Vokiečių verslininkas: lietuvės visko turi per daug

Vokiečių verslininkas: lietuvės visko turi per daug

Baltijos šalis Pietų Vokietijoje vis dar yra terra incognita. Jeigu gatvėje užklaustumėte pašaliečių apie naujas ES nares, tai vokiečiai jums paminėtų Lenkiją, Čekiją, Vengriją. Lietuvą - vargiai.

Kai buvau dar vaikas, šalia gyvenanti kaimynė buvo kilusi iš Rygos. Norėdama aplankyti savo dukrą, jai tekdavo tris dienas praleisti kelionėje. Iš pradžių traukiniu važiuoti į Maskvą, o paskui į Rygą. Todėl Baltijos šalys atrodė esanti tolima žemė, pačiam pasaulio krašte, netgi toliau už Australiją. Štai ir dabar tiesiai iš Miuncheno galiu penkis kartus per dieną nuskristi į Ispaniją, galiu nuskristi į Niujorką, Čikagą ar Bankoką.

Bet norėdamas atvykti į Klaipėdą, esu priverstas skristi į Vieną, paskui į Vilnių, o tada dar tris valandas praleisti mašinoje.

- Kokie jūsų pirmieji įspūdžiai?

- Buvau maloniai nustebintas. Lietuva atrodo pažengusi daug toliau, nei galėjau tikėtis.

Paslaugų kokybė čia geresnė negu Rytų Vokietijoje, viešbučiai geri bei truputį pigesni nei pas mus, o maistas - ypač geras ir pigus. Ir nors už taksi paslaugas nuo Vilniaus oro uosto iki centro, kaip sakė draugai, gerokai permokėjau, tai nesugadino mano įspūdžio.

Pirmiausia nustebau, kad sekmadienį veikia parduotuvės. Dėl griežtų įstatymų Vokietijoje tai neįmanoma. Ir kokių prabangių parduotuvių Vilniaus centre yra! Jos niekuo nenusileidžia esančiom Vokietijoje.

Tik susimąsčiau, kas sau gali leisti jose apsipirkti. Sekmadienį Vilniaus centras buvo lyg išmiręs, vis galvojau, kur gi dingo žmonės. Ten tikrai trūksta gyvybės.

Maloniai nustebino apsilankymas "Akropolyje". Vokietijoje tokių centrų nėra, o man visai patiktų, kad toks būtų Miunchene. Juk ten gali rasti visko!

Nors čiuožyklos parduotuvėje tikrai nereikėtų. Man tai pasirodė labai amerikietiška. Tokios parduotuvės man primena fantastinius filmus, rodytus prieš kokį dvidešimt metų. Pasijauti lyg kitoje planetoje. Lauke - šalta, nyku, pilka, o viduje - viskas sterilu, viskas blizga, visko daug.

Tačiau gatvėse dar matyti sovietinis palikimas. Gatvių danga prasta, namus reikia renovuoti. Gal mano tėvų karta dar gyveno panašiomis sąlygomis, bet dabar niekas apie tokį gyvenimą net pagalvoti nenori.

- Ką galite pasakyti apie lietuvius?

- Na, pirma artimesnė pažintis buvo su kelių policininku. Viršijau greitį, tad teko mokėti baudą. Tačiau turiu pasakyti, kad policininkas buvo labai mandagus.

Man lietuviai kažkuo primena ispanus. Yra labai didelis skirtumas tarp italų ir ispanų. Štai italai tuoj puola bičiuliautis, pirmi tave užkalbina, įkalbinėja pirkti jo prekę. O ispanai daug santūresni. Jie laukia, kad tu juos užkalbinsi, tad lietuviai šiuo bruožu juos ir primena.

Jūsų žmonės - malonūs, neagresyvūs. Man buvo įdomu stebėti ir verslininkus. Vokietijoje tikro verslininko prototipas yra bankininkas.

Jis visada pasitempęs, ryši prabangų kaklaraištį. Lietuviai stengiasi sekti panašiu pavyzdžiu. Jų drabužiai gal ne tokie brangūs, bet jie seka įprastu Europos stereotipu.

Visai ne taip kaip rusų verslininkai. Stebėjau juos viešbutyje. Jų verslo apdarų etiketo supratimas labai skiriasi nuo europietiškojo. Vokietijoje pagalvočiau, kad tai kokie diskotekų savininkai, o ne rimti finansininkai.

Biuruose, kuriuose lankiausi, pasigedau stiliaus. Dažnas direktoriaus kabinetas man priminė senelės svetainę, prikrautą įvairių apdovanojimų, suvenyrų, garbės raštų už įvairius pasiekimus.

Vokietijoje darbuotojo užimamą vietą hierarchijoje iškart gali suprasti pažiūrėjęs į jo kėdę. Lietuvoje darbo vietose labai trūksta modernumo. Jaučiausi kaip nukeliavęs laiku trisdešimt metų atgal.

Ir Klaipėdos savivaldybė man pasirodė kaip prieštvaninė. Bet smerkti negaliu, juk tikriausiai yra svarbesnių sričių, kur reikia pinigus investuoti.

- O kaip lietuvės moterys?

- Jose visko per daug. Per ryškus makiažas, per trumpi sijonai, per aukšti kulnai, per daug auksinių papuošalų. Jos labai spalvingos, bet vokiečiai tai nelaikytų pozityviu dalyku.

- Ar teko apsilankyti Klaipėdos apylinkėse?

- Buvau nuvykęs į Palangą. Mane labai nustebino tas naujas viešbutis, kuris berods ir vadinasi "Palanga". Visame aplinkiniame kontekste jis atrodo ypatingai - moderniai ir patraukliai. Šaltą žiemos dieną tik tokiame ir norisi apsistoti.

O šalia esantys viešbutėliai - daug menkesni. Bet vasarą, ko gero, visai nesvarbu, kur nakvoti, juk visą dieną vis tiek praleidi gryname ore.

Tiesa, pastebėjau, kad visuose viešose vietose labai garsiai groja muzika, pradedant nuo taksi ir baigiant kavinėmis.

 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder