Verslininkas su gitara

Ne, turėjau didelių abejonių. Visų pirma, ne iš karto sužinojau, su kuo grosiu. Vėliau paaiškėjo, kad iš viso mūsų ketverto pažįstu tik Vladą Straupą (kabelinės televizijos "Balticum" programų direktorius. - Aut. past.), bet nežinojau, kad jis kadaise grojo mušamaisiais.

Be to, prieš koncertą buvome susirinkę repetuoti tik tris kartus. Tačiau tada pasidarė šiek tiek ramiau.

Su Kongu susipažinome organizuojant Klaipėdos pilies džiazo festivalį. Mūsų bendrovė "Neo Group" remia festivalį jau trečius metus. Išanalizavę visus Klaipėdoje vykstančius renginius, padarėme išvadą, kad tai vienas ryškesnių miesto renginių, todėl remsime jį ir toliau.

Išėjęs į sceną jaudinotės?

Keliai lyg ir nedrebėjo, bet, aišku, jaudinomės. Juk nesame pripratę būti scenoje. Galbūt todėl buvome truputį susikaustę. Tačiau manau, kad pagal savo galimybes pasirodėme gana gerai. Labai smagiai praleidome laiką.

Kodėl pasirinkote "The Beatles" kūrinį "Yesterday"?

Tai geras, nostalgiškas kūrinys. Ši daina puikiai tiko šiam koncertui.

Esate drąsus žmogus. Juk paskutinį kartą gitara grojote prieš dvidešimt metų...

Taip, tai buvo labai seniai. Kadaise muzikos mokykloje grojau klasikine gitara.

Tačiau sovietmečiu negalėjai groti ką panorėjęs. Dabar jau muzika niveliavosi, o anksčiau tarp klasikos ir estradinės muzikos buvo didžiulė praraja. Bet mes, aišku, pagrodavome ne tik tai, kas leidžiama.

Slapčia?

Taip. Susirinkdavome su draugų kompanija ir grodavome. Man tada buvo 16-18 metų. Mokytojams nežinant pagrodavau ir elektrine gitara, nors tada tai buvo tabu. Nereikia pamiršti, kad tais laikais gimė patys geriausi bardų kūriniai - dar ir šiandien geresnių nelabai sukurta. Be to, gitara grojantis vaikinas turėdavo pranašumą merginų akyse, bent jau tuo metu.

Šiuo atžvilgiu laikai nepasikeitė...

Ne, dabar naudingiau būti didžėjumi, - juokiasi.

Svajojote apie savo grupę?

Mes į savo muzikavimą žiūrėjome labai savikritiškai. Galiausiai pastebėjau, kad esu gabesnis kitiems dalykams. Nesinorėjo būti vidutinybe.

O dabar aš netgi savos gitaros neturiu...

Galbūt dabar ją nusipirksite?

Na, nežinau, - šypsosi. - Efektą, kurio tikėjomės, mes pasiekėme. Kokia gitara, kai metams baigiantis tiek darbų laukia... Net sunku įsivaizduoti, kaip viską suspėti.

Praeityje vadovavote Vadovybės apsaugos departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai, tačiau prieš keletą metų nutarėte pereiti į privatų verslą. Kas lėmė tokius kardinalius pokyčius Jūsų gyvenime?

Pasiekiau ribą, kai reikėjo savo gyvenime kažką keisti.

Yra žmonių, kurie gerai jaučiasi visą gyvenimą šluodami gatves, o kiti siekia vis aukštesnių postų. Priskirtumėte save pastariesiems?

Mano gyvenime viskas klostėsi natūraliai, tarsi savaime. Poreikio užimti svarbius postus niekada nejaučiau.

Dirbdamas valdišką darbą gana sparčiai kopiau karjeros laiptais. Pasitraukęs į verslą maniau, kad dabar jau tyliai ramiai dirbsiu, bet man nepavyko, - juokiasi. - Ir dabar dėmesio turiu užtektinai, nors šito tikrai nesitikėjau.

Ar Klaipėdoje Jums neankšta?

Gimiau Kaune, bet nuo 1990-ųjų gyvenau Vilniuje. Į Klaipėdą atvykau prieš metus.

Veiklos gamykloje "ankšta" tikrai nepavadinsi. Kompanija auga, ruošiamės įžengti jau ir į Ameriką. Be to, Klaipėdoje juk yra jūra. O ji praplečia erdvę iki begalybės. Kai kurie Vilniuje gyvenantys politikai atrodo daug didesni provincialai nei bet kuris klaipėdietis.

Koks Jūsų laisvalaikis?

Mėgstu sportuoti. Nesu įstatęs savęs į rėmus - galiu nueiti į naktinį klubą, galiu kur nors išvykti į kelionę. Kai dirbau valdiškame darbe, buvo atitinkamų suvaržymų, o dabar viskas jau kitaip. Supratau, kad gyvenimą reikia mylėti. Tada ne taip greitai ir sensi.

Jūsų stilius labai jaunatviškas.

Domiuosi mada, bet nedarau to specialiai, nevartau madų žurnalų. Man užtenka pamatyti keletą aukščiausio rango politikų ir aš jau matau, kokios yra kaklaryšių mados. Gyvenime bėgdamas vis ką nors "pagaunu".

Spėju, kad turite daugiau negu tris kaklaryšius...

Turiu apie penkiasdešimt.

Mėgstate keliauti?

Labai. Kelionės - pats geriausias poilsis. Šiemet su draugais išmaišėme visą Kubą. Kelionę organizavome patys, nakvojome ne viešbučiuose, o pas vietinius žmones. Tai buvo ekstremali, bet labai įdomi kelionė.

Teko vykti ir į krepšinio pasaulio čempionatą Japonijoje. Ten pamačiau visiškai kitokį gyvenimą, kitokius žmones...

Organizuotas turizmas Jums ne prie širdies?

Esu bandęs Kipre ramiai pasideginti ir pasimaudyti, bet jau po trijų dienų supratau, kad daugiau taip nebegaliu...