Užmaršties dulkes nupūtus (1)

Akys

Fotografas ir Vilniaus universiteto dėstytojas Virgilijus Juodakis kažkokiame baliuje buvo supažindintas su poetu Algimantu Baltakiu. "Algimantas Baltakis", - ištiesė ranką šis. "Virgilijus Juodakis", - prisistatė dėstytojas, ištiesdamas savąją. Kadangi A. Baltakis, kaip ir dera baliuje, buvo jau apšilęs, tą atsakymą priėmė kaip patyčią ir užsimojo: "Ką, nori į akį?" Bet viskas baigėsi taikiai, kadangi kažkas spėjo įsikišti ir paaiškinti, kad iš tiesų susitiko vyrai su skirtingų akių spalvų pavardėmis…

Duonininkai

Apie 1972 metus Joniškio kultūros skyriaus vedėju buvo paskirtas Žaliaduonis. Energingai ėmęsis vadovauti kultūrai, pirmiausiai ėmėsi ekskursijų organizacijos. Reikėjo autobuso. Skambina autobuso parko vadovui Baltaduoniui. Neįtardamas, kad šis dar gali nežinoti apie naujai paskirtą "kultūrtrėgerį", iš karto eina prie reikalo: "Čia draugas Baltaduonis? Jus trukdo Žaliaduonis", - ir nustemba ragelyje išgirdęs trumpus signalus. Telefono diską suka iš naujo, tačiau rezultatas tas pats.
Kabinete tuo metu buvusi jauna žurnalistė naujai iškeptam Kultūros skyriaus vedėjui patarė prisistatyti ne pavarde, o naujosiomis pareigomis…

Grybai

Dideliu nesusipratimu prasidėjo ir kadais žymaus architekto Gedimino Baravyko (jo vadovaujama architektų grupė projektavo Lazdynus) pažintis su kompozitoriumi Algimantu Raudonikiu. Sako, abu įširdo išgirdę kits kito pavardes. Bet paskui susitaikė, aiškindamiesi, kuris "grybas" vertingesnis.

Žvėrių mūšis

Sovietmečiu LTSR kultūros ir švietimo ministru vienu metu buvo žmogus, pavarde Kiškis. Matyt, ministras turėjo humoro jausmą, kurį norėjo panaudoti "išmušti" lėšų  kultūros ir švietimo kontoroms. Skambindamas SSRS kultūros ir švietimo ministrui Volkui, jis nusprendė savo pavardę išversti į rusų kalbą ir prisistatė: "Vas bespokojet Zajac" (jus trukdo Kiškis). Kitame laido gale kelioms sekundėms stojo spengianti tyla, o paskui pasigirdo homeriškas juokas: "Ja tebia sjem" (aš tave suėsiu). Multfilmo "Nu, pagadi" ("Na, palauk") serialo apie kiškio ir vilko nuotykius dar nebuvo…

Kumelė

Pirmoji žymiojo tenoro Virgilijaus Noreikos žmona buvo gražuolė Žaneta. Kartą kažkokia proga ji lankėsi sovietmečiu toli už Lietuvos ribų garsėjančiame žirgyne  netoli Šilutės. Žirgyne dirbo puikūs profesionalai, žinantys visus lenktyninių žirgų veisimo, auginimo ir priežiūros dėsnius. Parduodami už valiutą rūpestingai prižiūrimi žirgai jaukiuose garduose laukdavo savo naujųjų šeimininkų. Žvilgantys, iššukuoti, išpustyti jie būdavo rodomi ne tik jojikams, potencialiems pirkėjams, bet ir turistams. Pamačiusi tuos gražuolius žirgus ir kumeles, jų prižiūrėtojams ponia Žaneta pareiškė: "Nebeįsižeisiu, jeigu kas mane kumele pavadins…"

Santechnikai

"Vagos" leidykla kadaise organizuodavo turnė per visą Lietuvą išleistoms knygoms propaguoti. Į tas keliones būdavo kviečiami patys žymiausi rašytojai, dailininkai knygų iliustratoriai. Kelionėms, žinoma, būdavo atitinkamai ruošiamasi, pasirūpinant ne tik benzino, bet ir "degalų" menininkams. Tad prisikviesti "kontingentą" nebūdavo sunku. Daugeliui ir nevartojančių tų "degalų", būdavo smagu kelioms dienoms iš Vilniaus ištrūkti. Taigi kartą tokiame turnė dalyvavo ir tuo metu ypač garsūs ir mėgstami salonų liūtai, moterų širdžių ėdikai grafikas Stasys Krasauskas ir skulptorius Konstantinas Bogdanas.

Atidavę duoklę dėkingiems provincijos knygų skaitytojams, menininkai "užlūžo" kažkokioje kompanijoje iki paryčių. Parūpo ieškoti "mergų". Kadangi turnė dalyvavo ir kelios moterys, tarp jų ir poetė Violeta Palčinskaitė, dailininkai išsiaiškino, kuriuose viešbutuko numeriuose gyvena "panos" ir gal 5 val. ryto prasidėjo "turnė" po viešbučio koridorius. Iš miegų beldimu į duris pažadintos moterys išsigandusios klausė: "Kas ten?" Įsilinksminę dailininkai buvo paruošę atsakymą: "Santechnikai".

Moterims, atpažinusioms širdžių ėdikų balsus, užteko sumanumo atsakyti "į toną": "Su mūsų santechnika viskas gerai". Vargšai "santechnikai" turėjo tenkintis tik kelių turnė dalyvavusių menininkių pašaipomis jau prie pusryčių stalo. Po naktinio polėkio dailininkams, deja, beliko skaudančios galvos...