Dramatiška, tačiau laimingai pasibaigusi žmogaus gelbėjimo operacija įvyko Priekulėje. 15.07 val. gautas pranešimas, kad per ją tekančioje Minijos upėje, ties Žalgirio gatve, skęsta moteris. Apie nelaimę pranešė atsitiktinai paupiu ėjęs vyras. Pirmasis į įvykio vietą atskubėjo 32 metų Priekulės ugniagesių komandos ugniagesys Vidas Rasimavičius. Tuo metu apie 400 metrų srovės jau nunešta moteris plūduriavo ir blaškėsi apytiksliai 25 metrai nuo kranto.
Pririšęs vieną virvės galą prie gelbėjimo rato, o kitą padavęs apie nelaimę pranešusiam vyrui, ugniagesys šoko į po lietaus patvinusią ir sraunią Miniją. Nuplaukęs iki skęstančiosios, V.Rasimavičius viena ranka ją sugriebė ir kita laikydamasis už gelbėjimo rato, sušuko vyrui traukti virvę. Bendromis pastangomis moteris partempta į krantą. Apie 60 metų nukentėjusioji sąmonės nebuvo praradusi, tik labai sušalo ir neteko jėgų. Greitosios medicininės pagalbos brigada ją išvežė į ligoninę.
Paradoksas, tačiau šiais metais nuskendusių žmonių statistika būtų pasipildžiusi viena mirtimi, jei ugniagesys būtų preciziškai laikęsis tarnybinių instrukcijų. Jos vienam ugniagesiui draudžia atlikti gelbėjimo darbus. V.Rasimavičius užvakar buvo vienintelis budintis Priekulės ugniagesių komandos narys. Kolega prie jo prisijungė tik vakare.
„Daug kas yra draudžiama. Pinigų nėra, tad mes dažnai dirbame po vieną. Mūsų pareiga - gelbėti žmones. O ką reikėjo daryti? Atvažiuoti ir žiūrėti, kaip žmogus skęsta? Kam tada apskritai dirbti“, - kalbėdamas su „Vakaro žiniomis“ retoriškai klausė V.Rasimavičius.
Nuo 2011 metų ugniagesiu dirbantis V.Rasimavičius savo gyvybe rizikavo ne tik gelbėdamas moterį, bet ir skubėdamas į nelaimės vietą. Jam teko pravažiuoti šviesoforo signalais reguliuojamą geležinkelio pervažą, kurioje tuo metu jau mirksėjo eismą draudžianti raudona šviesa.
„Privažiavęs pagalvojau, kad vargu ar spėsiu, ir apie tai pranešiau. Tačiau pamačiau, kad iki atvažiuojančio traukinio likę dar apie 100 metrų. Vos spėjau „prašokti“. Pasisekė,“ - sakė V.Rasimavičius.
Tarnybos metu skęstantį žmogų ugniagesys išgelbėjo pirmą kartą. Tačiau už išsaugotą gyvybę jam iki šiol yra dėkingas Gargždų vandens karjere maudęsis jaunas vyras. Jam ėmus skęsti, pirmasis į pagalba atskubėjo netoliese laisvalaikį leidęs V.Rasimavičius.
Tinkamai atlikti savo pareigą ugniagesiams trukdo ne tik instrukcijos, bet ir lėšų stygius. Pastarasis labiausiai atsiliepia turimai technikai ar net jos nebuvimui. Taip šią vasarą Platelių ežere skęstančiam žmogui Plungės savivaldybės ugniagesiai negalėjo padėti, nes neturėjo nei valties, nei žibintų. Ne kartą pasitaikė, kad sugenda į gaisrus vykstantys automobiliai. Pernai pavasarį Vištyčiose į gaisravietę neužsivedusią mašiną gyventojams teko stumti.
Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas:
- Situacija tikrai nenormali. Jau antri metais stengiamės, kad ji būtų ištaisyta. Savivaldybių ugniagesiai turėtų budėti po du ar daugiau, o ką mes turime? Vienas, rizikuodamas savo gyvybe, gelbsti kitą žmogų, o jo kolega turi laisvadienį tam, kad neperdirbtų viršvalandžių, mat apmokėjimui nėra pinigų. O kur dar atostogos, tėvadieniai, nedarbingumo lapeliai.
Pamainoje turėtų dirbti mažiausiai du ugniagesiai, tam būtina komandoje turėti ne 9, o 10 etatų. Prieš kurį laiką bandyta įgyvendinti savanorių idėja nepasiteisino, o dabar, norint vėl sukomplektuoti tinkamai funkcionuojančias savivaldybių ugniagesių komandas ir užtikrinti darbo sąlygas, reikia apie 4 mln. eurų. Tai nėra dideli pinigai kalbant apie gyvybių išsaugojimą.
Statutiniams ugniagesiams reikalaujame 9,4 mln. eurų. Reikalavimai pateikti, tačiau kol kas - tyla. Tikime, kad ji reiškia pritarimą. Jei kitų metų biudžete nebus numatytos papildomos lėšos, imsimės kitų priemonių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą