Vienturtei Kristinai Paulikei likimas atsiuntė septynis vaikus

Aukštoji matematika

"Kai sakau, kad mano vyras turi penkis vaikus, o aš - tris, žmonės niekaip nesupranta, kaipgi galutinis skaičius išeina septyni... - Reikia gerokai pagalvoti. Reikalas tas, kad keturis vaikelius man Dievas davė kartu su vyru, du turėjau pati, o vieną pagimdžiau mudviejų bendrą. Tokia štai matematika", - paaiškino pokalbininkė.

Kiek vaikų namuose dabar ir kiek daugiausiai augo vienu metu kartu?

Dabar namuose penki: 3 metukų Oskaras, 13 metų Dovydas, 16 metų Roberta ir Benediktas, 18 metų Pijus. O 26 metų Matas ir 22 metų Guoda dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur abu sėkmingai baigė mokslus.

Jūs pati iš daugiavaikės šeimos?

Aš vienturtė. Mano vyras Vytautas - iš dviejų vaikų šeimos.

VAIKAI. "Visus septynis surinkti į būrį šiandien sudėtinga, - sako Kristina, - du iš jų gyvena Anglijoje, kiti - labai užsiėmę..." Nuotrauka iš asmeninio albumo.

Gausi judviejų šeimyna - sąmoningas jūsų pasirinkimas ar likimo staigmena?

Ir taip, ir taip... Kažkada vaikystėje, kai žiūrėjau kino filmą "Muzikos garsai", neatsargiai pasvajojau apie didelę šeimą, - juokiasi.

O kai svajonė išsipildė - neišsigandote?

Ne. Man vaikai nebaisūs, aš su jais visą gyvenimą susijusi. Visa mano profesinė ir visuomeninė veikla - pedagoginė, socialinė ir panašiai...

Kur pasisukate - vaikai. Ir namie, ir darbe. Rytą vakarą... Jums ne per daug tos pačios srities?

Ne. Per mažai... Aš esu veiklos žmogus. Kai atsikraustėme į Klaipėdą, ieškojau čia darbo, sunkiai sekėsi, todėl užsiėmiau projektine veikla, rengiau ir administravau ES projektus. Vėliau su penkių aktyvių tėvų pagalba įkūriau Vakarų Lietuvos tėvų forumą, nes manau, jog būtina spręsti švietime įsigalėjusias problemas. Dabar mūsų komandoje nemažai pažangių pedagogų, teisininkų, ekonomistų, psichologų...

Kokią didžiausią bėdą mokyklose įžvelgia aktyvūs tėvai?

Didelė sistemos bėda - kad vaikams neįdomu mokytis, nėra motyvacijos. Mes manome, kad atėjo laikas pereiti nuo standartizuotų mokyklų prie personalizuoto mokymosi. Jeigu nebus sąlygų atsiskleisti įgimtiems vaikų gabumams, nebus ir motyvacijos...

Tikriausiai turite pedagoginį išsilavinimą.

Išsilavinimų turiu keletą... Vilniaus konservatorijoje baigiau fortepijono studijas, dar turiu socialinės pedagogikos bakalauro diplomą, esu baigusi ir edukologijos magistrantūrą, o nuo rugsėjo mokausi Klaipėdos universitete - kibau į naujas studijas, kurios vadinasi regionų valdysena...

Kam jums tai?

Pravers rengiant įvairius projektus.

Jūs priklausote Vaiko gerovės komisijai, Šeimos tarybai, dalyvaujate įvairiuose projektuose, skaitote paskaitas pedagogams ir tėvams... Ar jūsų vaikai ir vyras nesiskundžia, kad nebūnate namie?

O, dar aš esu Danės vietos bendruomenės tarybos narė... - juokiasi. - Taip, buvo toks etapas, kad namo grįždavau pusę dešimtos vakaro, kai skaičiau paskaitas Lietuvos tėvų forumo projekte.

Ne tik aš, mūsų visa šeima socialiai aktyvi, pilietiška, galima sakyti, "hiperaktyvi"... Mes savo vaikus įtraukiame į įvairiausią visuomeninę veiklą ir taip būname kartu. Pavyzdžiui, neseniai su dukra abi parašėme projektą ir gavome jam finansavimą...

O kas tuomet tvarko namus, skalbia, gamina maistą?

Tvarkome visi. Aš gaminu maistą, skalbia vyras.

Po to, kai jūs įjungiate skalbimo mašiną?

Aš nemoku jos įjungti, - juokiasi. - Esu dėkinga vyrui, kad šitą darbą dirba jis.

O maistą ruošiate dėl to, kad mėgstate gaminti ar kad reikia?

Visaip būna, kartais reikia, kartais - pagauna įkvėpimas... Patinka kepti tortus, picas...

20 metų praktikos švietimo sistemoje, visuomeninėje veikloje... Bendraujant su savo vaikais, ypač keturiais paaugliais, tai padeda?

Be abejo, visos žinios ir patirtis padeda. Laikui bėgant jos, žinoma, keičiasi, tuomet keičiasi ir suvokimas, o su juo - požiūris į vaikų auklėjimą. Šiandien daug ką daryčiau kitaip nei, tarkime, prieš 10 ar 5 metus.

Kai beveik prieš dešimtmetį sutikote Vytautą, vaikų amžiaus amplitudė buvo...

Nuo 5 iki 17 metų.

Įsivaizduoju, kad namuose teko kurti valstybę su savo struktūra ir hierarchija...

Taip, nes kuo daugiau aiškumo, kas už ką atsakingas, tuo visiems lengviau, daugiau tvarkos. Išimtis pas mus taikoma tiems, kurie tais metais baigia mokyklą: jiems buitis neužkraunama, kad visas laikas liktų mokslams.

Kokiais būdais motyvuojate vaikus mokytis?

Kalbamės, aiškiname... Pavyzdžiui, Vytautas kartais rodo vaikams prie konteinerio ateinančią porelę - kaip motyvuojantį mokytis pavyzdį... Bet kai pastebėjau, kad tie žmonės visada taip švelniai, su meile vienas kitą bučiuoja, sakiau vyrui: gal tu neberodyk, nes tie žmonės tokie laimingi, - juokiasi. - Iš tiesų sunku apibrėžti, kas iš tikro yra laimė. Tik išsilavinimas? Dabar populiaru taip manyti, bet akivaizdu, jog ne tik tai.

Bandome atrasti tai, kas kiekvienam iš vaikų patinka, kam jie gabūs. Pavyzdžiui, mūsų Roberta, kuriai dabar 16 m. ir kuri mokosi E. Balsio menų gimnazijoje, smuiko klasėje, jau nuo trejų metukų demonstravo absoliučią klausą. Jai, viena vertus, paprasčiau rinktis gyvenimo kelią - pats Dievas parodė, kur eiti, bet, kita vertus, gabiuosius, įpratusius lengviau skintis kelią į sėmę, dažniau apleidžia noras sunkiai dirbti...

Žinoma, yra buvę etapų, kai vienai ar kitai mūsų atžalai mokytis pasidarė neįdomu, pažymiai suprastėjo, tačiau susigriebė patys ir po kurio laiko savanoriškai kibo į mokslus.

Kaip drausminate? Ar baudžiate?

Didžiausia "bausmė" - atitraukimas nuo kompiuterio. Tuomet tiesiog atsiranda erdvės tam, kam labiau reikia.

Ar jūsų "hiperaktyvumas" - iš mamos? Galbūt ji pedagogė?

Ji medikė. Ramus, sėslus, artimiesiems atsidavęs žmogus. Mama kilusi iš keturių vaikų šeimos, kurioje buvo vyriausia, tad įprato visais rūpintis, į viską žiūrėti labai atsakingai, rimtai... Ji yra mano moralinis balsas.

O jūsų tėtis?

Tėtis - mano draugelis, - juokiasi. - Kartu eidavome žvejoti, visokius gyvūnus abu į namus tempdavome... Oi, kaip dabar norėčiau pažvejoti...

Ką jums sako tas vidinis moralinis mamos balsas?

Vadovaukis protu, o ne jausmais... Pirmiau kelis kartus pamatuok, paskui kirpk. Neskubėk, tavo laikas ateis pats. Apie savo planus niekam nepasakok, nes jų gali ir neįgyvendinti. Geriau mažiau draugų ir daugiau meilės savo artimiesiems...

Klausote?

Ne visada... Kol jaunas esi, idealizmu gyveni. Ir dabar dažniau tenka derinti jausmus su protu, - šypsosi. - Bet kai dabar prisimenu mamos patarimus, suvokiu, kad ji buvo teisi. Kiekvienas, matyt, savo kailiu turime pajusti. Ir mano vaikai taip pat... Jeigu jie savo kailiu nepatirs, jokie patarimai nepadės. Tai tik įspėju, o paskui jau būna matyti...

O kas jūsų šeimoje yra moralinis balsas vaikams?

Abu... Ypač tėtis - kovotojas už teisybę. Jis labai spaudžia dėl sąžiningumo, teisybės, atvirumo... Sako vaikams: jei dorai elgiesi, tai neturi ko bijoti.

Kartą du mūsų vaikai rado piniginę, parnešė namo, pažiūrime - o ten gal kelios dešimtys tūkstančių litų, tiksliai jau nebeatsimenu sumos, kredito kortelių daug ir t. t. Tėtis klausia: "Vaikai, ar jūs uždirbote tuos pinigus?" Ne... Aš klausiu: "Jeigu jūs pamestumėte piniginę, ar norėtumėte, kad jums ją grąžintų?" Taip...

Skambina Vytautas tam žmogui ir sako: "Jums tikriausiai šiandien labai liūdna... Neliūdėkit - mes radome jūsų piniginę."

Turbūt buvo koks didelis verslininkas?

Žmogus iš stambios teisininkų kompanijos.

Atsidėkojo?

Davė vaikams 500 litų.

Ar jūsų daugiavaikę šeimą remia valstybė?

Ne, jokių pašalpų negauname. Abu dirbame. Vyras - versle, jis finansų ekonomistas. Aš iki šios dienos dirbau Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centre, bet nuo rytojaus būsiu bedarbė. Tikiuosi, neilgai... - šypsosi. - Vaikai vasarą stengiasi dirbti, beje, vienas iš jų jau kelerius metus turi savo internetinį verslą, užsidirba.

Kur pinigus išleidžia?

Investuoja į verslą.

Kokios dovanos tikitės šį sekmadienį?

Oi, mamai kiekviena diena yra Motinos diena... - šypsosi. - Mes nelabai sureikšminame švenčių. Gerbti, mylėti žmogų reikia kasdien, ne tik per šventes... Kita vertus, šventė mums tai ir primena. Tai graži proga sustabdyti kasdienį lėkimą ir pabūti su šeima.