38 metų Sigitas Kancevyčius - netipiškas valdininkas. Vyriškis, einantis Tauragės rajono savivaldybės mero patarėjo pareigas, Liberaldemokratų partijos skyriaus pirmininkas, kartu su dviem savo bičiuliais išdrįso dalyvauti TV3 realybės šou "Pasinerk į televiziją". Tauragiškių komanda nugalėjo, į tris dalis padalytas pagrindinis prizas - 33 tūkst. 333 Lt.
Šiandien ponas Sigitas sako, kad po šio šou jis turbūt nepagydomai susirgo televizijos liga.
Balandžio pabaigoje devyni žmonės buvo penkioms savaitėms apgyvendinti name, kuriame jie kūrė reportažus TV3 televizijai ir dirbo su tikromis ekrano žvaigždėmis. Trijų komandų darbą tiesioginėse šeštadienio laidose vertino TV3 laidų prodiuserių ir vedėjų komisija bei žiūrovai telefonu. Galiausiai iš jų buvo išrinkta geriausia.
Po realybės šou vėl sugrįžau į realybę. Tas sugrįžimas buvo komplikuotas, truko porą savaičių, - šypsosi. - Kaip ir atėjus į šou reikėjo dviejų savaičių, kol persilaužėm ir pripratom prie naujo gyvenimo ritmo, dalinės nelaisvės, taip ir sugrįžus. Nes laisvam irgi nėra paprasta būti. Ten viskas buvo paduota, yra filmavimo kameros, montažinės, maistas, - prašau, dirbkit, pasinerkit į kūrybą. O gyvenime viskas sudėtingiau. Apskritai mūsų realybės šou buvo labai humaniškas. Gali jame labai ilgai dalyvauti ir visai nepavargti. Tualete kamerų nebuvome stebimi...
Pasinėrę į televiziją atitrūkome nuo šeimų, nuo išorinio pasaulio. Beje, neturėjome telefonų, bet vis tiek tarsi girdėdavom juos skambant...
Žinoma. Labai norisi vėl į televiziją. Buvau pakviestas dalyvauti naujos laidos vedėjo atrankoje. Žinia, dalyvaudamas šou buvau pripažintas geriausiu vedėju. Ir šiaip turime daug įvairių minčių. Parašiau projektėlį naujai laidai ir nusiunčiau jį televizijos vadovybei. Supratau, kad jai projektas patiko, tad gali būti, kad kursime savo autorinę laidą. Žodžiu, televizijos liga susirgau galutinai. Tik va pradedu galvoti, kaip bus su laiku. Juk dirbu mero patarėju Savivaldybėje ir laisvų valandų, kurios lieka po darbo, gali neužtekti. Bet stengsiuosi viską suderinti taip, kad tai netrukdytų mano tiesioginiam darbui, kuris yra svarbus ir atsakingas.
Kodėl?.. - juokiasi ponas Sigitas.
Manau, kad man pavyko sulaužyti stereotipus. Antra vertus, 3 metus esu atidirbęs Tauragės rajono savivaldybės vicemeru, ir man pačiam buvo įdomu save patikrinti, ar per tą laiką, sėdėdamas prie stalo, aš tam tikra prasme nesupuvau.
Manau, kad ne. Nes rezultatai geri. Mūsų komanda laimėjo, tapau geriausiu vedėju.
Vestuves filmuodavau. Bet tai buvo seniai. Turėjau savo fotostudiją, šiek tiek filmuodavau, bet daugiau fotografavau.
Kadaise iš fotografijos gyvenau, šeimą išlaikiau, o dabar jai tik išleidžiu pinigus. Organizuoju parodas. Pernai Klaipėdos fotografijos galerijoje buvo eksponuojama mano personalinė paroda.
Manau, kad žmonės jau apsiprato. Iš pat pradžių, kokį mėnesį, aišku, būdavo, kad žmonės atpažįsta, ima vos ne pirštais rodyti. Arba ateina į Savivaldybę, mato mane tokį kaklaraištį ryšintį, kostiumuotą, ir šnibždasi: "Ar tas pats?". - "Tas pats." - "Kad ne, ten visai ne toks buvo..."
Vilniuje žmonių reakcija buvo gyvesnė. Ypač paskutinę realybės šou savaitę, kai išeidavome filmuoti į gatves. Buvome vilniečiams labai įdomūs, prieidavo, užkalbindavo, autografų prašydavo. Provincija yra konservatyvi.
Taip. Galiu tai pasakyti visos komandos vardu. Būna, susirenkame po darbo, sėdim kartu, geriam alų, bet apie ką bešnekėtumėm, grįžtam prie televizijos. Tam tikra prasme realybės šou mus sugadino. Mes jau nebemokam žiūrėti televizoriaus taip, kaip anksčiau. Labiausiai rūpi techniniai dalykai. Televizijos virtuvė yra labai įdomi. Kai į ją patenki, daug sužinai ir jau nebegali likti paprastu žiūrovu.
Beje, įvairiuose realybės šou yra dalyvavęs ne vienas tauragiškis. Iš Tauragės yra du "robinzonai" Rima ir Vidmantas. Kitas tauragiškis dalyvavo "Fermoje".
Ne. Amžius jau ne tas. Per senas esu. Kaip aš atrodyčiau rimtam darbe po tų intrigų?.. - šypsosi mero patarėjas.
Dar neišleidau. Kiekvienas gavome po 11 tūkst. 111 Lt, dar reikės mokesčius sumokėti, rodos, 15 procentų, tad Tauragės biudžetui irgi bus šiokia tokia nauda... Norime į Ameriką išlėkti. Gavome vizas. Mat ten spalio 16 dieną vyksta kasmetinė Lietuvos fotografijos paroda.
Ne, ką mums ten veikti. Ir čia yra darbų. Nesuprantu žmonių, kurie sako: "Ech, kaip neįdomu, nėra ką veikti". Aš esu tiek nesąmonių prisigalvojęs, kad tik to laiko būtų... Nesąmonių gerąja prasme. Va neseniai motociklą nusipirkau, važinėjuosi. Ir šiaip turiu visokių sumanymų, kurių dėl laiko stokos nepavyksta realizuoti.
Turiu du vaikus. Dukrai Ievai - 13, sūnui Pauliui - 12 metų. Žmona - socialinė darbuotoja, dirba su kurčnebyliais.
Manau, mudu su žmona panašūs... Na argi gali kitaip mąstantis žmogus pakęsti tokį, kaip aš, ištaškantį pinigus visokioms parodoms, fotoalbumams... Mano atlyginimas neblogas, bet aš tų pinigų kaip ir neturiu, tai šen, tai ten išleidžiu. Va dabar į Ameriką sumąsčiau važiuoti. Kol kas namie senos sofos stovi.
Šiaip tai ilgą laiką sunkiai gyvenome. Dirbau kultūros darbuotoju, vėliau mokytojavau, gaudavau mažą atlyginimą. Kadaise vieną mėnesį net žąsis pas žydus šėriau. Dabar jau nesiskundžiu, centų taupyti nereikia.
Neturiu nieko prieš tuos, kurie mėgsta greitį. Tegu laksto, jei užsimušti nebijo, - šypsosi. - Bet aš pripažįstu lėtą, solidų važiavimą. Be to, ir motociklas ne tam skirtas. Esu su "britva" važiavęs. Adrenalino tikrai pasikrauni, bet man jau ne to reikia.
Taip, labai. Tačiau nepriklausau jokiai baikerių organizacijai. Tauragėje yra ir daugiau tokio pagvenusio jaunimo kaip aš, tai mes susieinam, alaus išgeriam...
Ne. Tiesa, neseniai žmona išdrįso ir leido man ją pavežti. Bijojo, bet patiko.
Knygas skaitau. Poeziją rašau. Priklausau neoficialiam alaus gėrėjų klubui, - juokiasi. - Labai mėgstu gaminti valgį. Realybės šou metu aš buvau pagrindinis virėjas. Niekas taip nenuramina nervų, kaip motociklas ir virtuvė. Kartais virtuvėje su žmona susistumdom, kuris ruoš maistą. Ji veržiasi, sako, "aš pagaminsiu", ir aš neatsilieku. "Ne, - sakau, - šiandien aš gaminsiu. Tu vakar gaminai."
Taip, Klaipėda man yra labai brangus miestas. Turiu čia draugų ir visada, kai tik yra galimybė, pirmiausia sprunku į Klaipėdą. Beje, čia prabėgo mano studijų metai - mokiausi tuometiniuose LTSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą