, bet sugeba apsidairyti aplink ir pasijuokti iš savęs. Aš irgi stengiuosi dažniau apsidairyti. Ir tada iš tiesų matau, kad verčiau iš savęs pasijuokti.