„Tai nėra JAV kariuomenės išvedimas iš Europos ir ne signalas apie įsipareigojimų (JAV – red.) NATO pagal 5 straipsnį sumažinimą. Tai greičiau teigiamas ženklas, rodantis Europos galimybių ir atsakomybės stiprėjimą.
Mūsų NATO sąjungininkai vykdo prezidento Trumpo raginimą prisiimti pagrindinę atsakomybę už konvencinę Europos gynybą“, – paaiškino vadavietė.
Europos žiniasklaida pažymėjo, kad kai kurios ES sostinės buvo iš anksto informuotos apie Pentagono planus.
Kalbama būtent apie amerikiečių kariuomenės išvedimą iš Europos: Bulgarijos, Vengrijos, Slovakijos ir Rumunijos.
Konkrečiai, iš Rumunijos oro bazės „Mihai Kogălniceanu“ – NATO centro Juodojoje jūroje. Po modernizacijos ir plėtros ji gali tapti didžiausia Europos aviacijos baze, pralenkianti net Ramšteiną Vokietijoje.
Rumunijos gynybos viceministras Sorinas Moldovanas paragino JAV atsisakyti mažinti amerikiečių karinį buvimą Europoje.
Pasak jo, politinis šio žingsnio simboliškumas būtent dabar, kai NATO rytiniam sparnui kyla reali grėsmė, yra šiek tiek keistas.
O Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybą, Andrius Kubilius pažymėjo, kad būtina pasiekti susitarimą su JAV, kuris nustatytų aiškius amerikiečių karių išvedimo terminus, kad juos galėtų pakeisti Europos pajėgos.
Kodėl Trumpo administracija nusprendė pradėti amerikiečių karių išvedimą iš Europos būtent dabar, kai yra itin didelis pavojus, kad Rusija gali pulti Europos šalis, esančias NATO rytiniame flange?
Trečias kartas po Antrojo pasaulinio karo: atšaukti Bideno sprendimą
Negalima sakyti, kad Donaldas Trumpas yra pirmasis JAV prezidentas, nusprendęs pradėti laipsniškai mažinti JAV karinį buvimą Europoje.
2012–2013 m. Barackas Obama pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo pabaigos išvedė dvi JAV brigadas iš Vokietijos – tai yra apie 7 tūkst. karių – dėl JAV kariuomenės skaičiaus mažinimo ir JAV dėmesio perkelimo į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, ypač Kiniją.
Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios 2014 m. Pentagonas atšaukė planus išvesti iš Europos iki 15 tūkst. JAV karių ir sumažinti savo karinį buvimą iki 65 tūkst. karių.
Tačiau per pirmąjį D. Trumpo prezidentavimo laikotarpį JAV vėl grįžo prie šio klausimo, paskelbdamos apie 9,5 tūkst. iki 12 tūkst. amerikiečių karių išvedimą iš Vokietijos dėl to, kad Berlynas neįvykdė gynybos išlaidų tikslinių rodiklių.
Primename, kad Trumpo spaudimu 2018 m. NATO viršūnių susitikime sąjungininkai susitarė išleisti mažiausiai 2 % BVP.
Tačiau dėl tuometinio Kongreso pasipriešinimo Trumpo administracijai nepavyko visiškai įgyvendinti planų išvesti tokį didelį amerikiečių kontingentą iš Vokietijos, kur įvairiose bazėse buvo dislokuota apie 35 tūkst. JAV karių.
Jau po to, kai 2022 m. vasario mėn. prasidėjo Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, Joe Bidenas paskelbė apie JAV karinės buvimo Europoje išplėtimą – JAV papildė 20 tūkst. karių Lenkijoje, Rumunijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse.
Konkrečiai, JAV karių skaičius Vokietijoje pasiekė 38,7 tūkst.
Ekspertai primena, kad karinės misijos ir operacijos Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje daugiausia koordinuojamos iš JAV Ramšteino oro bazės – didžiausios už JAV ribų.
Be to, nuolatinis ir rotuojamas JAV karinis buvimas Europoje yra dar vienas svarbus sulaikantis veiksnys Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai.
Galbūt Trumpo administracija mano, kad po Irano branduolinių objektų bombardavimo 2025 m. birželį JAV nebevykdys jokių operacijų Artimuosiuose Rytuose, bent jau iki Trumpo antrosios prezidento kadencijos pabaigos, todėl Europos bazės jiems nėra labai reikalingos.
Ypač atsižvelgiant į tai, kad JAV vis daugiau dėmesio skiria Kinijai.
Pasak Italijos gynybos ministro Guido Crozetto, tai prasidėjo dar Barako Obamos prezidentavimo laikais. Ir tai tikrai tiesa.
Tačiau neseniai Irano užsienio reikalų viceministras Saidas Khatibzade interviu CNN teigė, kad JAV ir Izraelio smūgiai iš tiesų sunaikino Teherano branduolinius objektus, bet pati programa išliko.
Be to, Europa susidūrė su naujais iššūkiais – vis daugiau „nežinomų“ dronų. Europos armijos jau palaipsniui diegia atitinkamas apsaugos sistemas ir moko savo personalą.
Gautą patirtį jos galėjo perduoti ir JAV kariuomenei.
Iš kur JAV išveda savo kariuomenę
Šiuo metu Pentagonas baigia rengti Nacionalinio saugumo ir gynybos strategijas, kurios, kaip tikimasi, ne tik pasiūlys labiau perorientuoti JAV į Kiniją ir vidaus klausimus (nelegalią migraciją, kovą su narkokarteliais ir pan.), bet ir numatys planą sumažinti amerikiečių karinį buvimą Europoje.
O pranešimas apie 2-osios pėstininkų brigados 101-osios oro desanto divizijos kovinės grupės grįžimą į Kentukį yra tik pirmasis žingsnis.
Įvairūs JAV žiniasklaidos šaltiniai pateikia gana prieštaringą informaciją apie tikslų JAV karių, kurie iki šių metų lapkričio pabaigos paliks Europą, skaičių.
Politico pažymi, kad iš Rumunijos išvyks 800 JAV pėstininkų. CBS News praneša apie 700 amerikiečių karių iš oro desanto pajėgų, dislokuotų Vokietijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje rotacijos pagrindu.
Apie 1000 amerikiečių karių vis dėlto liks Rumunijoje. Tačiau JAV kariuomenės Europoje ir Afrikoje vadavietė pranešė apie 2-osios pėstininkų brigados 101-osios oro desanto divizijos, kurią sudaro apie 4200 karių, kovinės grupės išvedimą.
Galima daryti prielaidą, kad jų grįžimas namo vyks keliais etapais.
Slovakijos gynybos ministras Robertas Kalinjakas pareiškė, kad jo šalies gynybą užtikrina daugianacionalinė NATO brigada, vadovaujama Ispanijos. Estijos gynybos ministro Anno Pevkuro teigimu, JAV sprendimas išvesti savo karius iš Europos taip pat nepalietė Estijos.
Dar gegužės mėnesį, kai tapo aišku, kad Trumpo administracija nusprendė sumažinti karinį buvimą Europoje, ekspertai įspėjo, kad tai reikia daryti palaipsniui.
Pavyzdžiui, Tarptautinio strateginių studijų instituto tyrimas parodė, kad Europa galėtų visiškai apsieiti be Amerikos karinės paramos. Tačiau tam prireiktų 25 metų ir maždaug 1 trilijono JAV dolerių, neskaitant papildomų išlaidų žvalgybai, įskaitant kosminę, vadovybei, koordinavimui ir pan.
Jau nekalbant apie tai, kad JAV pasitraukimas iš Europos padidins ne tik Rusijos agresijos prieš NATO rytinį sparną riziką.
Dabar Donaldas Trumpas, sprendžiant iš jo administracijos planų, iš esmės nori panaikinti savo pirmtako Joe Bideno sprendimą, kuris po visapusiško Rusijos įsiveržimo į Ukrainą padidino JAV karinį buvimą Europoje iki 100–105 tūkst. amerikiečių karių.
Pasak Hudson Institute ekspertų, tikslas yra aiškus – tai karo su Kinija Indijos-Ramiojo vandenyno regione rizika.
„Jei tokios politinės prioritetų Ramiojo vandenyno regione nuostatos lems rekomendacijas sumažinti JAV karinę buvimą Europoje, sprendimus priimančiosios šalys turės pripažinti bendrą Rusijos ir Kinijos keliamą grėsmę.
2025 m. gegužės mėn. Putino ir Xi pasirašyta sutartis dėl visapusiško strateginio partnerystės stiprinimo liudija apie šią naują realybę“, – įspėja Hudson Institute ekspertai.
Tačiau nacionalinės saugumo ir gynybos strategijas, kurias rengia Pentagonas, dar turi patvirtinti Kongresas, kuriame jau išreikštas abiejų partijų nepasitenkinimas Trumpo administracijos sprendimu išvesti amerikiečių karius iš Rumunijos.
Tačiau net jei įstatymų leidėjai patvirtins Karo ministerijos parengtas strategijas, Kongreso, kurį dabar kontroliuoja respublikonai, jėgų pasiskirstymas po 2026 m. lapkričio mėn. tarpinių rinkimų gali pasikeisti demokratų nauda.
Šaltinis: tsn.ua
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą