Architektas Romas Gailius: Dažnu atveju “penktasis” fasadas tampa dominuojančių pastato elementu

Buvo laikas, kai aptarinėdami ir vertindami dar rengiamus projektus, projektuojamus jautresnėse miestų vietose, senamiestyje ar jo prieigose, architektai kolegoms kartais atkreipdavo dėmesį ir į profesinėje leksikoje vadinamąjį penktą fasadą – būsimo pastato svarbų elementą - stogą. 

Svarbus jis ir matomas iš aplinkinių aukštesnių pastatų, miesto gatvių panoramose ir tuo pat, sakyčiau, urbanistinio kraštovaizdžio elementas. 

Ypač tose vietose kai aplinkoje keliai ir pastato apžvalgos taškai yra aukščiau už pastatą ir matomi tik pastatų stogai. 

Deja, bet šiandien, vis labiau aktualėjant pastatų energetinio efektyvumo ir tuo pat vėdinimo svarbai pastatuose, skardiniais sprendimais ėmė “apaugti“ visuomeninių, komercinių miesto objektų stogai. 

Jei trumpai- dažnu atveju “penktasis” fasadas tampa dominuojančių pastato elementu ir tuo pat viešu interesu. 

Jau nekalbant apie prasmę tokių projektų, būsimo pastato fasadų viešinimą visuomenei, aptarinėjimus komisijose, reikliausiuose derinimuose ir procedūrose kuriose tas „skardinis cinkuotas penktas fasadas“ aplamai nerodomas.

„Užauga“ jis statybos procese „netikėtai“. 

Ir, kokia prasmė „laižyti“ tuos viešai demonstruojamus keturis fasadus jei galiausiai ant jų "užauga" saulėje švytinčios skardos cinkuota „kepurė“ – faktiškai dar vienas techninis aukštas, lyg tai būtų ne tas pats „namas“?

Nežinia ar tai projektavusių autorių patirties stoka ar Statytojas juos “užlaužė”, bet …gal šis pastato elementas dar svarbus miestams ir šiandien?

Pastarųjų metų miesto realizacijų tendencijos demonstruoja, kad pamiršta penkto fasado sąvoką.

Tuo pat ir, kaip paaiškinti kitiems naujų projektų vystytojams spęsti „žmoniškai“ jeigu galima ir taip- nei projektuojant sukti galvą kokia pastatui eksploatuoti bus reikalinga įranga ir reikalingos patalpos jai sutalpinti, nei statyti technines patalpas pastate mažinant komercinį plotą. 

Nei tau pastačius ir įregistravus nuosavybę už tas patalpas dar mokėti turto mokesčius?

Na, bent jau pagrindinėse miestų gatvėse, įvažiavimuose į save gerbiantį, ambicingą miestą.

Ir, gal dar Klaipėdai, kuris tiek daug kalba apie trūkstamas miestui vertikales ir net kuria apžvalgos bokštus turistams?

Dar keisčiau kai ant tokių pastatų fasadų pakabinama dar ir ambicinga reklama teigianti esant INNOVATION. 
(Vikipedija).

"Inovacija – tobulesnis technologinis sprendimas, kuris geriau nei ankstesnieji technologiniai sprendimai tenkina visuomenės poreikius jį vartojant. Inovacijos sąvoka neatskiriamai siejama su jos sukuriamos pridėtosios vertės vartojimu".

KOMENTARAI

Ramunė Staševičiūtė

Absoliučiai aktuali problema, seniai šiurpina toks autorių atsainumas (neprofesionalumas.?) 

Čia aš nekaltinčiau užsakovo, nebent, kad samdo nepatyrusius ir moka grašius. 

Dažniausia jauni (aš irgi tokia buvau ir esu, beveik, paslydusi šioje vietoje, bet ,laimei, laiku kažkas paprotino, o aš, numaldžiusi savo, kaip autorės, ambicijas paklausiau labiau patyrusio ir nepatingėjau pakoreguoti projektą...), ypač projektuodami pirmuosius didesnius objektus, net nesusimąsto, kad vienas iš didžiausių architekto uždavinių yra kažkur "sukišti" tuos vidurius, kad prašalaitis net neįtartų, kad tokie yra. 

Gavę vėdinimo specialistų schemas viską iš naujo dėliojame, derindami su jais ir su pastato estetika. 

Tai pradžiamokslis. Jei autorius tai paleidžia savieigai, tuomet turi pusfabrikačius, o rezultate - baisuoklius...

Siūlyčiau užsakovams atkreipti į tai dėmesį ir išreikalauti iš autorių padorių sprendimų, galų gale, tai jų turtas ir pinigai! 

Beje, Pompidu centras Paryžiuje irgi iš vamzdžių, bet šedevras ir kūrė jį ne vėdinimo specialistai, o architektas.

Bet be inžinierių indėlio taip pat neapsėjo. 

Bendras darbas duoda gerus rezultataus, bet autorius turi laikyti ranką ant pulso. 

Atsakingas jis.