Viggo'as Mortensenas: "Jums nereikia tiesos apie mane"

Jūs niekada nesužinosite apie mane visos tiesos. To nereikia nei jums, nei man.

Regis, apie aktoriaus meistriškumą pirmą kartą susimąsčiau būdamas aštuonerių metų, kai mokykloje vaidinau drakono užpakalį. Drakonas buvo ilgas, tad mes buvome dviese - aš ir kitas vaikis. Jam atiteko galva ir visi tėvų aplodismentai. O aš sėdėjau užpakalyje ir galvojau: "Tai štai ką reiškia būti aktoriumi."

Nemėgstu pliurpti apie vaikystę, šeimą, asmeninį gyvenimą ir kitą personalinį mėšlą. Pasakai žodelį, o paskui gailiesi visą gyvenimą.

Kino industrijoje yra tik vienas standartas, kuris man iš tikro patinka: spaudos konferencija - viena valanda. Pats tas, kad spėtum prikalbėti nesąmonių ir neleistum žurnalistams prisikasti iki vidaus.

Vieni laiko mane sekso simboliu, kiti senu pirdžiumi, o man pačiam nesinori nuvilti nei vienų, nei kitų.

Man nepatinka titulas "Seksualiausias vyras iš gyvų". Todėl, kad jis netiesiogiai užsimena, jog dar yra ir seksualių numirėlių.

Patys baisiausi žmonės yra tie, kurie stengiasi patikti visiems.

Galima būti liūdnam. Arba piktam. Arba sugniuždytam. Arba pamišusiam. Ir kaskart rasti sau pateisinimą. Bet negalima būti nuobodžiam. Todėl, kad tiems, kurie nuobodūs, nėra jokių pateisinimų.

Turiu vieną problemėlę: visiškai nesugebu įsiminti gerų pokštų.

Aktorius - tai žalia mėsa, po kuria ugnį pakuria režisierius.

Aktoriaus meistriškumas - abejotina dorybė. Anot Josepho Campbello (JAV mitologijos tyrinėtojas. - Red. past.), svarbiausia gyvenimo privilegija - būti savimi.

Kad pasijustum kūrybingu žmogumi, visiškai neprivalai daryti ką nors, ką žmonės vadina kūryba. Gyvenimas irgi kūryba, ir kurti tenka kasdien.

Apie tai, kad reikia gyventi neturint galvoje kruopščiai sudaryto plano, geriausiai pasakė Robertas Louisas Stevensonas. Jis rašė: "Sėkmingai žengti keliu - svarbiau, nei atsidurti reikiamoje vietoje".

Aš visuomet maniau, kad geri dalykai patys mane atras. Todėl neturiu jokio karjeros plano. Tikriausiai turėtų toks būti, bet vis dėlto jo nėra.

Gyvenimas per trumpas, kad tai, ką darai, darytum blogai.

Aš filmavausi krūvoje kvailų filmų. Bet jeigu galėčiau pakartoti tą gyvenimo atkarpą, vis tiek juose filmuočiausi. Tai gera pamoka, o pamokų praleidinėti negalima.

Apskritai tai aš tinginys. Bet žinau vieną svarbų dalyką: tingėjimą galima nugalėti tikslu.

Man regis, išmintingiausias būdas nugyventi gyvenimą - tai nuolat ruoštis neišsprendžiamoms problemoms, kurios niekada neiškils.

Kalbant apie religiją, mano atsakymas toks, kaip eilutė iš Walto Whitmano "Žolės lapų" (19 a. amerikiečių poeto eilėraščių rinkinys "Leaves of Grass". - Red. past.): "Kiekvienas daiktas man byloja Dievą, bet aš jo visiškai nesuprantu."

Man patinka, kad skandinaviškoje mitologijoje teisuoliams nežadamas rojus. Vienintelis atpildas - žinojimas, jog gyvenimą nugyvenai teisingai.

Mes mirtingi, ir nieko negalime padaryti. Galime nebent pakeisti savo požiūrį į tai.

Artėdamas prie penkiasdešimties, ėmiau pastebėti, kad palaipsniui lėtėju. Bet mane tai mažai jaudina. Juk tai greitai praeis. Po 50 metų - garantuotai.

Tai, kad reikės mirti - ne baisu, o veikiau nelabai sąžininga.

Man mirties baimė - tai ne nebūties baimė. Tai baimė, kad nespėsiu perskaityti visų gerų knygų, pamatyti visų gerų pjesių, gerų filmų ir pabūti visose įdomiose vietose.

Viską, ką gali pamatyti pats, turi pamatyti pats.

Žaviuosi tais, kurie bet kur gali pasijusti kaip namie.

Man patinka gyventi miške. Žmonių nematyti, o tai svarbiausia.

Regis, aš turiu pačią mažiausią batų kolekciją visame Holivude. Bet man tai nerūpi. Mėgstu vaikščioti basas.

Nusispjaut - štai koks mano požiūris į pinigus. Ką dar galiu pasakyti? Sutinku su Juoduoju Elniu (Ogallala Sioux (1863-1950) - siju genties šamanas. - Red. past.), kuris pasakė: "Tas, kuris prisirišęs prie šio pasaulio vertybių, gyvena nežinioje, gličių savo paties aistrų bei troškimų gyvačių ryjamas." Ką čia ir pridursi.

Į darbą ir uždarbį šiandien žiūrima pernelyg rimtai. Manau, jau niekas negalėtų pasakyti: "Žinote, įpusėjau labai gerą knygą, todėl atidėkime mūsų susitikimą rytojui." Štai kas blogai.

Pinigų turi pakakti maistui, vaikams ir kelionėms. Visa kita - nereikalinga.

Kas kartą, kai man baigiasi pinigai, gyvenimas būtinai ką nors mesteli. Taip ir gyvenu.

Po "Žiedų valdovo" gerbėjai man parašė tiek laiškų, kad lioviausi į juos atsakinėjęs. Manau, tai sąžininga: visiems neturiu laiko, o atsakinėti tik į kai kuriuos - tai įžeisti likusiuosius.

Kai pasirodo mano nauja knyga (Mortensenas rašo knygas; jose - eilės, fotografijos ir piešiniai; jo piešti paveikslai buvo rodomi filme "Tobula žmogžudystė". - Red. past.), ir aš dalinu autografus, į susitikimą dažniausiai ateina tie, kuriems esu "Žiedų valdovo" žvaigždė. Jie ateina dėl aktoriaus, o ne dėl poeto autografo. Kita vertus, jeigu paima į rankas mano knygą, tai jau gerai.

Labiausiai gerbiu tuos, kurie ateina sutartu laiku.

Mėgstu saldumynus. Šokoladas naudingas virškinimui. O jeigu ir ne, vis tiek aš jo daug valgau, ypač karčiojo.

Niekas pasaulyje labiau neįkvepia nei rizika.

Gaila, kad žmonės pamiršo paprastą tiesą: tavo paskutiniame kostiume nebus kišenių.

Vaikystėje norėjau būti vikingu.

Dosjė

Viggo'as jausnysis gimė 1958 m. spalio 20-ąją iš Niujorko kilusiai amerikietei Grace ir danui Viggo'ui P. Mortensenams.

Viggo tėvai išvyko į Pietų Ameriką, ten ūkininkavo ir susilaukė dar dviejų sūnų, Walterio ir Charleso.

Septynerių metų Viggo'as buvo išsiųstas į griežtą mokyklą Argentinos kalnuose. Po ketverių metų tėvai išsiskyrė, motina pasiėmė vaikus ir grįžo atgal į Niujorką.

Viggo'as lankė Watertowno mokyklą. Mokėsi puikiai.

1976 m. įstojo į St. Lawrence'o universitetą Niujorke. Jį baigęs išvyko į Daniją, dirbo kas pasitaikė, net gėlių pardavėju.

1980 m. pradėjo aktoriaus karjerą Brodvėjuje.

1982 m. sutiko mylimąją ir su ja grįžo į Niujorką. Čia dirbo padavėju. Pradėjo lankyti aktorystės pamokas. Po trejų metų debiutavo dramoje "Whitness".

1987 m. persikraustė į Los Andželą ir vedė pankgrupės solistę Exene Cervenką.

1988 m. sausio 28 d. susilaukė sūnaus Henrey'o.

1997 m. išsiskyrė su žmona.

Nuo 1990 m. visą dešimtmetį filmavosi antraeiliuose neigiamų personažų vaidmenyse. Jį galima pamatyti Seano Penno filme "Bėgantis indėnas", kartu su Alu Pacinu "Karlito kelyje", o juostoje "Pranašystė" Mortensenas suvaidino patį Liuciferį.

Antrojoje 10 dešimtmečio pusėje vis daugiau pasitaiko įdomesnių vaidmenų, kaip antai filme "Damos portretas" su Nikole Kidman arba "Eilinė Džein" su Demi Moore.

2005 m. pradeda dirbti su kanadiečių režisieriumi Davidu Cronenbergu. Rezultatas - filmas "Smurto istorija" (A History of Violence; 2005 m.). Vėliau jų bendradarbiavimas tęsėsi "Rytietiškuose pažaduose" (Eastern Promises; 2007 m.), kur jis suvaidino pagrindinį vaidmenį.

V. Mortensenas yra įkūręs leidyklą "Perceval Press", rašo apsakymus ir eiles, dainuoja (yra išleidęs keletą albumų), tapo paveikslus.

Filmografija

• 1985 m. - "Liudininkas" (Witness).
• 1988 m. - "Įsimylėjėliai" (Fresh Horses).
• 1991 m. - "Bėgantis indėnas" (The Indian Runner).
• 1993 m. - "Kairo rubinas" (Ruby Cairo).
• 1995 m. - "Raudonasis potvynis" (Crimson Tide).
• 1996 m. - "Damos portretas" (The Portrait of a Lady).
• 1996 m. - "Dienos šviesa" (Daylight).
• 1998 m. - "Tobula žmogžudystė" (A Perfect Murder).
• 1998 m. - "Psichopatas" (Psycho).
• 2000 m. - "28 dienos" (28 Days).
• 2001 m. - "Žiedų valdovas: Žiedo brolija" (The Lord of the Rings: The Fellowship of the Ring).
• 2002 m. - "Žiedų Valdovas: Dvi tvirtovės" (The Lord of the Rings: The Two Towers).
• 2003 m. - "Žiedų Valdovas: Karaliaus sugrįžimas" (The Lord of the Rings: The Return of the King).
• 2004 m. - "Idalgas" (Hidalgo).
• 2005 m. - "Smurto istorija" (A History of Violence).
• 2006 m. "Kapitonas Alatristė" (Alatriste).
• 2007 m. - "Rytietiški pažadai" (Eastern Promises).
• 2008 m. - "Geras" (Good); "Apalosa" (Appaloosa).
• 2009 m. - "Kelias" (The Road).
• 2011 m. - "Pavojingas metodas" (A Dangerous Method).
• 2012 m. - "Kelyje" (On the Road).