Algimantas Kirkutis: "Mums reikia kalbėtis apie tai, kaip pasisukti į ŠVIESĄ"

Mieli bičiuliai, rašau šį postą turėdamas viltį, kad mano įžvalgos padės geriau suprasti mus supantį šiandieninį pasaulį. Esu saviizoliacijoje, nes tenka slaugyti savo tėvą (92 m.) ir mamą (8 9m.), kurie susirgo COVID-19 viruso sukelta infekcija. Įtariu, kad gyvenančius visiškai atskirai nuo kitų žmonių, tėvus galėjo užkrėsti juos aplankęs mano dėdė (86 m.).

Nežiūrint į tai, kad prieš mėnesį buvo pasiskiepijęs, jis šiuo metu taip pat serga šia liga. Taigi, likimas man sudarė sąlygas trumpam sustoti nuo kasdieninio “bėgimo” ir pažvelgti į šiuolaikinį žmonių gyvenimą filosofiškai iš jo gelmių bei pajausti visą mūsų sveikatos apsaugos sistemos “efektyvumą“ savo kailiu.

Nenoriu leistis į detales, kurias mes kasdieną visi matome ir jaučiame, todėl pakalbėsiu tik apie kai kuriuos, mano galva, svarbiausius dalykus, nuo kurių suvokimo priklauso mūsų dabartinė padėtis ir ateitis.

Artėjantis “Didysis šeimos gynimo maršas” ir jo simbolis mane įkvėpė į žmogų arba, tiksliau, į pilnavertę šeimą pažvelgti, kaip į vientisą organizmą.

“Šeimų maršo” simbolis sutapatinamas su medžiu. Manau, kad tokiame palyginime mes galime surasti labai daug panašaus. Augalo šakos (mūsų gyvenime - GYVENIMO SRITYS) vainikuojasi lapais (JAUSMAIS IR POJŪČIAIS) ir žiedais (GYVENIMO GEROVE), kurie užmezga vaisius, brandinančius sėklas - naujus augalus (VAIKUS).

Kiekvienam augalui ypatingai svarbios yra jo šaknys (ŠEIMYNINĖS ir ETNINĖS TRADICIJOS, PAPROČIAI ir ĮPROČIAI, VERTYBĖS ir TIKĖJIMAS).

Jos giliai įsiskverbia į žemę (GIMTINĘ, TAUTĄ ir VALSTYBĘ). Šaknimis augalas gauna iš žemės jam reikalingas maisto medžiagas (VALSTYBĖS GARANTUOJAMĄ PRAGYVENIMĄ) ir vandenį (PINIGUS ir PAŽADUS GYVENTI GERIAU).

Labai svarbu, kad “vandens” būtų tiek, kiek reikia augalui. Blogai, kada to “vandens”, ypač kažkieno sąmoningai pilamo iš išorės, yra per daug, nes tada augalo šaknys pradeda pūti.

Sutrinka augalo medžiagų apytaka, augalas suserga ir pradeda nykti. Vaistas šioje situacijoje yra džiovinanti “vandenį” šviesa ir šiluma (SĄMONINGAS SUSIVOKIMAS LAIKE ir ERDVĖJE, MOKSLINĖS ir KITOKIOS ŽINIOS, ŠEIMYNINĖ ISTORINĖ PATIRTIS ir jų PAISYMAS KASDIENINIAME GYVENIME).

Žmogus ir jo šeima, tai tik vienas augalas, esu įsitikinęs, kad šie dėsniai ir principai tinka ištisam “augalų miškui”, taip kaip ir visai mūsų visuomenei.

Piešdamas šį, kiekvienam suprantamą vaizdą, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų gyvenime yra svarbios detalės, ir pamiršti apie šių detalių sąveiką yra pražūtinga.

Susifokusuojant tik į vieną elementą, pavyzdžiui “vandenį”, iškreipiama pusiausvyra, kuri iššaukia sisteminę “ligą” su visomis jos pasekmėmis.

Tai pasakytina ir apie mūsų sveikatos apsaugos sistemą, į kurios “dirvą” pila perteklinį “vandenį”, kas tik netingi.

Kol mes neišmoksime matyti sveikatos, kaip visų mūsų gyvenimo sudedamųjų dalių sinergiškai funkcionuojančios visumos, tol mes būsime priversti gydyti vis sunkėjančias ligas ir apsimetinėti, kad tausojame mūsų visuomenės sveikatą.

Sunku nuspėti, apie ką bus kalbama ir kokius sprendimus priimsime “Šeimų maršo” metu, tačiau viena aišku, kad mums reikia kalbėtis apie tai, kaip pasisukti į ŠVIESĄ (sąmoningumą, žinias, neiškraipytą tautinį istorinį paveldą, garbę bei orumą) ir pamatyti mūsų gyvenimą, kaip sinergiškai kontaktuojančių dalių visumą.

Pirmą kartą komentaras publikuotas autoriaus „Facebook“ paskyroje.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder