Vyno profesionalų bendruomenė - Lietuvos vyndarių asociacija, tradiciškai rinkusi geriausius metų šalies vynus, šiemet iš 44 pretendentų išskyrė V. Kanapkos 2014 metų gamybos raudoną pusiau saldų vyną. Geriausio lietuviško vynuogių vyno kategorijoje šis tradiciniu būdu pagamintas gėrimas pelnė bronzos medalį.
Paveldas
V. Kanapkos kiemas panėši į botanikos sodą. Gėlės, daržovės, vaisių medžiai, uogų krūmai, nematyti augalai... Paprašytas parodyti, iš ko gamina savo "paveldą", šeimininkas pirmiausiai nusiveda prie juodųjų agrastų krūmo. Įspūdingo dydžio, išsikerojęs. "Čia 'Jošta' - juodųjų agrastų rūšis. Esat tokius matę? Paragaukit..." Šalia - persiko medis, gausiai apkibęs vaisiais, greta jo - nektarinas, pakraigėje - vynuogės, už pavėsinės - sena derlinga obelis...
Dideli vaismedžiai. Jūsų sodinti?
Taip. Gyvename čia jau 30 metų. Šitą namą savo rankomis stačiau. Per trejus metus įsirengėme, po truputį. Iš pradžių tik virtuvę. Pinigų nebuvo, viskas iš algos. Vis taisėme, rekonstravome, tobulinome. Šiemet apšiltinome.
Namas galingas. Iš ko išmokote tokius statyti?
Aš - statybininkas. Baigiau Klaipėdos politechnikumą. Taip, namas galėjo būti mažesnis, ne toks aukštas, geriau į plotį, bet kad tais laikais neleido daryti kaip nori. Toks projektas buvo, ir viskas. Net rūsio negalėjai gilesnio įsirengti. Chruščiovo laikais - 1,5 metro, Brežnevo - 1,7 metro, turėjai susirietęs kūrenti... Apie 1980 metus jau leido turėti iki 2,2 m gilumo rūsį.
Daug augalų pas jus, viskas veši, išravėta, prižiūrėta... Jūs su žmona čia ir sukatės per dienas?
Per dienas nesisukame - abu dirbame. Mano žmona vadovauja Kretingos muziejui, o aš ją saugau, - juokiasi.
Turbūt turit užvadėlių?
Vieną sūnų. Jis karinio jūrų laivyno jūreivis. Ne itin domisi sodininkyste...
O vyndaryste?
Didžiuojasi mano pasiektais rezultatais, pasidžiaugia, bet pats nėra labai įsitraukęs.
Anūkų turite?
Tai kad sūnus dar jaunas - tik 24 metų. Dar nevedęs.
Ar seniai pats vyndaryste užsiimate?
Nuo 2000 metų. Vyšnių daug turėjom - pamėginom. Tiesą sakant, rezultatas nekoks buvo - saldus sirupas, ir tiek, bet azartas pagavo. Įsivažiavau... Paskui žmogus va juodųjų agrastų krūmelį padovanojo, dar knygą smetoninę davė apie vynus...
Ir kiek toli pažengėte per 15 metų?
Pradėjau nuo 10 litrų, pernai rūsyje apie 400 litrų vyno turėjau, šiemet, manau, 900 l pasieksiu - labai daug uogų užderėjo. Gaminu vyną iš braškių, aviečių, vyšnių, juodųjų, raudonųjų, baltųjų serbentų, žalių (nesunokusių) ir juodųjų agrastų, mėlynių, obuolių, vynuogių, apelsinų, rabarbarų, moliūgų... Iš viso 18 rūšių vaisių ir uogų.
Sakėte - iš moliūgų?
Taip. Kartą pažįstamas virė saldainius iš moliūgų, sako, daug sunkos liko - gal nori pabandyti vyną pagaminti. Pabandžiau, draugams daviau paragauti - galvojo, kad iš vynuogių.
O kurį iš jų žmona labiausiai giria?
Jai labiausiai patinka šampanas, - juokiasi, - bet ji yra pirmoji mano atradimų degustatorė ir kritikė.
ŽALIAVA. "Vynas iš juodųjų agrastų po metų įgauna šokolado poskonį", - sako kretingiškis vyndarys Vytautas Kanapka, kurio tradiciniu būdu pagaminti gėrimai pripažinti A kategorijos tautinio paveldo produktu.
Šampano nedarote?
Na, ne. Nors, palaukit, kai ko atnešiu... Ragaukit.
Šampanas. Skanus. Jūsų gamybos?
(Juokiasi) Čia yra neprinokusių agrastų vynas. Kitąmet Vyndarių asociacijos konkursui žadu pristatyti.
Jūsų vynas pripažintas tautinio paveldo produktu. Kokią naudą to pajutote, jei neminėsime garbės?
Tiesą pasakius, dar ir pats dorai nežinau... Reikės išsiaiškinti. Regis, turėsiu teisę rengti degustacijas. Mano produkcijai buvo suteikta A kategorija. Tai reiškia, kad savo produktui nenaudoju jokių šiuolaikinių technologijų. Viskas pagal senas tradicijas.
Ar valstybė remia jūsų amatą?
Kol kas žinau tik tiek, kad turiu sumokėti Žemės ūkio ministerijai 57 eurus.
Už ką?
Nežinau.
Už tai, kad buvote apdovanotas sertifikatu?
Na, taip, - juokiasi. - Bet, sakė, grąžins.
O kas grąžins?
Ta pati ministerija. Aš sumokėsiu, o po to ji grąžins.
Įdomu... Man regis, valstybė yra įsipareigojusi padėti tautinio paveldo produktą realizuoti ir populiarinti...
Lietuvos vyndariams - turiu galvoje amatininkus, degustacijų rengti negalima ir parduoti savo produkciją taip pat draudžiama. Pas mus jau taip yra: visi keikia rusišką tvarką, bet daro kaip rusai. Tik Rusijoj negalima naminiu vynu prekiauti. Latvijoje galima, Estijoje galima, prancūzams, ispanams galima... Lietuviams negalima.
Sako, nugirdysit tautą.
O monopolistai tautos negirdo... - juokiasi. - Škotiškas, airiškas viskis, kuriais valstybė leidžia prekiauti, - taigi ta pati naminukė. Prancūziškas brendis - tas pats vynuogių vynas, spirituotas, išlaikytas ąžuolo statinėse. Mūsų vynas būtų gana brangus, nes jis geros kokybės, butelis 12-15 eurų kainuotų. Ta tautos dalis, kuri girdoma ir jau nugirdyta, dabar parduotuvėje gali vyno nusipirkti už du eurus, yra net už 87 euro centus berods.
Skonio reikalas...
Taigi... Tą patį galiu pasakyti ir apie tuos brangiuosius vynus. Aš ragavau pirktinių vynų ir už 20, ir už 50, ir už 120 litų - žalia rūta, tai kad jie visi vienodi! Urmu pagaminti. Atveža, supilsto, etiketes užklijuoja... Kainos skiriasi - skonis tas pats. Valdžia leidžia pardavinėti vyną, jei pagamini ne mažiau kaip 10 tonų per metus: tada atseit tautos negirdai. O jei pagamini tik toną - girdai.
O jūs vyno receptus pats kuriate ar nusižiūrite?
Pats. Pasiskaitau ir knygose, ir internete, pasidomiu, bet nesivadovauju aklai. Net ir vyndarių biblija vadinama knyga - neatsimenu autorės, berods anglė - man ne biblija: ne su viskuo sutinku. Dalijamės patirtimi ir tarp kaimynų, ir tarp Vyndarių asociacijos narių, pasitariame, bendraujame, bet kiekvienas savo receptus turime.
Ir paslapčių?
Taip, ir paslapčių turime, ne viską pasakojame, - šypsosi.
Ar pasakytumėt, kaip, pavyzdžiui, vyšnias užraugti? Daug užderėjo šiemet.
Tikrai kad uogų metai. Kodėl gi ne - pasakysiu.
Vyšnių vynas
Nuo ko pradėti?
Reikia stiklinio indo. Uogos turi būti sausos. Jei lietus nulijo - palaukit, kol nudžius. Tada imat ir traiškot rankomis. Ir nelaikykit ilgiau kaip 2 savaites.
Kauliukus išimti?
Ne. Nebus skonio. Bet ilgai laikyt negalima - paskui iš jų pradeda eiti cianidas.
Uogas plauti?
Jeigu nuplausit - neliks natūralių mielių. Vynui tas nėra gerai. Tada reikės dėti mielių.
Bet uogos nelabai švarios, apdulkėjusios...
Juk viską išpilsit su nuosėdom. Apie 20 proc. produkto išpilame kaip nuosėdas.
Kiek reikia cukraus, vandens?
Jeigu turite, tarkime, 10 litrų uogų, tai reikės 4 kg cukraus ir 8 litrų šilto vandens. Kitaip tariant, 1 kg cukraus reikia dėti į 5 litrus misos. Cukrų ištirpinkite vandenyje. Aš įberiu šiek tiek citrinų rūgštelės, nedaug, sandariai uždarau, įstatau burbuliatorių, palaikau 9 dienas, nukošiu per "marlių", uogas metu lauk, skystį sandariai laikau, kol baigiasi fermentacija. Po to skystį reikia vėdinti - papylioti kokį pusvalandį iš vieno indo į kitą, kad išeitų anglies dvideginis. Tada palieku, kad savaime nuskaidrėtų. Kai nuskaidrėja, po poros parų, perpilu į didelį indą ir dar mėnesiui palieku. Tada jau per žarnelę supilstau į butelius.
Išdovanoja
Rabarbarai, moliūgai... Kokios žaliavos dar nesate išbandęs?
Dar ketinu pagaminti imbiero vyno. Sako, įdomus skonis.
Ar daug šiame krašte ir apskritai Lietuvoje vyndarių?
Asociacijai priklauso 33 nariai. Daugiausiai jų, oficialių, yra aplink Kauną. Kretingoje, Klaipėdoje, Šilutėje - po du, Mažeikiuose - trys.
Vytautai, kam jums tos išlaidos? Juk ką investuojate, nebeatgaunate.
Neturime teisės atgauti net tiek, kiek investuojame. Tik dovanoti. Tarsi milijonieriai būtume. O dar kiek nuostolių patiriame... Kiek litrų išpilu, kai nepavyksta... Šiemet, matau, mėlynių vyną gali tekti išpilti, jei nepavyks išgelbėti. Pernai pienių vynas suactėjo...
O kodėl?
Matyt, negerai išploviau fermentacijos tarą. Kitąkart oro pagauna - ir viskas.
Koks jūsų rūsio vynas pats seniausias?
Ilgiau nei metus neišlaikome. Išdovanojame.
Iš mamos ir senelio
Polinkį į tokį amatą iš ko paveldėjote?
Iš mamos. Ji pagamindavo vyno šeimos šventėms. Mama išmoko iš savo tėvo. Senelis gyveno vidury miškų, Šačių kaime, Skuodo rajone. Turėjo 1,5 tūkst. obelų, 500 kriaušių ir 300 avilių. Per tą turtą vos į Sibirą nebuvo ištremtas - nedaug trūko, bet spėjo kolūkiui viską perrašyti. Kai perrašė, pats tapo kolūkio sodininku-bitininku: taip vadinosi jo pareigos.
O kur jūsų tėviškė?
Tėvas gimė Punske. Mano senelis iš tėvo pusės kilęs nuo Suvalkijos, jis buvo Lietuvos savanoris. Kai atėjo rusai, pasitraukė į Lenkiją. Ten gimė penki jo vaikai: mano tėvas, jo brolis ir dar trys seserys. Iš Punsko po karo senelis, mano tėvas ir jo brolis grįžo į Lietuvą, bet buvo suimti rusų ir kalinami Šilutės lageryje šešerius metus. Po Stalino mirties paleido. Tada jie išvažiavo gyventi į Kaliningradą. Aš ten gimiau ir augau iki 7 metų. 1961 m. grįžome į Klaipėdą. 20 metų gyvenau uostamiestyje. Mokiausi 15-ojoje vidurinėje. Atsimenu, rusų kalbos mokytoja sakė, kad iš tikro mano pavardė yra Konopko. Sakau, kaip čia dabar: tėvai ir protėviai - lietuviai, o aš staiga tapau ukrainiečiu, - juokiasi.
Ar gausi jūsų tėvų šeima?
Užaugome keturi broliai. Vieno neseniai netekome, likome trys. Vienas iš mano brolių yra kunigas - Petras Algirdas Kanapka. Jis vienintelis Lietuvoje turi moralės teologijos daktaro laipsnį. Baigęs Kauno kunigų seminariją, mokėsi Romoje, Šv. Alfonso akademijoje. Klebonauja Skardupiuose prie Marijampolės. Yra išleidęs knygų... 1985 m., kai buvo 25 metų, dviračiu parmynė į Lietuvą iš Vladivostoko. Per 165 dienas įveikė per 11 tūkstančių kilometrų.
Kokia buvo, tokia ir liko
Kaip susipažinote su savo žmona?
Jos pusseserė mus supažindino. Prieš 34 metus tai buvo, 1981 metų kovo 1 dieną. Birželio 6 d. susituokėme.
Po trijų pažinties mėnesių?
Taip.
Sakytum, negalima po tokio trumpo laiko tuoktis...
Kam negalima - tas tegu ir nesituokia, - juokiasi.
Kuo patraukė jus Vida prieš 34 metus?
Nuoširdumu. Nesavanaudė, labai geros širdies, graži. Sunkiu metu atjautė, pagalbą suteikė. Tokia buvo, tokia ir liko.
Ar mokslus bent buvo spėjusi pabaigti?
Kai susipažinome, ji buvo baigusi Vilniaus universitetą, istorijos studijas, ir jau metus direktoriavo Kretingos muziejuje. Iki šiol tą patį darbą dirba.
Kas svarbiausia, kad šeima tiek laiko neiširtų?
Reikia mokėti nusileisti vienas kitam. Visko būna, pasipykstam, bet praeina valanda - ir vėl gerai. O ką laimėsi pykdamas? Et... Svarbu, kad geras žmogus būtų. Būtų bloga - negyvenčiau, - šypsosi.
Žmona, matyt, jumis pasitiki, kad leidžia užsiimti tokia veikla. Kitas, žiūrėk, ir prisiragautų, ir nusiragautų galutinai...
Kai darbu užsiimi, nėra kada ragauti. Va kai neturi ką veikti, tada... Matot, kiek pensininkų nuo pat ryto stoviniuoja prie parduotuvės. Nėra kuo užsiimti - tai ir ragauja...
Nejaučiate pavojaus?
Kai pajaučiu - einu miegoti. Vynas - ne "šnapsas", jo neryji kaip vandens... arba kaip degtinės, - juokiasi. - Vyną reikia palengva ragauti.
Kas dirba, tas turi
Įžengus į jūsų valdas, galima pagalvoti: o, kokie turčiai čia gyvena...
Kokie ten turčiai! Baikit juokus.
O kaip pasakytumėt apie save? Vargstate?
Nei vargstam, nei lobstam. Reikia dirbti - ir turėsi. Gyvenam gerai, visko užtenka. Kad tik sveikata nešlubuotų, nes baisiai gydymas pas mus brangus... Man prieš porą metų prisireikė abiejų pečių operacijos, tai pirmą kartą gyvenime biuletenį ėmiau. Visą gyvenimą dirbau, mokesčius mokėjau - ir vis tiek pinigus turėjau mokėti už operaciją ir gydymą.
Ar trūksta ko nors iki visiškos laimės?
Kad man leistų pragyventi iš savo amato. Aš pats noriu užsidirbti oriai senatvei, prisidurti prie pensijos. Mūsų valdžia, atrodo, moka tik drausti, atimti, kontroliuoti, kištis, nuobaudas skirti... Pabendrauju su latvių vyndariais, sako, mes pasigaminam, parduodam, mokesčius susimokam ir gyvenam toliau. Taip ir aš norėčiau: kad leistų dirbti, užsidirbti... Sumoku valstybei - ir gyvenu sau.
INFORMACIJA
Tautinio paveldo produktai - nemasinės gamybos sertifikuoti amatininkų dirbiniai, pagaminti rankomis iš tradicinių žaliavų arba naudojant senąsias ar jas atitinkančias naujas technologijas, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama valstybiniu mastu skatinti tradicinių amatų veiklą, nutarimu patvirtino Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2012-2020 metų programą. Įgyvendinant šią programą dalyvauja Žemės ūkio ministerija, Kultūros ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, savivaldybės ir kitos institucijos.
Tradiciniams amatininkams, kurių gaminiai pripažinti tautinio paveldo produktais, teikiama valstybės pagalba leidinių leidybai, tradicinių amatų mokymo programų organizavimui, dalyvauti ir pristatyti savo gaminius parodose ir kituose renginiuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Valstybė užtikrina tautinio paveldo produktų apsaugą, įgalina amatininkus saugoti ir skleisti sukauptą tradicijos patirtį, teikia pagalbą ir sudaro sąlygas tautinio paveldo produktus realizuoti ir populiarinti.
Šaltinis: www.tautinispaveldas.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą