Steve'as Buscemis: neigiamas, mirštantis personažas

Steve'as Buscemis: neigiamas, mirštantis personažas

Dažniausiai jis vaidina bandintus, žmogžudžius, maniakus ir kitus neigiamus personažus. Labai dažnai - tik epizoduose. Beveik visada jo herojai miršta. "Kai gaunu naują scenarijų, iškart žiūriu į jo pabaigą - ar mane ilgai žemins ar pribaigs greitai", - sako JAV aktorius ir režisierius Steve'as Buscemis.

Išgarsėjo dirbdamas su režisieriais broliais Coenais ir Quentinu Tarantinu, o daugiausiai sėkmės jam atnešė filmas "Vaiduoklių pasaulis" bei TV serialas "Sausas įstatymas: mafijos gimimas", kuriame vaidina pagrindinį herojų. Žinoma, nusikaltėlių pasaulio bosą.

Šis serialas, kurio pirmąjį epizodą (2010 m.) režisavo legendinis Martinas Scorsese'as, vos per keletą dienų surinko 4,8 mln. žiūrovų auditoriją. Anot kanalo "HBO Programming" prezidento Michaelo Lombardo, šios sėkmės priežastis - M. Scorsese ir aktorius Steve'as Buscemis.

Apie save

Pirmiausiai išsiaiškinkime dėl mano pavardės. Aš pats sakau "Busemi". Tačiau itališkai reiktų tarti "Bušemi". Kad tai suprasčiau, man teko nuskristi į Siciliją. Iš ten į Ameriką emigravo mano senelis. Iš visų straipsnių apie save, kuriuos esu skaitęs, man labiausiai patiko tas, kuriame buvau išvadintas "kinematografiniu "spamo" ("spam" angliškai reiškia "šlamštas". - Red. past.) ekvivalentu". Nežinau, ką jie turėjo galvoje, bet skamba gerai. Labiausiai, man atrodo, aš panašus į medį. Man įdomūs žmonės, plėšomi iš vidaus. Bet ne aistrų - kovos. Man įdomūsie žmonės, kuriems nejauku visuomenėje. Kurie jaučiasi joje svetimi. Štai kokius žmones aš noriu matyti man atsiųstuose scenarijuose. Todėl, kad aš pats toks. Beveik visuose filmuose man tenka numirti. Todėl kai gaunu naują scenarijų, iškart žiūriu į jo pabaigą - ar mano herojų ilgai žemins ar viens du ir pribaigs.

Labiausiai man patinka, kaip mane nužudo 1998 m. "Didžiajame Lebovskyje" (režisierių Joelo ir Ethano Coenų filmas "The Big Lebowski", 1988 m. - Red. past.): labai netikėtai. Netgi tada, kai suvaidinau porą žmonių kine, mano pagrindinis darbas liko gaisrinėje. Aš dirbau gaisrininkų brigadoje ir tai reiškė, kad atvykus į gaisro vietą būtent man tekdavo išvynioti žarną. "Medžių paunksmėje" (Tree Lounge, 1996 m. Buscemio režisūrinis debiutas. - Red. Past.) - tai filmas apie mano gyvenimą. Pavyzdžiui, mano motinai jis tiesiog patiko, o tėvas pasakė, kad tai šedevras. Visada gerbiau režisierius, kurie užsidirba pragyvenimui vien iš režisūros. Aš visada norėjau, kad mane įvaikintų Robertas Altmanas (legendinis JAV kino režisierius, scenaristas. - Red. past). Kai filmavausi jo "Kanzas Sityje", jis pasakė: "Man nusispjaut, jeigu filmas neuždirbs nė dešimties centų. Sėkmė yra tai, kaip tu pats ją suvoki." Geri žiūrovai - tai visada geri žiūrovai, net jeigu jų tik šeši. Tarantinas ir Coenai labai panašūs. Jie noriai tave išklausys, linktelės ir padarys taip, kad kiekvienas esantis aikštelėje bus įsitikinęs, jog prisideda prie filmo kūrimo. O paskui viską padarys savaip. Man patinka, kad gimiau penktadienį, tryliktą. Kartą sutikau Mickey Rourke. Mes paspaudėme vienas kitam rankas, ir jis sako: "Žinai, ką? Niekada nesirenk kaip gėjus, jeigu važiuoji į Los Andželo oro uostą." Sakau, gerai, Miki, supratau. O jis: "Ne, seni, aš kalbu su savimi." Pinigai man patinka tik dėl vieno dalyko - to, kaip jie sugeba pakeisti žmones. Efektyviau nei vėžys, manau. Mano tėvas dirbo asenizatoriumi (tualetų ir pan. valytoju. - Red. past.). Nemanau, kad dėl to jautė gėdą ar ką nors panašaus. Pradėjo kaip paprastas darbininkas - baigė brigadininko padėjėju. Aš visada didžiavausi savo tėvu. Kažkada dirbau ledų išvežiotoju, turėjau savo sunkvežimį. Lyg ir savas verslas. Pažinojau visus apylinkės vaikiščius. Kad matytumėte, kokiais veidais jie pas mane atbėgdavo! Aš juos fotografuodavau, o paskui tas nuotraukas klijuodavau ant sunkvežimio, kad iš tolo mane pažintų. Keisti laikai buvo. Tada mečiau koledžą, užsirašiau į aktoriaus meistriškumo kursus ir vis mąsčiau: būti aktoriuumi ar visą gyvenimą pardavinėti ledus. Taip dėl to jaudinausi! Žmogus kartais taip daug sielojiesi ir net neįtari, kad savaime kaupiasi tam tikra medžiaga. Čia aš apie savo filmą "Medžių paunksmėje" - jis apie tuos laikus. Daug ir dažnai gerti pratusių žmonių girtumas pasireiškia ne nuvirtimu po stalu. Tuo, kad tarp dviejų visiškai skirtingų žmonių staiga atsiranda santykiai. Žmonių santykiai domina mane labiausiai. Mano filmas "Interviu" (garsaus olandų kino režisieriaus Theodooro van Gogho perdirbtas filmas. - Red. past.) visai ne apie globalų skirtumą tarp garsenybių gyvenimo ir rimtos žurnalistės pasaulio. Taip tik atrodo, kad sėkminga žvaigždutė ir karo korespondentas - iš skirtingų planetų.

Iš tikrųjų jie turi daug bendro: tai dvi sunkiai sužeistos sielos. Ir įprastas interviu baigiasi tikrasi santykiais. Štai apie ką man buvo įdomu pasakoti. "Interviu" mano likimas nevisiškai aiškus. Kitaip nei van Gogho filme, mano Katia nekviečia policijos, ir aš nežinau, ką ji darys toliau: atiduos kasetę su jo prisipažinimu dėl žmogžudystės ar pasiliks sau. Kine man patinka atvira pabaiga - kaip O'Henry prozoje. Piratai kartais daro gerą darbą. Kinijoje leidžiama importuoti tik 20 užsienietiškų filmų per metus, o tai stulbinamai mažai. Todėl maniau, kad kinai mane žino tik iš komercinių filmų, "Armagedono", "Kalinių lėktuvo". Pasirodo - ne.

Aš Kinijoje mačiau daugelio mano nekomercinių darbų ir apskritai daug nepriklausomų filmų piratinių kopijų. Jeigu nufilmavai bent vieną filmą - to jau pakanka, kad mirdamas šypsotumeis. Na, taip, kinas nužudė romaną. Bet, kita vertus, būtent po to, kai jaunimas kiną ėmė laikyti svarbiausiu menu, sužydėjo ir nepriklausomas kinas. Iš tų menų, kuriuos esu įvaldęs - aktoriaus vaidybą, režisūrą ir rašymą - pats sunkiausias man yra trečiasis. Kadaise buvau tokios geros formos, kad ramiai dirbau kroviku. Netgi mušdavausi. Dabar sustorėjau. Ir dabar gerai pagalvoju prieš veldamasis į peštynes. Buvo baisu, kai dirbau gaisrininku (2001 m. rugsėjo 11 d. Buscemis dirbo kartu su savo buvusia brigada katastrofos vietoje. - Red. Past.). Vienam baisu šokti į ugnį. Bet kai tavo draugai daro tą patį, iškart pasijunti tvirtesnis, bėgi jiems padėti. Suvokdamas, kad darai bendrą darbą, jautiesi stipresnis.

Du režisieriai po vienu stogu - neblogas derinys. Ypač kai tavo žmonos stilius - visiškai kitoks, vizualistiškesnis, siurrealistiškesnis, sakyčiau. Taip yra mano atveju. Aš save pavadinčiau realistu. Galbūt todėl mūsų sūnaus toks platus diapazonas: jis "vartoja" viską pasaulyje - nuo "Žvaigždžių karų" ir "Hario Poterio" iki paskutiniojo Coenų filmo "Senukams čia ne vieta". Devintajame dešimtmetyje praradau daug draugų. Dabar egzistuoja medikamentai, leidžiantys pailginti gyvenimą tiems, kurie serga AIDS, o tuomet tokia diagnozė buvo mirties nuosprendis. Filme "Parting Glances" vaidinu sergantį AIDS. Gal tai nuskambės trivialiai, bet iš savo personažo išmokau to, kas svarbiausia: turi būti dėkingas už kiekvieną gyvenimo dieną.

Dosjė


Gimė 1957 m. gruodžio 13 d. Niujorke, Brukline, airės Dorothy ir italo Johno šeimoje. Joje iš viso buvo keturi vaikai. Tėvas dirbo tualetų valytoju, motina - oficiante.

1975 m. baigęs mokyklą "Valley Stream Central High School" Long Ailende, trumpai pasimokė koledže "Nassau Community College" ir galiausiai išvyko į Manheteną mokytis aktorystės Lee Strasbergo institute.

1980-1984 m. dirbo gaisrininku Niujorke.

1984 m. išvyko į Holivudą.

1987 m. vedė choreografę, aktorę ir režisierę Jo Andres.

1990 m. susitiko su broliais Joelu ir Ethanu Coenais. Dirbo su jais filmuose "Milerio kryžkelė" ir "Bartonas Finkas".

1991 m. susilaukė sūnaus Luciano. (Jis kartu su tėvu filmavosi "Medžių paunksmėje", seriale "Sopranai". Keletame Steve'o režisuotų filmų nusifilmavo ir jo brolis Michaelas Buscemis.)

2001 m. ekranuose pasirodė drama "Vaiduoklių pasaulis". Ji Steve'ui atnešė daug teigiamų kritikų atsiliepimų ir apdovanojimų kino festivaliuose.

2004 m. Buscemis filmavosi 15-oje TV serialo "Sopranai: mafijos kronika" epizodų. Jis pats režisavo vieną šio filmo trečiojo ir ketvirtojo sezono serijų.

Nuo 2010 m. vaidina pagrindinį herojų (nusikaltėlių pasaulio bosą) televizijos seriale "Sausas įstatymas: mafijos gimimas". Už šį vaidmenį 2011 m. sausį buvo apdovanotas "Auksiniu gaubliu" kaip geriausias dramatinio plano aktorius.

Filmai
Režisavo:
1996 m. "Medžių paunksmėje" (Trees Lounge).
2000 m. "Gyvulių fabrikas" (Animal Factory).
2005 m. "Vienišas Džimas" (Lanesome Jim).
2007 m. "Interviu" (Interview).
Vaidina:
2013 m. "Monstrų akademija" (Monsters University), "Monstrų universitetas" (Monsters University" (Monster Inc. 2)).
2012 m. "Monstrų viešbutis" (Hotel Transylvania), "Kelyje" (On the Road).
2011 m. "Visada sugrįžti" (Keep Coming Back).
2010 m. "Sausas įstatymas: mafijos gimimas"(Boardwalk Empire), "Nebrendylos" (Grown Ups), "Jaunystės sukilimas" (Youth in Revolt).
2009 m. "G Būrys" (G-Force).
2007 m. "O dabar jus skelbiu Čeku ir Lariu" (I Now Pronounce You Chuck and Larry), "Manau, kad myliu savo žmoną" (I Think I Love My Wife), "Interviu" (Interview),
2006 m. "Šarlotės voratinklis" (Charlotte's Web), "Beprotiškas" (Delirious), "Myliu tave, Paryžiau" (Paris, je t'aime), "Namas monstras" (Monster House), "Slaptoji menų mokykla" (Art School Confidential).
2005 m. "Romantika ir cigaretės" (Romance &Cigarettes), "Sala" (The Island), "Čempionas" (Champion), "Mano gyvenimo žuvis" (Big Fish), "Kava ir cigaretės" (Coffee and Cigarettes).
2002 m. "Misteris Dydsas" (Mr. Deeds).
2001 m. "Slapta grėsmė" (Domestic Disturbance), "Monstrų biuras" (Monsters, Inc.), "Vaiduoklių pasaulis" (Ghost World), "Dvigubas užkeikimas" (Double Whammy).
2000 m. "28 dienos" (28 Days).
1999 m. "Kietas Tėtušis" (Big Daddy), "Sopranai: mafijos kronika" (The Sopranos).
1998 m. "Armagedonas" (Armageddon), "Didysis Lebovskis" (The Big Lebowski), 1988 m. "Vestuvių dainininkas" (The Wedding Singer).
1997 m. "Kalinių lėktuvas" (Con Air).
1996 m. "Pabėgimas iš Los Andželo" (Escape from L.A.).
1996 m. "Kanzas Sitis" (Kansas City).
1996 m. "Fargo" (Fargo).
1995 m. "Desperado" (Desperado).
1995 m. "Bilis Medisonas" (Billy Madison).
1994 m. "Bulvarinis skaitalas" (Pulp Fiction);
1993 m. "Hadsakerio įpėdinis" (The Hudsucker Proxy), "Dvidešimt dolerių" (Twenty Bucks), "Tekanti saulė" (Rising Sun).
1992 m. "Pasiutę šunys" (Reservoir Dogs).
1991 m. "Bartonas Finkas" (Barton Fink).
1989 m. "Niujorko istorijos" (New York Stories).
1988 m. "Impulsai" (Vibes).

Sidebar placeholder