Živilė Vaškytė-Lubienė: Televizijoje norisi daugiau teigiamų naujienų

Nors dabar madinga sakyti, kad televizoriaus nežiūri, vis tiek televizija daugeliui dar yra pagrindinis informacijos ar pramogų šaltinis. Kai dirbi televizijoje, stengiesi, kad žmogus gautų kuo objektyvesnę ir patikimą informaciją. Susidaryti nuomonę apie vieną ar kitą faktą, įvykį, viešo asmens elgesį - paliekama pačiam žiūrovui. Žurnalistas turi informuoti, o kiekvienas tą informaciją gavęs, atsirenka ir susikuria savo vaizdinį galvoje ar nuomonę. Mano darbas yra žmogui pasakyti, kas įvyko ir, jei įmanoma, kodėl tai įvyko.

Kalbant apie informacines laidas, turbūt būtų galima sakyti, kad jos atspindi tai, kas vyksta mūsų valstybėje. Man visada norisi pranešti kuo daugiau teigiamų, džiugių naujienų, norėtųsi, kad tas vaizdas būtų kuo šviesesnis ir pozityvesnis. Bet gyvenimas juk visoks ir, norėdamas atspindėti jį tikroviškai, negali visko dažyti tik šviesiomis pastelinėmis spalvomis, tenka parodyti ir tamsių atspalvių.

Dažnai diskutuojama, žiūrovas nori matyti labiau neigiamus dalykus ar teigiamus. Kas būtų, jei televizija nepasakotų apie liūdnus ar skaudžius reiškinius? Pasaulis nuo to geresnis turbūt netaptų, nors ir labai norisi tikėti, kad galėtų būti kitaip. Jei pakaktų nerodyti kriminalų ir žmonės nustotų daryti nusikaltimus - tikrai visi taip ir darytų. Deja, televizija nėra tokia galinga, kad pakeistų žmogaus prigimtį.

O ar yra televizijoje mane erzinančių dalykų? Anksčiau, kaip ir daugelį žiūrovų, mane erzindavo reklama per gerą filmą. Tačiau šiuolaikinės technologijos jau leidžia reklamą prasukti ir mėgautis geru filmu toliau. Be to, kaip televizijoje dirbantis žmogus suvokiu, kad be reklamos televizijos kanalai išgyventi negalėtų.

Nemažai televizijų naudojasi užsienio šalių laidų formatais ir jau pasigirsta klausimų, ar tai nepakenkė mūsų savitumui, ar televizijos nepasidarė per daug vienodos. Manau, kad nieko čia blogo. Ne mes vieni perkame televizijų formatus, sukurtus kitų valstybių piliečių. Juk ir mūsų prodiuseriai sėkmingai parduoda savo sukurtus formatus. Vyksta natūralūs kūrybingų žmonių mainai. Be to, gal nėra jau taip blogai, kad mėgstame tokias pat laidas kaip britai ar skandinavai.

Neretai kalbama, kad televizija daro neigiamą įtaką vaikams, paaugliams, silpnesnių nervų žiūrovams. Aš manau, kad nereikia nieko pulti kaltinti, o visų pirma pagalvoti, ar patys padarome viską, ką derėtų, ar apsaugome tinkamai tuos, už kuriuos esame atsakingi. Nors žmonės mėgsta atsakomybę permesti ant kitų, ieškoti kaltų, televizija tikrai nėra už viską atsakinga. Žmogus juk gali atsirinkti, kas jį veikia teigiamai, o kas ne. O ką žiūri vaikai ir paaugliai - čia jau tėvų atsakomybė. Neprižiūrimi mažamečiai ne tik televizorių žiūrėdami yra veikiami neigiamai. Dabar yra daug daugiau informacijos šaltinių, kuriuos daug sunkiau suvaldyti ir kontroliuoti.

Televizijos misija - teikti teisingą informaciją ir rodyti kokybiškas laidas, kurios atitinka kuo platesnės auditorijos interesus. Ar televizijos vykdo savo misiją? Žiūrovai skirtingi, jų poreikiai - taip pat. Bet televizijos kanalai siekia aprėpti kuo daugiau jų, stengdamiesi pasiūlyti kuo įvairesnių laidų, filmų. Dabar, kai yra galimybė įsirašyti ir peržiūrėti laidas, filmus, tikrai galima ką nors įdomaus rasti. Nebereikia nuobodžiauti laukiant konkrečios dienos, kai rodys mėgstamą televizijos laidą. Dabar viskas yra daug patogiau ir paprasčiau.

Žiniasklaida, įskaitant ir televiziją, neretai vadinama ketvirtąja valdžia. Manau, ta valdžia pasireiškia gebėjimu paviešinti visuomenei rūpimus dalykus, atkreipti jos dėmesį, informuoti apie tai, ką siekiama nuslėpti. O skandalai prieš rinkimus yra vienas geriausių pavyzdžių.

Visi mes turime savo viziją apie televiziją ir kiekvienas turi skirtingus poreikius, savitų lūkesčių, tad sukurti tokį turinį, kuris būtų priimtinas skirtingus skonius turintiems žmonėms, nėra lengva misija. Juo labiau kad vienas iš televizijos tikslų yra pasiekti kuo platesnę auditoriją...