Žmogus, kurį Vyriausybė išgirdo (nors ir vėluodama)

V.Kasiulevičius vasario 24 d. viešai įspėjo, jog virusas pateks į Lietuvą per Latviją ar Lenkiją, nes ten didesni oro uostai. Tačiau profesorius tikėjo, kad Lietuva dar turi dvi savaites tam pasiruošti.

Ir patarė tai, kam Vyriausybė ryžosi tik dabar. O V.Kasiulevičius jau vasarį rekomendavo atšaukti Lietuvoje VISUS masinius renginius ir nevykti į šalis, kuriose COVID-19 tuo metu buvo užfiksuotas. Nepaklausė.

Nors vasario 28 d. pranešta, kad koronavirusas jau susargdino šiaulietę, grįžusią iš Šiaurės Italijos, mūsiškiai narsuoliai (kaip kokie nevispročiai) toliau vyko į Italiją, į Alpes, slidinėti. O masiniai renginiai taip pat nebuvo atšaukti.

Kovo 11-ąją profesorius V.Kasiulevičius pasiūlė 6 būdus, kaip maksimaliai gintis nuo koronaviruso plitimo.

1. Užtikrinti per Lietuvą į kitas valstybes tik prekių gabenimą.

2. Nurodyti laiką, per kurį Lietuvos piliečiai turi sugrįžti iš koronavirusu apkrėstų užsienio valstybių.

3. Sugrįžę Lietuvos piliečiai 14-ai parų privalomai izoliuojasi namie.

4. Visi masiniai kultūros, sporto, mokslo ir t.t renginiai stabdomi 2 mėnesiams.

5. Mokymo įstaigos organizuoja mokymus nuotoliniu būdu - per internetą ir televiziją.

6. Autobusuose ir troleibusuose vežami tik sėdintys keleiviai.

V.Kasiulevičius ne kartą viešai pasisakė ir kitais su COVID-19 pandemija susijusiais klausimais. Ragino verslininkus nupirkti FFP3 klasės respiratorių, paprastų medicininių kaukių. Reagentų ir t.t.

Ne pinigus aukoti, o nupirkti. Taip pat prašė žmonių nešturmuoti ligoninių, nes ten rizika užsikrėsti yra didžiausia. Pajutus užsikrėtimo simptomus, informuoti medikus telefonu. Paklausti savęs, - ar tikrai dūstu? Nes, dusulys, anot profesoriaus V.Kasiulevičiaus, gali būti ir psichologinės kilmės. Visų V.Kasiulevičiaus raginimų bei įspėjimų leitmotyvas - būtina atšaukti masinius renginius ir per parą Lietuvoje atlikti 500 testų.

Nes per 2009 m. gripo pandemiją Lietuvoje gripu per parą susirgdavo apie 500 žmonių.

„Respublika“ kalbina profesorių V.Kasiulevičių.

Ne visi susirgusieji bus nustatyti

Ar Lietuvoje pakanka apsaugos priemonių apsaugoti nuo infekcijos bent medikus, kurie, kovojant su COVID-19, yra bene pažeidžiamiausia visuomenės grupė?

V.K.: Tų apsaugos priemonių, kurios dabar yra, užtektų tik dviem intensyvaus infekcijos plitimo savaitėms. Jei bus 5 tūkstančiai susirgimų, tų priemonių užteks. Jei daugiau susirgimų - neužteks.

O.S.: Manote, Lietuvoje užsikrėtusių koronavirusu skaičius gali perkopti ir 5 tūkstančius?

V.K.: Šis susirgimas panašus į gripą, o 2009 metais per gripo pandemiją Lietuvoje gripu susirgo per 60 tūkstančių žmonių. Šitame COVID 19 išplitimo sezone sunku pasakyti, koks bus apsikrėtusiųjų skaičius, nes ne visi susirgimai bus diagnozuoti.

Įvertinus, jog į šeimos gydytoją paprastai kreipiasi tik tie pacientai, kurie jaučiasi rimtai susirgę. Dalis piliečių gali sirgti lengva infekcijos formai ir apie tai net nesužinoti. Todėl tikrieji užsikrėtimo koronavirusu Lietuvoje mastai gali būti visai kiti.

Italijoje gyvena 60 milijonų žmonių - 30 kartų daugiau nei Lietuvoje. Sprendžiant pagal užsikrėtusių italų procentą, Lietuvoje gali šį sezoną susirgti 2 tūkstančiai žmonių. Tik ne visi bus užregistruoti.O.S.: Jei susirgimai bus sunkūs, ar nepritrūksime plaučių ventiliacijos aparatų?

V.K.: Atidedant planines operacijas, Lietuva turi 900 plaučių ventiliacijos aparatų. Bet infekcija plinta toliau, susirgimų skaičius nenustoja augęs. Artimiausiu metu prireiks daugybės plaučių ventiliacijos aparatų - dar daug šimtų prie jau esančių 900..

O.S.: Prognozuojate, jog karantinas Lietuvoje gali užsitęsti ne dvi savaites, bet kelis mėnesius?

V.K.: Taip. Italija pirmoji gali pasiekti infekcijos piką gal po 3-4 savaičių. Mes pasieksime vėliau. Gali būti, kad virusas aprims vasarą. Šiaurės Italijoje susirgimų daugiau nei Pietų Italijoje. Milane kovo mėnesį temperatūra 15 laipsnių Celsijaus dieną ir 6 laipsniai naktį. Nėra per daug šilta.

Gegužė gal šiek tiek virusą pristabdys. Pietų Italijoje mažiau sergama. Palerme šiuo metu 19 laipsnių, bet per mažai, kad koronavirusas nebūtų aktyvus. Koronavirusui nepalanku, kai drėgna ir temperatūra 30 laipsnių. Tada virusas neįstengia išlikti ore. Krinta ant žemės ir subyra.

O.S.: Vos pasklidus žiniai, jog COVID 19 jau Europoje, jūs pasiūlėte Vyriausybei šešias priemones, kaip apsaugoti piliečius nuo staigaus viruso išplitimo. Ar į jūsų pasiūlymus sureaguota?

V.K.: Pusės mano įvardintų priemonių jau laikomasi, esu patenkintas, kad Vyriausybė mane išgirdo. Tačiau testavimo apimtys dar yra per mažos, o taip pat medicinos darbuotojų apsaugos priemonių dar nėra pakankamai. Medicinos įstaigų, galinčių atlikti testavimą, yra.

Bet jos gali testuoti tik gavusios Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą. Gal ne visiems testavimas būtinas, nes susidarys didžiulės eilės, kils sumaištis. Galėtų testuoti tuos, kuriuos siunčia šeimos gydytojai.

O.S.: Feisbuko paskyroje pasidžiaugėte, kad turite asmeninės apsaugos nuo koronaviruso komplektą. Padovanotą neįvardinto geradario. Keista, kodėl medikai, kurie labiausiai rizikuoja apsikrėsti, dar nepakankamai aprūpinti apsaugos priemonėmis?

V.K.: Taip, medikams apsaugos komplektų dar trūksta. Tikiuosi, jog būsime tokiais komplektais visiškai aprūpinti, nes ateityje jų poreikis tik didės. Visoje Europoje sergamumas nuo COVID-19 dar tik auga. Lietuvoje, jei skaičiuotume nuo praėjusios savaitės, tik pradžia.

Susirgimų pikas mus pasieks po dviejų mėnesių, nes pikas paprastai būna po dviejų mėnesių nuo pirmojo susirgimo. Kuo griežtesnes taikysime apsisaugojimo priemones, tuo greičiau pasieksime susirgimų Lietuvoje piką.

O.S.: Bet Jungtinė Karalystė kiek kitaip nei žemyninė Europa reaguoja į koronaviruso plitimą.

V.K.: Tai, kas tinka Jungtinei Karalystei, netinka Lietuvai. Šiaurės šalyse, tokiose kaip Didžioji Britanija, Švedija, seneliai gyvena atskirai savo namuose arba globos namuose, pensionatuose, o Lietuvoje dauguma šeimų gyvena kartu - visos trys kartos. Ir vaikai, ir vidutinio amžiaus žmonės, ir seneliai. Taip virusas lengviau perduodamas.

O.S.: Ar buvo išmintinga leisti Lietuvoje rengti krepšinio varžybas, stebint miniai žiūrovų, arba Vilniuje organizuoti Kaziuko mugę?

V.K.: Manau, nebuvo labai išmintinga. Koronaviruso plitimo modelis, apsisaugojimo nuo jo sistema buvo aiški jau sausio viduryje ir pabaigoje. Matėme, kaip su juo kovojama Kinijoje. Buvo aišku, kad virusas vis toliau plinta ir kad valstybėms reikia planuoti atitinkamus veiksmus. Žmonėms apie koronavirusą reikėjo kuo anksčiau suteikti informacijos. Piliečiai apie koronavirusą buvo girdėję, bet ne visi suprato, kad nereikia planuoti kelionių į užsienį.

O.S.: Paradoksalu, bet ne proginės Europos Sąjungos politikų kalbos, o būtent COVID -19, įrodė, kokia trapi ES valstybių „vienybė“. Ko vertos kalbos apie ES piliečių vienodas teises. Valstybės uždarė sienas ir guja iš savo šalių kitus ES piliečius kaip pasiutusius šunis!

V.K.: Dabar labai svarbus dalykas - susitarti dėl humanitarinio koridoriaus.

O.S: Kaip manote, ar greitai bus sukurta vakcina nuo COVID-19?

V.K.: Iki rudens tikrai nebus sukurta vakcina.

O.S.: Šiuo metu visi medikai labai rizikuoja užsikrėsti. Ar nebijote dėl savęs ir savo artimųjų?

V.K.: Ką reiškia - bijai? Toks mano darbas. Turiu tam tikras gydytojo pareigas atlikti. O dėl šeimos... O kaip aš ją galėčiau apsaugoti? Nebendrauti su ja? Dar ir šunį tenka į lauką išvesti pasivaikščioti.