Artūras Žalys: Imkit vaikai pagaliuką ir primuškit „žemaitaitukus“

Esu įsitikinęs, kad mano plikai galvai nieko neatsitiks. O gal net sulauksiu plojimų ir šlovės. Nes aš atstovauju Lietuvos viešojo bendravimo kultūros atgimimui.

Lietuvoje susiformavo naujas viešojo elgesio kultūros kanonas: žydą pavadinti žydu yra antisemitizmas, tyčiotis iš politikų- kultūrinis sąjūdis, o tyčiotis iš Žemaitaičio- kultūrinė ekstazė.

Vyksta savotiškos lenktynės, kas sugalvos išradingesnę patyčią prieš Nemuno aušros pirmininką. 

Kas jį gudriau ir išradingiau apgaus ir paskui per savo komunikacijos kanalus parodys apgavystę publikai. 

Tada prasideda visuotinė adoracija, žavėjimasis vikriaisiais sukčiais ir pasidžiaugimu, koks žioplas ir kvailas yra Remigijus. 

Kas įdomiausia, kad šiame kultūros „išsilaisvinimo“ sąjūdyje ir politiko niekinimo judėjime dalyvauja ne tik socialinių burbulų „dievai“, visokio plauko visuomenininkai, bet ir nomenklatūrinė žiniasklaida, net valstybės finasuojamos institucijos.

Nuo padirbtų lėktuvo bilietų įteikimo iki neegzistuojančios televizijos laidos filmavimo ir Mulkio nominacijos skyrimo politikui. 

Žinote, gal aš kažkokių pasenusių, nebemadingų pažiūrų, bet aš kažko nebesuprantu?

Jaunieji sukčiai įteikia LRT ženklu pažymėtą nominaciją politikui. O tikrasis LRT, kurio oficialiu vardu naudojasi Žemaitaičio mulkintojai, ne tik kad tyli, bet dar suteikia savo eterį įvairiems ekspertams, kurie rimtais veidais komentuoja, kaip seimo nariai turėtų būti apdairesni ir mažiau patiklūs.

Normaliai, save gerbianti institucija, nieko nelaukdama turėjo rašyti pareiškimą policijai, kad jos vardu naudojasi sukčiai. 

Taip daro bankai, Sodra, ryšių kompanijos. O LRT taip nedaro, nes dešimtimis milijonų iš visos visuomenės pinigų finansuojamas „nepriklausomas“ visuomeninis transliuotojas, matyt, dalyvauja naujajame kultūriniame sąjūdyje.

Jeigu jau toks „proveržis“ vyksta, tai gal metas keisti ir vėliavas? Štai Seimas paskelbtų Nacionalinę Patyčių ir Sukčiavimo dieną. LRT galėtų suorganizuoti nacionalinius 

Metų patyčios apdovanojimus. Vaikams mokyklose būtų įvesti užsiėmimai patyčioms ir neapykantai kurstyti. 

O svarbiausia, nebereiktų sukti galvos ir tratinti milijonus Lietuvos įvaizdžiui formuoti. Lietuva- turbūt geriausia vieta patyčioms ir sukčiavimui žemėje. Lietuva- pykčio šalis. 

Atvažiuokite ir galėsite tyčiotis nevaržomai iš kitų (iškyrus žydai ir gėjai), sukčiauti ir apgaudinėti, kiek tik fantazija leidžia. 

Lietuvoje žmona galės tyčiotis iš vyro ir atvirkščiai, kaimynas iš kaimyno, klasiokai iš klasiokės, klientai iš barmenės, pirkėjai iš pardavėjų, žiūrovai iš menininkų. 

Na, o didžiausia palaima bus tris paras vykstančios patyčios iš politikų, kurios vadinsis „Žemaitaičio atlaidai“.

Turistų neatsiginsime. Nebus kur dėti jų paliekamų pinigų.

Nuo žioplumo nėra žolelių. Ir tikrai, Žemaitaičiui, kaip ir kitiems seimo nariams yra kur pasitempti šioje srityje. Visada buvau ir būsiu už tai, kad krtika ir pašaipa yra geras vaistas nuo politikų padaromų kvailysčių. 

Mokėjimas pasijuokti iš savęs yra stipraus žmogaus bruožas. Bet, kai tai perauga į paniekos ir patyčių laviną- jau nieko bendra nebeturi su elementaria žmogaus vidine kultūra.

Bet, ką čia aš kalbu apie senas pažiūras, dabar gi kiti laikai. 

Todėl, kai jums telefonu paskambins mandagus žmogus ir pasakys, kad jūsų pašto siuntinys sulaikytas arba sūnus pateko į avariją, jūs neskubėkite pranešti policijai, nes ten gali būti naujo Lietuvos kultūrinio sąjūdžio atstovas...

Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.

Lietuvos Respublikos Konstitucija, 25 straipsnis

Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.