Kaip ES „atsisako“ rusiškų dujų: ypač gerai „sekasi" prancūzams ir belgams

(2)

Europa labai stengėsi sumažinti savo priklausomybę nuo rusiško kuro, praneša „Financial Times“ leidinys.. Nepaisant visų milžiniškų pastangų ir sankcijų, šiemet suskystintų gamtinių dujų (SGD) importas iš Rusijos į ES sumušė rekordus ir pasiekė 16,5 mln. tonų.

Rusijos suskystintų gamtinių dujų importas į ES šiemet pasiekė rekordinį lygį, nepaisant to, kad blokas bando nutraukti priklausomybę nuo dujų iš šios šalies po Maskvos visiško karo Ukrainoje.

Žaliavų duomenų teikėjo „Kpler“ duomenimis, gruodžio viduryje Europa importavo rekordinį 16,5 mln. tonų rusiškų suskystintųjų gamtinių dujų kiekį, t. y. daugiau nei pernai - 15,18 mln. tonų.

Šis kiekis taip pat didesnis už paskutinį rekordą, kuris buvo pasiektas 2022 m., kai buvo importuota 15,21 mln. tonų.

„Tai, ką matėme šiais metais, stebina“, - sakė Energetikos ekonomikos ir finansų analizės instituto analitikė Ana Marija Jaller-Makarevič (Ana Maria Jaller-Makarevič). 

„Užuot palaipsniui mažinę Rusijos SGD importą, mes jį didiname“.

Po Rusijos visiškos invazijos į Ukrainą 2022 m. ES užsibrėžė tikslą iki 2027 m. nutraukti bet kokio rusiško iškastinio kuro importą, tačiau į Europos uostus atkeliaujančių itin atšaldytų dujų siuntų kiekis ir toliau didėjo.

Skirtingai nei dujų importas vamzdynais, kuris sumažėjo iki minimumo, ir rusiškos naftos bei anglių importas, kuris ES uždraustas, rusiškų SGD importas vis dar leidžiamas ir auga, o tai rodo, kad „panikuojanti“ Europa vis dar stengiasi atsikratyti pigesnio tiekimo, sakė Jaller-Makarewicz.

Analitikai atkreipė dėmesį į tai, kad šiemet vis daugiau rusiškų SGD perkama neatidėliotinų sandorių rinkoje - 33 proc. rusiškų SGD importo į ES šiemet vyko pagal neatidėliotinų sandorių sutartis, palyginti su 23 proc. pernai, teigė energetikos konsultacijų bendrovė „Rystad Energy“.

Tokios bendrovės kaip „Shell“ ir „Equinor“ paskelbė nepirksiančios rusiškų SGD neatidėliotinų sandorių rinkoje. 

Kiti prekybininkai teigė, kad po invazijos neatidėliotinų sandorių krovinių sutartyse dažnai atsiranda sąlygos, užtikrinančios, kad SGD „nėra rusiškos kilmės“.

Tačiau šiais metais neatidėliotinų sandorių padaugėjo, nes prekybininkai „gali gauti pigiau pristatomų krovinių [iš Rusijos]“, sakė Christoph Halser, „Rystad“ dujų analitikas.

Jis pridūrė, kad iš Rusijos Jamalo terminalo į Europą gabenamų SGD kaina yra „gerokai mažesnė“ nei iš JAV gabenamų dujų.

Anksčiau Europa iš Rusijos importuodavo apie du penktadalius dujų, kurių didžioji dalis buvo tiekiama vamzdynais. Dabar bendras dujų importas iš Rusijos, įskaitant dujotiekio dujas, sudaro tik apie 16 proc. visų ES tiekiamų dujų.

ES pareigūnai įsitikinę, kad blokui nereikia rusiškų degalų, net jei dėl to tektų susitaikyti su didesnėmis kainomis ir pirkti dujas kitur.

Tačiau, kaip rodo laivų stebėjimo duomenys, šiais metais rusiškos SGD sudarė 20 proc. viso ES importuojamo jūrinio kuro, o pernai - 15 proc. Ne visos į Europą atgabentos rusiškos SGD suvartojamos regione, dalis jų perkraunama ir gabenama į kitas pasaulio dalis.

Šiais metais į Prancūziją įvežamų SGD kiekis šoktelėjo ir nuo 2023 m. išaugo beveik dvigubai. 

Remiantis „Kpler“ duomenimis, daugiau nei pusė siuntų atkeliavo į Diunkerko importo terminalą.

Prancūzijos energetikos bendrovės EDF ir „TotalEnergies“, taip pat Vokietijos valstybinė energetikos bendrovė „Sefe“ yra sudariusios terminalo naudojimo sutartis.

Belgija buvo antra pagal dydį Rusijos SGD importuotoja, nes jos Zebriugės uostas yra vienas iš nedaugelio Europos taškų, kur SGD iš ledo klasės tanklaivių, naudojamų tolimojoje šiaurėje, perkraunamos į įprastus krovininius laivus. 

ES vyriausybės susitarė uždrausti Rusijos SGD perkrovimą iš Jamalo į ES nepriklausančias šalis; ši priemonė įsigalios 2025 m. kovo mėn.

Naujasis ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas pažadėjo kitais metais pateikti planą, kaip blokas galėtų pasiekti 2027 m. tikslą atsisakyti viso rusiško iškastinio kuro.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen spalio mėn. davė suprasti, kad blokas galėtų padidinti JAV importą ir taip nuraminti išrinktąjį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris pagrasino dideliais prekybos muitais.

D. Trumpas įspėjo, kad ES turi įsipareigoti pirkti „didelius“ JAV naftos ir dujų kiekius arba rizikuoti, kad jai bus taikomi muitai.

Šaltinis: „Financial Times“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder