Toks Tedo Ternerio (Ted Turner) gyvenimo kredo tiek versle, tiek asmeniniame gyvenime. Su šiuo šūkiu jis pakeitė televizijos veidą. Ar buvo tam pasirengęs? Nė iš tolo. Jis nežinojo, kad negali šito padaryti, ir nepaisė ekspertų nuomonės.
Rizika visuomet susijusi su nežinia. Vaikai, kuriuos užaugino pernelyg rūpestingi tėvai, nemėgsta rizikuoti - jie bijo nežinomybės. Kaip ir tie, kurie niekada nebuvo arti pralaimėjimo, negali efektyviai veikti aukštos rizikos srityse - inovacijų ir verslo.
Profesiniai vadovėliai verslą nusako kaip rizikos sinonimą.Tai patvirtina ir psichologų tyrimai: didžiausios sėkmės pasiekia rizikuojantys verslininkai.
Tai nenuostabu: kas nesipriešina visuotinai priimtiniems dalykams, daug nepasiekia. Pasivaikščiojimas kiemelyje saugus, tačiau ne itin stimuliuoja. Pikiravimas danguje ir kopimas į kalnus - rizikingas, tačiau kur kas įspūdingesnis.
Tedas Terneris - rizikuojančio verslininko įsikūnijimas. 1970 m. jis rizikavo reklamos verslu, kad paremtų nuostolingą televizijos stotį TBS, transliavusią decimetriniu diapazonu. Paskui jis rizikavo šia stotimi, kad finansuotų "Atlanta Braves" ir Atlanta Hawks". Vėliau rizikavo visa organizacija, verta 100 mln. JAV dolerių tam, kad sukurtų CNN.
Bandydamas finansuoti CBS, Terneris rizikavo viskuo, ką turi, ir vos nepatyrė kracho dėl (vėliau sėkmingo) projekto MGM. Daugeliui jo darbuotojų, dirbančių žiniasklaidos srityje, tokia rizika buvo skausminga. Bet ne pačiam Terneriui. Nes, jo manymu, nėra didesnės rizikos už neveiklumą.
 |
| Šių metų lapkričio 19 dieną Terneriui sukaks 70 metų. |
Svarbiausia - nušokti, o paskui pažiūrėsim
"Nuotykių ieškotojų" psichologijos tyrėjas Frenkas Farley aptiko, kad šie žmonės, pasižymintys "Didžiąją T" (aukštas tostesterono lygis), "rizikuoja tam, kad išgyventų jaudulį, kurį gali patirti tik ką nors kurdami."
Jų principas - pirma nušokti, o paskui pasižiūrėti. Riziką, kitaip nei daugelis, jie laiko racionaliu dalyku.
Tyrimai parodė, kad "nuotykių ieškotojai", kopdami į Materhorną, nerimauja mažiau nei paprastas Manheteno praeivis.
Alpinistas racionaliai analizuoja potencialią riziką, todėl kruopščiai planuoja veiksmus. Manheteno praeivis tokio plano neturi - jis priklauso nuo aplinkybių: taksi, autobusų vairuotojų, kitų pėsčiųjų ir dviratininkų. Ir net pėsčiojo įgūdžiai nesuteikia jam tokio saugumo, kokį jaučia patyręs alpinistas, numatantis kiekvieną savo pavojingą žingsnį.
Verslininkai bei inovatoriai sugeba pozityviai pasinaudoti rizikingomis galimybėmis. Psichologinių motyvacijų tyrimas įrodė, kad "sėkmingi žmonės turi tendenciją patirti susijaudinimą, artimą narkotiniam..."
Tedui Terneriui būdingas žaidėjo mąstymas - kaip ir Bilo Geitso bei daugumos kitų išskirtinių asmenybių. Terneris visada linkęs prieiti prie krašto. Kodėl?
"Geriausias patarimas - niekada nieko nedaryti. Jūs nepatirsite nemalonumų, jeigu nieko neveiksite. Bet tuomet jūs nieko ir nenuveiksite. Silpnadvasis niekada neiškovos puikiosios damos". Ted Turner
"Investuotojas, kuris nepradės veikti, kol negaus statistinio savo pasirinkimo patvirtinimo, atletas arba politikas, kurie lūkuriuoja bijodami nesėkmės, kol tampa per vėlu, verslininkas, kuris laukia, kol bus aiški realizacijos rinka - pasmerkti vidutiniškumui dėl savo tikėjimo tariamu racionalumu ir nesėkmės baimės." George Gilder, "Wealth and Poverty" ("Turtas ir valdžia")
"Vesk, sek arba traukis iš kelio", - toks Tedo Ternerio gyvenimo motto. Tokia ir jo biografinės knygos antraštė (Lead, Follow or Get Out of the Way: The Story of Ted Turner. Christian Williams. Times Books, 1981.)
Kabelinės televizijos operatoriai ilgai dvejojo, ar jungtis prie Ternerio sunkiomis CNN paleidimo dienomis. Galiausiai dėl savo nekantrumo ir veržlumo jis pradėjo darbą be jų.
Ne tik operatoriai CNN laikė didele rizika.
Terneris nebuvo pasiruošęs kurti pirmąją palydovinės kabelinės televizijos stotį arba pirmąjį visą parą transliuojamų žinių tinklą. Jis buvo kuklus operatorius ir turėjo pernelyg mažai resursų, kad stotų į žaidimą, kuriame vyrauja aukšti statymai. Be to, jis neturėjo jokios praktikos televizijos naujienų industrijoje.
Terneris nežinojo, kad negali šito padaryti.
Jis nepakankamai žinojo, kad išsigąstų, ir nesiklausė ekspertų prognozių. Tačiau bankrutuojančią stotį Atlantoje jis pavertė galingu JAV brendu (CNN), o palaikę videoteką (MGM) - sensacinga kabelinio tinklo "Turnet Entertaiment" programa.
Laikas parodė, kad rizika pasitvirtino. Praėjus 15 metų po CNN įkūrimo Tedas tapo "Didžiuoju žiniasklaidos mogolu", ir "Times" jį pavadino "Metų žmogumi".
Likimo ironija: šis grandiozinės sėkmės televizijos versle pasiekęs žmogus, jo paties žodžiais tariant, nekenčia televizijos.
Jis beveik nežiūrėjo televizoriaus iki tol, kol paleido savąją superstotį. Bagrindiniai kanalai (ABC, CBS) tomis dienomis turėjo metinį biudžetą nuo 100 mln. iki 150 mln. dolerių trisdešimties minučių žinioms 6 dienas per savaitę transliuoti. Visas Ternerio turtas tuo tarpu buvo 100 mln., įskaitant "Atlanta Braves", "Atlanta Hawks", televizijos stotį "Charlotte", radijo stotis "Atlanta" ir "Superstation". Savo egzistencijos aušroje CNN buvo šimtą kartų mažesnė už pagrindinius telekanalus, o jau po 10 metų jos vos dukart viršijo CNN apimtis.
Terneris suprato, kad negalės ilgai varžytis su kitais televizijos tinklais dėl resursų trūkumo. Jis siekė unikalios programos medžiagos ir laiko tam, kad išlaikytų konkurenciją su žinių rykliais. Jo darbuotojai, pramonės lyderiai bei konsultantai kalbėjo, kad jis išprotėjo.
Hankas Whittemore (CNN: The Inside Story: How a Band of Mavericks Changed the Face of Television News. Hank Whittemore, Little Brown & Co, 1990.) rašė: "Daugelis jo darbuotojų šį žingsnį laikė pamišėlio veiksmais."
Artimiausi bendražygiai patarinėjo pamiršti visa tai. Terry McTurkas, vienas iš viceprezidentų, prisimena paties Ternerio šūksnius prieš pat paleidžiant CNN: "Ir kam aš visa tai darau?!"
Tačiau tokia būsena tęsėsi neilgai. Jis išsiveržė į priekį nepakartojamu toliariagiško verslininko stiliumi. Terneris sukūrė vieną galingiausių inovacijų televizijos industrijoje per visą jos istoriją.
Ekspertams jo sėkmė sukėlė šoką.
George Burnsas iš "Washington Post" buvo vienas jo aštriausių kritikų, pranašavę greitą CNN žlugimą.
T. Terneris buvo taip įpykęs, kad nusiuntė Burnsui dovanų padvėsusią varną ir šakutę, kai CNN buvo paleista. Tačiau jo bendražygiai įtikino Tedą atšvęsti pergalę ne taip agresyviai, nors tai nebuvo paprasta, žinant karingą jo natūrą.
"Priežastis, dėl ko Tedas Terneris nusprendė eiti taip toli, ta, kad jis tikriausiai nesuprato problemos. Jis apskritai ja nesidomėjo." (Whittemore, 1990).
Tęsinys - kitą šeštadienį
Parengė Vilma Skiotienė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą