Tragiškai žuvusi Senojo žemyno legenda krepšininkas Draženas Petrovičius: faktai, kurių, galbūt, nežinojote

Šįkart į mūsų rubriką pateko vienas iš geriausių visų laikų Senojo žemyno krepšininkų Draženas Petrovičius, kuris dar maždaug dešimtmetį būtų visus džiuginęs savo žaidimu, jeigu ne ta prakeikta avarija...

Draženas Petrovičius gimė 1964 metų spalio 22 dieną, Šibenike. Kuomet gimė Draženas, Šibenikas priklausė Jugoslavijos Socialistinei Federacinei Respublikai. Dabar jis yra Kroatijos teritorijoje ir priklauso šiai šaliai.

Būdamas 13–kos metų, gynėjas pradėjo rungtyniauti „BC Šibenka“ jaunimo komandoje, o jau po dviejų metų prasibrovė į pagrindinį klubą. Sulaukęs vos 15 metų D. Petrovičius jau buvo savo ekipos lyderiu, atvedęs komandą į Koračo taurės finalą (1982 ir 1983 metais), bet abu kartus ten pranašesnė buvo Limožo CSP komanda.

1983 m. Jugoslavijos krepšinio lygos finalo paskutinėse rungtynėse D. Petrovičius pataikė du lemiamus baudos metimus, kurie padėjo „BC Šibenka“ mače dėl čempionų titulo įveikti Sarajevo „KK Bosna“, tačiau po kelių dienų krepšinio federacija dėl, neva, prasto teisėjų darbo anuliavo iškovotą „BC Šibenka“ pergalę. Šis klubas atsisakė peržaisti rungtynes ir automatiškai titulas buvo perleistas Sarajevo krepšininkams.

Po metų, praleistų privalomoje karinėje tarnyboje, D. Petrovičius nusprendė pasekti savo brolio pėdomis ir sukirto rankomis su Zagrebo „Cibona“. Jau pirmaisiais metais „Cibona“ laimėjo Jugoslavijos lygą ir šalies taurę. Be to, Eurolygos finale prieš Madrido „Real“ atletas pelnė 36 taškus ir padėjo iškovoti dar vieną trofėjų.

1985–1986 m. sezone sekė dar viena pergalė Eurolygos (tuomet Eurolyga vadinosi Europos čempionų taurės turnyru) finale, kur tuomet Zagrebo komanda nukovė Arvydo Sabonio vedamą Kauno „Žalgirį“.

Per tuos keturis metus „Cibona“ gretose, Jugoslavijos lygoje gynėjas pelnydavo po 37,7 taško, o kitose Europos turnyruose šis rodiklis buvo kiek „kuklesnis“ – 33,8 tšk. Atletas nevengdavo per rungtynes pelnyti 40, 50 ar net 60 taškų.

1986 m. vienose Eurolygos rungtynėse D. Petrovičius pataikė 10 tolimų metimų, iš kurių 7 iš eilės buvo pataikyti pirmoje mačo dalyje. Iš viso tame mače krepšininkas pelnė 51 tašką. Tą patį sezoną D. Petrovičius yra atlikęs net 25 rezultatyvius perdavimus.

Vėliau D. Petrovičius suprato, kad jam reikia naujų iššūkių, kokių Jugoslavijos lyga ir „Cibona“ jam negalėjo pasiūlyti. 1986 m. Portlando „Trail Blazers“ trečiajame naujokų biržos etape, 60–tu šaukimu pasirinko D. Petrovičių, tačiau vietoje NBA, gynėjas nusprendė sudaryti sutartį su „Real“, kurios vertė tuomet buvo įspūdinga – 4 milijonai JAV dolerių.

Madride jis praleido tik metus, tačiau to užteko, kad vėl galėtų įrašyti savo pavardę į istorijos knygas. Saportos taurės turnyro finale jis surinko 62 taškus, padėdamas „Real“ tapti čempionais. Ispanijos lygos finale „Karališkasis“ klubas nusileido Barselonos „Barcelona Regal“, tačiau D. Petrovičiui iki šiol priklauso finalo serijos rezultatyvumo rekordas – 42 pelnyti taškai per vienerias rungtynes.

„Trail Blazers“ komanda spaudė atletą greičiau atvykti į NBA, o norėdamas naujų iššūkių Draženas galiausiai 1989 m. pravėrė stipriausios lygos duris. Portlando komanda sumokėjo maždaug 1,5 mln. JAV dolerių ispanams, kad išpirktų D. Petrovičiaus kontraktą.

Vienintelis dalykas, kuris neramino Petrovičių atvykus į JAV – praleidžiamas laikas aikštėje rungtynių metu. Krepšininko dvejonės pasiteisino. Tuometinis „Trail Blazers“ strategas Rickas Adelmanas labiau rėmėsi Terry Porteriu ir Clyde'u Drexleriu, todėl legionierius rungtyniaudavo tik po 12 minučių. Be to, D. Petrovičius į aikštę būdavo leidžiamas tada, kuomet rungtynių baigtis jau buvo aiški. Debiutinį sezoną kroatas rinkdavo po 7,4 taško.

1990–1991 m. sezono metu gynėjo pyktis ir nepasitenkinimas vis augo, nes jam aikštėje tekdavo būti vidutiniškai tik po 7 minutes. Visgi atletui pasisekė ir jis po trijų komandų mainų persikėlė į Naujojo Džersio „Nets“ ekipą.

Tik tapęs „Nets“ nariu kroatas ant parketo jau praleisdavo beveik po 21 minutę, per kurią pasiekdavo 12,6 pelnyto taško. Kitą sezoną amerikiečių „Petro“ vadinamas atletas žibėjo visu gražumu, pelnydamas po 20,6 taško. Maža to, kroatas nepraleido nė vienerių rungtynių, o „Nets“ jį pripažino geriausiu komandos sezono žaidėju. Sėkmingas Petrovičiaus žaidimas vedė Naujojo Džersio klubą į pergalę. „Nets“ iškovojo keturiolika pergalių daugiau, negu praėjusį sezoną bei pateko į atkrintamąsias.

Kito sezono metu legionierius per rungtynes rinkdavo 22,3 taško ir tarp visų lygos gynėjų pagal dvitaškių pataikymo procentą (52 proc.) buvo vienas iš pirmųjų. Visgi krepšininkui nepavyko patekti į 1993 metų „Visų žvaigždžių“ rungtynes, nepaisant to, kad pagal pelnomus taškus visoje lygoje jis užėmė vienuoliktą vietą.

Kroatas svarstė palikti „Nets“ komandą, nes jo manymu daugelis ekipos žaidėjų jam pavydėjo, o patys klubo vadovai nepasiūlė pratęsti sutarties. Jis taip pat galvojo išvis išvykti iš NBA, kur jam trūko pripažinimo. Dvi Graikijos ekipos atletui norėjo siūlyti trejų metų sutartį, kurio vertė siekė virš 7,5 mln. JAV dolerių. Užkulisiuose sklandė kalbos, kad D. Petrovičius davė žodinį sutikimą žaisti Atėnų „Panathinaikos“.

1993 metų vasara sukrėtė ir šokiravo visą krepšinio pasaulį. Kroatijos krepšinio rinktinė Lenkijoje žaidė atrankos į Europos čempionato turnyre. Po jo D. Petrovičius atsisakė skrydžio lėktuvu ir į Kroatiją keliavo automobiliu. Birželio 7 dieną krepšininko draugės vairuojamas „Volgswagen Golf“ automobilis pateko į auto įvykį. Slidžiame kelyje mašiną vairavusi krepšininko draugė rėžėsi į sunkvežimį. Keleivio vietoje miegojęs krepšininkas žuvo vietoje. Jis nebuvo prisisegęs saugos diržo. Automobilio vairuotoja rimtų sužalojimų išvengė, o ant galinės sėdynės sėdėjusi jos draugė patyrė traumų, dėl to kurį laiką gulėjo intensyvios terapijos skyriuje.

Tais pačiais metais Zagrebe atsirado „Draženo Petrovičiaus“ kvartalas, o „Cibona“ savo namų areną pervadino į „Draženo Petrovičiaus krepšinio salę“. „Nets“ į arenos palubes iškėlė kroato marškinėlius. Jis taip pat tapo tik antruoju sportininku, kuris buvo įtrauktas į Šveicarijoje esantį Olimpinį muziejų.

2002 m. D. Petrovičius buvo įtrauktas į Džeimso Naismito „Šlovės muziejų“. 2006 m. buvo įkurtas D. Petrovičiaus memorialinis muziejus, o 2007 m. pastatyta keturių metrų aukščio krepšininko statula. Tais pačiais metais kroatas pateko ir į FIBA „Šlovės muziejų“.

Ar žinote, kad?

2012 metų NBA tritaškių konkurse „Nets“ gynėjas Anthony Morrow užsivilko D. Petrovičiaus marškinėlius, taip norėdamas jį pagerbti.

Dėl savo žaidimo stiliaus kroatas buvo pramintas „krepšinio Mocartu“.

Iš pradžių D. Petrovičius atstovavo Jugoslavijos rinktinei, tačiau kuomet Kroatija tapo nepriklausoma valsybe, krepšininkas užsivilko šios šalies nacionalinės komandos marškinėlius. Dėl to gerais draugais buvę D. Petrovičius ir Vlade Divacas susipyko.

Sykį D. Petrovičius atskleidė, kad rungyniaujant „Trail Blazers“ ekipoje Terry Porteris aikštėje būdavo per prievartą, tačiau niekada neprašydavo keitimo, kad tik kroatas neįžengtų į aikštę.

D. Petrovičius yra krepšinio legendos Dejano Bodirogos antros eilės pusbrolis.

Jau debiutinį sezoną gynėjas su Portlando ekipa žaidė NBA finale, tačiau ten neprilygo Čikagos „Bulls“.

Vienų rungtynių metu gynėjas buvo pelnęs net 112 taškų.

Vimbldono čempionate triumfavęs kroatų tenisininkas Goranas Ivaniševičius šią pergalę skyrė D. Petrovičiui.

Krepšininkas Ispanijos lygos finalo rungtynėse yra pataikęs 8 tritaškius. Tai iki šiol išlieka lygos rekordu.

NBA legenda Reggie Milleris yra pasakęs, kad D. Petrovičius – geriausias jo matytas visų laikų snaiperis.