Roma Budrienė: "Jeigu įmonė gali be vadovo išgyvena dvi savaites, vadovas geras"

APIE GIMTADIENIUS. Paskutiniu metu stengiuosi švęsti ne Klaipėdoje. Šį šeštadienį gimimo dieną švęsiu su draugais Birštone.

PRISISTATYMAS: Esu realistė, perauganti į optimistę. Labiau cholerikė. Man reikia aiškios darbotvarkės, daug iššūkių, aš turiu prisirašyti daugybę darbų.

DUOMENYS: Ūgis - metras septyniasdešimt, svoris - septyniasdešimt, akių spalva ruda.

MERGAUTINĖ PAVARDĖ: Kuzminskaitė.

GIMTINĖ: Tarp Klaipėdos ir Priekulės. Šimtaprocentinė žemaitė, abu tėvai žemaičiai. Tėtė kilęs nuo Tverų, o mama - nuo Endriejavo.

APIE SESERĮ: Turiu seserį Jurgitą, ji jaunesnė už mane 10 metų. Gyvena Klaipėdoje, yra sukūrusi šeimą, dirba, kaip ir aš, toje pačioje įmonėje. Kai gimė, iš pradžių ji buvo kaip mano vaikas. Aš labai ilgai tėvų prašiau padovanoti man sesytę.

APIE DUKRĄ: Laura yra mano gyvenimo pasididžiavimas ir turtas. Jau 12 metų gyvena Anglijoje. Baigusi mokslus, dirba didelėje tarptautinėje kompanijoje. Esame labai artimos, labiau draugės, nei mama ir dukra.

APIE LAIMĘ: Esu laiminga, nes turiu viską. Nuostabią dukrą, gerą darbą, gerų draugų. Aš neturiu priežasčių skųstis.

APIE VARDĄ: Vardą sugalvojo mama. Rinkosi iš kelių vardų. Kai mama laukėsi, jie su tėte lankėsi tuometiniame Leningrade ir pamatė filmą "Paryžiaus katedra". Jį peržiūrėjusi mama pasakė, jei gims mergaitė, bus Esmeralda, jei berniukas - Kvazimodas. Bet kadangi kaime seneliams buvo per sunku ištarti tokį įmantrų vardą, tai kažkaip pasirinko paprastesnį - Roma, Romutė.

APIE GROŽĮ: Gražiausias metų laikas - pavasaris, medis - žydinčios magnolijos, ilgą laiką gražiausia spalva buvo raudona, dabar linkstu į ramesnes spalvas.

APIE AKTYVUMĄ: Besimokydama Klaipėdos 14-oje vidurinėje mokykloje lankiau krepšinio ir lengvosios atletikos treniruotes, gana neblogai sekėsi, o vėliau užsimaniau groti ir baigiau akordeono klasę. Bet jau seniai nebegroju. Akordeoną atidaviau sūnėnui.

APIE MOKSLUS: Viskas sekėsi labai gerai, tik su fizika nelabai draugavau.

APIE IDEALUS: Jaunystėje grožio etalonai buvo Sofi Loren ir Alenas Delonas.

APIE KNYGAS: Mokykloje labai patiko Ievos Simonaitytės kūryba. Esu perskaičiusi visas jos knygas. Knygų skaitymas užima nemažą mano laisvalaikio dalį, skaitau įvairią literatūrą, šiuo metu - Michael J.Sandel "Ko nenusipirksi už pinigus". Mėgstamiausias šiuolaikinis rašytojas - Dan Brown, jaunimui rekomenduočiau perskaityti Dietrich Schwanitz "Ką turi žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus".

VAIKYSTĖS SVAJONĖS: Inžiniere tikrai nesvajojau būti. Mane labiau traukė kalbos. Kai klasės auklėtojai pasakiau, kad studijuosiu inžineriją, ji labai nustebo.

PIRMOJI DARBOVIETĖ: Konstravimo biuras, kuriam tuo metu vadovavo profesorius Vilius Židonis. Po to perėjau į "Trinyčius", kur dirbau kokybės inžiniere.

APIE SUNKMETĮ: Kai "Trinyčiuose" pradėjo byrėti reikalai, atėjo labai sunkus mano gyvenimo laikotarpis. Įsidarbinau komercinėje parduotuvėje, kur išvargau dvejus metus. Žiemą reikėjo kurti krosnį, valyti grindis. Dirbau po 12 valandų, kad kažkaip išgyvenčiau.

APIE IŠŠŪKIUS: Man patinka iššūkiai. Kai aš juos įveikiu, esu be galo laiminga... Tada ieškau naujų.

Į "KITĄ" PASAULĮ: 1995 metais situacija labai pasikeitė, kai aš atėjau į "Siemens" įmonę. Patekusi į tarptautinę kompaniją pasijutau kitame pasaulyje.

APIE KELIONES: Tai ir mano gyvenimo būdas, ir mano hobis. Labai patinka Italija. Įsiminė išvykos į Namibiją, Japoniją, Australiją, Singapūrą, Tailandą. Kelionės metu būtinai stengiamės aplankyti kokį nors muzikinį renginį ir paragauti vietinės virtuvės patiekalų.

APIE "FARAONŲ" LIGĄ: Vienus Naujuosius sutikome Egipte, keliaudami laivu Nilo upe. Buvome įspėti nevalgyti to ir ano, ir pasiūlė iš Lietuvos atsivežti pelynų trauktinės. Mes taip ir padarėm. Ryte išgerdavome truputį trauktinės ir visą dieną viskas gerai. Pirmąją Naujųjų metų dieną pelynų trauktinė baigėsi ir jau kitą dieną mes gavome "faraonų" ligą. Žodžiu, visiems paleido vidurius.

APIE KULINARIJĄ: Nors dabar gyvenu viena, bet šiaip man patinka gaminti Viduržemio jūros virtuvės patiekalus. Draugai Italijoje išmokino, kaip reikia pagaminti žuvį ir jūros gėrybes. Kas su manimi draugauja, jau žino mano receptus.

APIE DIETAS: Tenka laikytis dietos, bet kartais leidžiu sau atsipalaiduoti. Gyvenime reikia viską išbandyti, bet ir kažko atsisakyti. Sunkiausia atsispirti saldumynams. Vengiu lietuviškos virtuvės, nes jinai yra labai riebi.

APIE VAISIUS: Mėgstu mango ir ananasus, bet natūralius, kurie ką tik nuskinti egzotiškose šalyse.

APIE MANKŠTĄ: Kiekvieną rytą darau penkis Tibeto pratimus. Britanijos kariuomenės pulkininkas Bredfordas buvo įsitikinęs, kad kūnas turi septynis energijos centrus, kuriuos lietuvių kalba galima pavadinti sūkuriais. Induistai juos vadina čakromis. Šie galingi energijos laukai nematomi, tačiau jie egzistuoja. Tie septyni sūkuriai paeiliui valdo septynias kūno endokrininės sistemos vidaus sekrecijos liaukas, reguliuoja visas kūno funkcijas bei senėjimo procesą. Tai - greičiausias būdas susigrąžinti jaunystę, sveikatą ir gyvybiškumą bei padėti šiems energijos centrams vėl normaliai veikti.

VADOVAVIMO STILIUS: Kaip vadovė, manau esu griežta, bet teisinga, ir sykiu demokratiška.

APIE GERUS VADOVUS: Yra toks posakis: jeigu įmonė gali be vadovo išgyventi dvi savaites, tokį vadovą galima laikyti geru.

APIE PASTANGAS: Viskas priklauso nuo žmogaus. Tu pats turi stengtis, turi daryti, norėti. Svarbiausia, kad tau tai būtų įdomu.

APIE GALIMYBES: Jeigu galėčiau pasirinkti, su kokia įžymybe norėčiau pabendrauti, pasirinkčiau buvusį Italijos premjerą Silvijų Berluskonį. Man tai labai prieštaringa, bet labai įdomi asmenybė. Atrodo, viską turi gyvenime ir jau metų nemažai nugyvenęs, bet būtų labai įdomu išgirsti apie jo motyvus nuolat kovoti dėl valdžios.

GYVENIMO CREDO: Pasiekti tikslai netrukdo siekti dar nepasiektų.

TAUTINIAI ŠEDEVRAI: Įsiminė pagal Sauliaus Šaltenio apsakymą sukurtas lietuviškas filmas "Riešutų duona" ir Viačeslavo Ganelino miuziklas "Ugnies medžioklė su varovais".

MĖGSTAMIAUSI KVEPALAI: "Givenchy Very Irresistible".

APIE UOSTAMIESTĮ: Jaukiausia vieta Klaipėdoje - senamiestis, kuriame aš ir gyvenu.

APIE SAVIKRITIKĄ: Norėčiau būti mažiau analizuojanti, nebūti sau tokia reikli, atsikratyti amžino tobulumo siekimo.

APIE PINIGUS: Pinigai yra laisvė. Man svarbus komfortas. Susikurti sau tokią buitį, kad būtu patogu gyventi.

APIE AUTOMOBILĮ: Šiuo metu vairuoju "Kia Sportage". Mėgstu greitį. Esu bausta porą kartų. Kyšio policininkams davusi nesu. Paskutinis pokalbis su policininku buvo labai mielas ir maloniai mane nustebino. Nors buvau labai stipriai viršijusi greitį, nors ir nubaudė, bet pareigūnas buvo geranoriškas, bendravo linksmai, su humoru. Jei visi policininkai būtų tokie, nebūtų gaila ir baudas mokėti...

APIE KITUS: Patinka atviri ir nuoširdūs žmonės, be kaukių.

APIE BAIMES: Bijau aukščio. Slidinėju retai, o jeigu būnu kalnuose, prie skardžio krašto nesiartinu.

APIE POKŠTUS. Šiemet Balandžio 1-ąją mane labai stipriai apgavo. Buvau Rusijoje, o personalo vadovė iš Lietuvos parašė visiems vadovams laišką, kad nuo liepos 1 dienos Seimas svarsto pakeisti įstatymą ir įveda šešių dienų darbo savaitę. Priėmiau už gryną pinigą ir pagalvojau: valdžia visai išprotėjo.

AUGINTINIAI: Turiu katytę Mimo, kurią, kad neliūdėčiau, padovanojo dukra, kai išvažiavo studijuoti į Vilnių. Kai išvažiuoju, ją prižiūri draugės.

KLAIPĖDA PO 100 METŲ: Norėčiau, kad būtų dar jaunesnė, dar gražesnė, bet bijau, kad susitrauks... Norėčiau, kad atplauktų kuo daugiau kruizinių laivų, daugėtų turistų, o gatvėse - žmonių.

APIE LAIKĄ: Jeigu galėčiau sustabdyti gyvenimo laikrodį, norėčiau grįžti į 2007-uosius. Tais metais mano gyvenime įvyko labai daug pokyčių.

PALINKĖJIMAI SKAITYTOJAMS: Linkiu daugiau optimizmo, būti laimingiems, daugiau šypsotis ir džiaugtis paprastais dalykais, gyventi čia ir dabar ir, žinoma, svajoti. Svajonės yra gyvenimo variklis, o gyvenimas yra gražus.

Kalbino Gintaras TOMKUS