Voltas norėjo kurti piešinius, panašius į tuos, kuriuos matė komiksuose, tačiau jis neturėjo nė minutės laisvo laiko. Jo despotiškas tėvas, manydamas, jog visi dailininkai - dykaduoniai, žiauriai baudė Voltą.
Nepaisant to, Voltui pavyko įstoti į Čikagos menų institutą, kuriame jis suprato, kad jo tikri talentai - suvokimo ir koordinavimo srityje, o ne dokumentų tvarkymo.
Elijas Disnėjus, Volto tėvas, dailidė, fermeris ir statybų rangovas, negailestingai mušė savo vaikus, ir Voltas padarė išvadą, jog jis netikras jo tėvas.
Tėvui taip pat pavyko įskiepyti berniukui neapykantą žydams, ir Voltas niekuomet nepasikuklindavo atsiliepdamas apie juos. Bet tai jau kita istorija.
Kritikai ir psichologai mano, jog šie išbandymai ir ypač abejonės dėl jo kilmės tapo savotišku šablonu vėlesniuose Disnėjaus filmuose.
Pastebėta, jog Disnėjaus herojuose vaikas pažįsta pats save. Iš to fakto, kuris Disnėjaus herojus simpatingesnis vaikui, galima suprasti, kokios buvo jo paties problemos.
Su keliais doleriais kišenėje
1918 metais Disnėjus pamėgino įstoti į karo tarnybą, bet šešiolikos metų tarnybon neėmė. Tuomet Voltas prisijungė prie Raudonojo Kryžiaus ir buvo pasiųstas į užsienį, kur praleido metus prie sanitarinės mašinos vairo.
Grįžės į Kanzas Sitį 1919 metais Disnėjus pradėjo dirbti komercinės studijos meno direktorium.
Ten jis ir sutiko Ubą Aiverksą, jauną dailininką, tapusį jo verslo partneriu. Jie atidarė bendrą studiją ir įsigijo naudotą kamerą, su kuria darė kūrė minučių trukmės reklaminius filmus.
Filmai buvo parodyti tik vietos kino teatruose, ir galų gale partneriai perkėlė savo studiją į Los Andželą, kad būtų nors truputį arčiau Holivudo kino pramonės.
Šimtmečius dailininkai bandė pavaizduoti judančias figūras. Tobulėjant technikai tai tapo įmanoma. Multiplikacija sujungė muziką, balsus ir dažus.
Disnėjus, išvažiavęs iš miesto su 40 dolerių kišenėje, sutiko savo brolį Rojų, kuris turėjo šiek tiek daugiau pinigų ir daugiau noro ką nors daryti.
Pasiskolinę dar 500 dolerių, broliai atidarė krautuvę savo dėdės garaže.
O 1926 metų sausį Kalifornijoje buvo atidaryta pirmoji Disnėjaus studija. Du broliai Voltas ir Rojus priartėjo prie savo svajonės įgyvendinimo, pradėję kurti animacinius filmus.
Net nedidelio epizodo sukūrimas reikalavo direktoriaus, aktoriaus, garso operatoriaus, scenaristo ir muzikinio redaktoriaus talento. Voltas ir Rojus sugebėjo visa tai padaryti.
Kultinio Peliuko gimimas
Multiplikacinio filmo scenarijus panašus į didžiulį komiksą. Nuorodos išdėstytos vienoje eilėje peštuku pieštais penkių colių eskizais, kurie kaitaliojasi su dialogais, išspausdintais greta kiekvieno piešinėlio.
Kai tik šie parengiamieji maketai būna baigti, vadovas rengia konferenciją su animatoriais, kompozicijos specialistais, fono dailininkais ir muzikantais. Nuo pradžios iki galo procese dalyvauja tik vienas žmogus - vadovas.
Filmas susideda iš daugelio elementų: dialogų, spalvos, garso ir muzikos. Patį didžiausią vadovo darbą sudaro laiko parinkimas ir visų šių elelmentų, kurie sudarys baigtą filmą, kordinavimas.
Disnėjaus studijoje buvo tik du darbininkai - Voltas bei Rojus. Ir jie susidorojo.
1927 metais brolius apgavo ir atsiėmę iš jų teisę ekranizuoti "Osvaldą - laimingą triušį". Tai pastūmėjo Voltą pradėti kurti naują personažą - linksmą, energingą peliuką Mortimerą.
Pirmasias filmas apie Mortimerą - "Veržlus lėktuvas", buvo išleistas 1928-aisiais. Demonstravimas nebuvo toks sėkmingas, kadangi tuo metu pasirodė garsiniai filmai, sudarę konkurenciją studijos produkcijai.
Greitai Volto Disnėjaus studija gavo iš JAV Vyriausybės kontraktą mokomųjų filmų gamybai.
Projektai buvo tokie pelningi, jog studija visiškai atsisakė toliau kurti filmus apie Mortimerą.
1928 metais broliai sugrįžo prie energingos pelės idėjos. Įtemptai dirbant pasirodė trumpetražis filmas "Vilio garlaivis". Laivo kapitonas buvo maža pelė.
Taip gimė Peliukas Mikis (Mickey Mouse). Jį iš pradžių garsindavo pats Disnėjus.
Pirma didžiulė sėkmė atėjo 1929 metais su filmu "Kvailos simfonijos" ir pirmąja pasaulyje pilno metražo "Snieguolės ir septynių nykštukų" multiplikacija (1937 metais). Tarp šių filmų išvydo šviesą Plutas ir Gufis - kiti populiarūs Disnėjaus herojai, taip pat pirmasis spalvotas filmas su Peliuku Mikiu - "Koncertas".
Spalvotiems filmams gaminti prireikė išmokti naują profesiją. Iki to laiko specialistai - kompoziroriai, sukūrę bendras idėjas, perduodavo jas animatoriams. Dabar prireikė fono specialistų ir spalvos parinkimo konsultantų.
1940 metais išėjo "Pinokis" ir "Fantazija", 1941 metais pasirodė "Dambis". Karo metu Disnėjaus studija leido filmus amerikiečių kariams. Tuo metu tai buvo tiesiog būtina.
Tapo FTB informatoriumi
Galbūt jam norėjosi sužinoti, ar tikrai jis buvo savo tėvo sūnus? Išliko apie 500 puslapių iš jo pranešimų biurui. Apie tai galima pasiskaityti knygoje "Walt Disney: An American Original".
1948 metais Disnėjus pradeda savo garsiąją spalvotų gamtovaizdžių filmų seriją: "Gyvoji dykuma", "Dingstanti prerija", "Afrikos liūtas" ir "Baltoji negyvenama vietovė".
Lygia greta su šiais filmais jis kuria filmus vaikams "Lobių sala", "Robinas Hudas" ir "Merė Popins". Vėliau, 1955 metais, Kalifornijoje jis įkūrė pirmąjį disneilandą - atrakcionų parką. Paskui tokie buvo atidaryti Floridoje, Tokijuje ir Paryžiuje. Tačiau tai buvo tik pradžia.
Bus daugiau
Išvertė P. Pamerneckas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą