Jau keletą metų esate laimingas "Dior" talismanas. Kaip jums patinka šis vaidmuo?
Nuo vaikystės myliu Prancūziją - jos kultūrą, virtuvę, stilių. Daugelis draugų mane vadina "prancūziška amerikiete". Pavyzdžiui, Bruno, Europos saugumo tarnybos vadas, sako: "Klausyk, tu taip dažnai būni Prancūzijoje,kad paprasčiau tave laikyti prancūze, atvykusia į Ameriką su reikalais." Todėl pasiūlymas įkūnyti "Dior", nors ir labai netikėtas (neturėjau nė supratimo apie jų naują liniją brandžiai odai), man buvo natūralus ir paglostė savimeilę.
Į pirmąjį susitikimą (mados namų atstovai atskrido į Kaliforniją tik papietauti su manimi) atėjau be gramo kosmetikos. Maniau: "Reikia išblaivinti šiuos svajotojus." O jie pasveikino mane komplimentų audra. Žodžiu, mes vieni kitus supratome.
[BANERIS]
Ar jūs pati save laikote drąsia moterimi?
Spręskite patys. Po 40-mečio netikėtai pajutau, kad požiūris į mane pradėjo keistis. Ne į gerąją pusę.
Aplinkinius trikdė tai, kad sąžiningai prisipažindavau: man keturiasdešimt... keturiasdešimt vieneri... keturiasdešimt penkeri...
Toks atvirumas daug ką nervino. Taip smarkiai nervino, kad greitai mane liovėsi filmavę. O čia dar kita ataka.
Gydytojas paskyrė hormonus dėl artėjančios menopauzės. Žinoma, sustorėjau. Ir tada kantrybės taurė persipildė.
Numečiau hormonus, pakeičiau daktarą ir nusprendžiau daugiau niekam niekada neleisti savęs nurašyti. Tegu visi žino: man penkiasdešimt dveji ir aš puikiai jaučiuosi.
Daugelis tokį elgesį laiko provokuojamu. Bet man tai gyvenimo norma. Aš ir savo kontraktą su "Dior" vertinu ne kaip progą pasigražinti, o kaip galimybę pasakyti bendraamžėms: "Jūs nuostabios".
Kas jums yra tikrasis grožis?
Visuma. Dosnumas, savo vertės pajautimas. Seniai pastebėjau, kad iš tikro graži moteris yra geranoriška kitų moterų atžvilgiu - ir žmonių apskritai. Jai svetima konkurencija, intrigos ir niekšybės.
O pasitikėjimas savimi? Argi jis nepuošia?
Aš pati taip ir neįvardijau sau, kas tai per bruožas. Žinau, kad tvirtai stoviu ant žemės. Jeigu kas nors nori mane pastumti, - nepulsiu iš įkarščio duoti grąžos. Verčiau palauksiu, išanalizuosiu situaciją, paskui sąmoningai atsakysiu.
Kaip žmogus, iš esmės nepasikeičiau per pastaruosius trisdešimt metų. Užtat mano supratimas apie save ir kitus tapo kitoks.
Kartą per vieną Michaelo Douglaso šventę Holivude rodė "Esminį instinktą". Prisimenu, kaip keista buvo matyti dideliame ekrane save pačią - tik dvidešimčia metų jaunesnę. Galvoje sukosi viena mintis: "Dabar aš jai parodyčiau, tai lengvabūdei panelei. Visiškai kitaip suvokiu save ir pasaulį."
Tikriausiai tokia ir yra pasitikėjimo savimi esmė. Galima atrodyti puikiai bet kurio amžiaus. Ir nereikia karštligiškai kibtis į savo jaunystę kaip į gelbėjimosi ratą.
Kaip jūs suprantate brandą?
Kiekvienas bręstame skirtingai. Man esminis požymis - gebėjimas prisiimti atsakomybę už kiekvieną poelgį, žodį ir netgi mintį.
O patrauklumo kriterijai pasikeitė?
Tikiu, kad jeigu lieki ištikima sau ir nelinki blogo aplinkiniams, tai laikui bėgant tampi gražesnė. Prieš dvidešimt - trisdešimt metų mes nė supratimo neturėjome, kaip sveikai maitintis, palaikyti formą ir naudotis kosmetika. Dabar - kitas reikalas.
Jūs visai nebijote senti?
Svarbiausia - daryti tai su humoru, tada niekas nebaisu. Neslėpsiu, kad pabandžiau botoksą. Ir ne kartą. Bet laiku sustojau, kad nevirsčiau viena iš auksinių žuvelių, kurios plaukioja Holivude.
Dėl botokso visos aktorės staiga tapo panašios: ta suakmenėjusi veido išraiška, iš nuostabos išsprogusios akys, negalėjimas banaliai susiraukti...
Tegu mane mato kaip moterį, už kurios pečių - įdomaus gyvenimo metai. Be to, botoksas, mano nuomone, - neseksualu. Moterį, kurios veide - amžinas įšalas, baisu net apkabinti arba prajuokinti, ką jau kalbėti apie daugiau.
Nepritariate plastinėms operacijoms?
Kodėl? Aš visiškai ne prieš. Jeigu plastika ką nors daro laimingą, vadinasi, turi teisę egzistuoti.
Svarbiausia - nepavirsti Barbe. Kam jums dviejų galvų dydžio biustas, prisiūtas krūtinės ląstos srityje? O dantys, panašūs į fortepiono klavišus? Jauskite saiką, pasikonsultuokite su psichologu, aptarkite savo planus su draugais. Žodžiu, siekite harmonijos.
Ar jums yra tekę atsisakyti kokių nors savo įpročių figūros labui?
Yra buvę. Mane visada įkvėpdavo Madonna. Mūsų amžius skiriasi keletu mėnesiu, bet pažiūrėkite, kokios ji formos! Nuolat apie ją galvoju, kai sportuoju.
Kartą trenerė man tarp kitko pasakė, kad Madonna negeria alkoholio. Nepasakyčiau, kad aš juo piktnaudžiavau, bet tris keturias taures gero bordo per savaitę leisdavau sau. Ir štai aš susimąsčiau bei pasiryžau eksperimentui.
Atsisakius bordo, po pusmečio mano oda tapo pastebimai jaunesnė. Taigi ačiū Madonnai.
Paskutinėse "Dior" reklamos kampanijose jūs fotografavotės beveik be makiažo. Atsisakėte ir jo?
Pirmiausiai aš tikiu Jean Baptiste Mondino, kuris mane fotografavo, talentu. Jo objektyve aš visuomet graži.
Su kosmetika mano santykiai sudėtingi. Aš ir nepasidažiusi puikiai jaučiuosi. Tai kelia nerimą mano mamai, kuri netgi gulasi su kariniu makiažu - dėl tėčio. Mama man nuolat kartoja mantrą: Sharon, pasidažyk lūpas, susišukuok, - ir pamatysi, kaip gyvenimas pasikeis į gerąją pusę..."
Ji galvoja, kad aš neištekėjusi tik todėl, kad vaikštinėju po namus be makiažo. Tėčio kitokia nuomonė: anot jo, visos mano bėdos - dėl to, kad vilkiu pižamas, o ne raukiniuotus peniuarus.
Kas verčia jūsų odą švytėti, jeigu makiažo nevartojate?
Mano sūnūs - patys mieliausi, jautriausi ir nuoširdžiausi mažyliai. Dabar mums periodas "Kodėl?" Nuo pat ryto iki nakties jie mane atakuoja sudėtingiausiais klausimais: kodėl dangus mėlynas, kodėl vanduo šlapias... Žodžiu, nenuobodu. (S. Stone augina tris įvaikintus sūnus. Jaunystėje ji dukart prarado kūdikį būdama šeštą mėnesį nėščia. - Aut. past.).
Ar turite grožio paslapčių, mėgstamų ritualų, priemonių?
Rytais prausiuosi šiltu vandeniu, bet be muilo. Makiažą valausi tik specialiomis servetėlėmis. Apskritai muilu stengiuosi neprisileisti prie veido ir netgi kūno.
Dažniau nei dušu naudojuosi vonia su jūros druska ir aliejais. Mano mėgstama kosmetikos substancija - kremai.
Sielai man būtinos žvakės - vonioje ir miegamajame. Aš jas kolekcionuoju ir nuolat vežiojuosi su savimi į keliones ir komandiruotes.
Kaip jūs maitinatės?
Čia aš tikra nuoboda. Kas rytą geriu specialų organizmo valomąjį gėralą ir suvalgau dvi skrudintos duonos riekeles su margarinu. Kai nuvažiuoju į Prancūziją, mėgaujuosi alyvuogių aliejumi.
Pietums ir vakarienei renkuosi baltyminį maistą ir daržoves su alyvuogių aliejumi ir citrinų sultimis. Saldumynams esu abejinga, bet negaliu gyventi be kartaus šokolado. Netgi mano vonioje visada yra padėta plytelė. Mėgstamiausias - su Kajano pipirais ir vyšniomis.
Ar turite savo gražinimosi filosofiją?
Kuo vyresnė moteris, tuo mažiau jai reikia makiažo.
Kai kremas ar pudra įsigeria į raukšles, atrodai kaip šimtametė. Tačiau aš mėgstu blakstienų tušą. Lūpas dažau tik ypatingais atvejais. Renkuosi blankius rožinius atspalvius.
Kokia, jūsų nuomone, didžiausia makiažo klaida, kurią daro moterys?
Kai iš pirmo žvilgsnio matyti, kad jos pernelyg stengėsi.
Nereikia atrodyti nepriekaištingai. Argi žmonės mus traukia savo steriliu grožiu? Mus labiau žavi mieli mažyčiai trūkumai ir neatidumas.
Ar turi tokių mažų trūkumų Sharon Stone?
Prisipažinti atvirai? Kiekvieną dieną atkakliai dirbu su savo, atsiprašau už tiesumą, užpakaliu. Stone šeimoje tai ne pati stipriausia vieta. Iš užpakalio mes visi plokšti, tačiau vertiname šį kolektyvinį trūkumą filosofiškai. Pavyzdžiui, nuolat sakome savo tėčiui, kad kažkas pavogė jo užpakalį, todėl jo kelnės nudribusios.
Kokias žmogaus savybes vertinate labiausiai?
Humoro jausmą.
Šiemet pasirodo net trys filmai, kuriuose jūs vaidinate. Kaip pavyksta suderinti darbą, trijų vaikų auklėjimą ir labdaros projektus?
Viskas paprasta: meilė, malda, meditacija. Kartais naudinga ir paverkti. Bet nedaug.
Šaltinis: "Elle". Parengė Vilma Skiotienė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą