Užmaršties dulkes nupūtus (5)

Užmaršties dulkes nupūtus (5)

"Vakarų ekspresas" toliau pučia dulkes nuo žymių Lietuvos žmonių pasakotų ar jiems patiems nutikusių istorijų. Šiandien mūsų skaitytojams siūlome gyvenimiškų istorijų ciklo 5 dalį. Pradžia Nr. 207, 213, 219 (rugsėjo 11, 18, 25 d., spalio 2 d.).
 
Saloninis pokalbis

Poniai Marijai Luizai Knechtel, prieš dešimtmetį pagal bendradarbiavimo sutartį iš Vokietijos į Klaipėdą atvykusiai vaikų mokyti vokiečių kalbos, nuolat nutinka nuostabių istorijų. Žiemą senamiestyje stovėjusį jos automobilį sniego valytuvas užkasė galutinai. P. Marija nuėjo parduotuvėn, nusipirko kastuvą ir ėmėsi darbo. Pro šalį ėjęs vyriškis, tarstelėjęs "Damai tokie darbai nedera", perėmė iš jos kastuvą. "Toks poelgis kaip Jūsų būtų puiki savireklama politikams..." - atsakė jam moteris. Džentelmenas nieko neatsakė. Atrausęs automobilį, kaip kulka nulėkė savo keliais. Ponia Marija šį nutikimą papasakojo Vokiečių draugijos pirmininkei Magdalenai Piklaps. "Vadinasi, Naglis Puteikis, pavėlavęs į mūsų susirinkimą beveik valandą, nemelavo, kad sniegą kasė", - kvatojosi ši.

Anoniminė draugystė

Minėtos ponios Marijos vyras darbo reikalais daug keliavo po pasaulį, tad namo statybos rūpesčiai užgulė moters pečius. Kartą ji pastebėjo vyrų brigadą, dirbančią su elektros laidais. Karštą dieną ji vienam iš darbininkų, triūsusiam arčiausiai jos namo, pasiūlė šalto kompoto. Vyriškis padėkojo, jiedu dar persimetė keliais žodžiais ir vyras nuėjo dirbti toliau. Po kelių dienų brigada (ji buvo atvykusi iš Anglijos) baigė darbus ir dingo.

Jau 25 metus ponia Marija gauna kalėdinį atviruką, ant kurio nurodytas adresas: "Poniai, kuri gyvena kryžkelėje prie kampo". "Kai anglai perklojo laidus į žemę, mūsų gatvelė dar neturėjo pavadinimo, o namas - numerio. Stebiuosi, kaip to pono kalėdiniai sveikinimai suranda mane. Nes tokiu pavadinimu kaip mūsų Vokietijoje yra net trys vietovės", - stebisi p. Marija. Ji labai norėtų tą vyriškį taip pat pasveikinti su Kalėdomis, tačiau ant laiško atgalinio adreso nebūna. Deja, nežino ir jo vardo...

Anekdotų karalius

Kompozitorius Benhardas Calzonas vienoje kompanijoje skėlė anekdotą apie tautinius bruožus: "Kaip kas eina į balių? Anglas su savo orumu, prancūzas su meiluže, rusas su puslitriu degtinės, žydas - su tortu. Kaip kuris grįžta? Anglas - nepraradęs orumo, prancūzas spėjęs pakeisti partnerę ir sukdamas galvą - kurio čia galėtų būti žmona, rusas - su "fanaru", o žydas - su tortu, galvodamas, į kokį balių dabar su juo "nusirauti".

Kažkas iš kompanijos paklausė, o ką tuo metu veikė lietuviai. "Lietuviai sėdėjo Seime ir kūrė niekam tikusius įstatymus", - nesutriko klaipėdietis.

Bus daugiau

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder